Įvairiausios dietos

Būtent :)


Bet aš nesuprantu, kodėl temoje apie dietas kalba vis pakrypsta link to, kad geriau jau lišni kilogramai
Įdomu kaip sekasi bodyflex'o komandai? Mačiau kelios entuziastės buvo.

Soffy. na reiktų visų pirma skirti storules ir apkūnias moteris, tinginių storulių pasiteisinimas irgi teisingas, o va apkūnių ir švytinčių moterų yra daug. o storulėm aš laikau jau virš 100 kg svorio aišku dar pagal ūgį reikia žiūrėti, tai tokiu atveju sutinku reikia stengtis mesti svorį nes jis kenkia sveikatai, visų pirma dėl to

Visada maniau, kad sprendimų priėmimas eina iš smegenų, pasirodo, ........

Irute, tu čia rimtai?

Tikrai nusifilmuosiu, pažadu.Irute, tau kokie arčiau, kad žinočiau, ar daug dar "pasikačalinti"?

kodėl afrikoj juodaodžiai neturi antsvorio geno
o amerikoj jau turi

Jie ten Afrikoj šaldytuvų neturi, nereikia stūgauti prie jų alkanais vakarais

Sutinku, kad dabar tas argumentas madingas.
Bet pašnekėsiu iš savo patirties.
Velnias žino, ar čia kokį geną turiu, ar dar velniai žino ką.
Visus savo 35 gyvenimo metus, kiek pamenu, laikiausi dietų.
Visokių, nežinau, ar yra kas nors, ko nebandžiau.
Svoris taip ir svyruodavo nuo 70 (dietos laikotarpiu) iki 120kg (ne dietos laikotarpiu).
Sėdimas darbas darydavo savo.
Apsiėsti neapsiėsdavau, kažkuriuo laiku net lygindavau savo suvalgomo maisto kiekį su šalia esančiais žmonėmis.
Galų gale organizmas turbūt taip išsitabalavo, kad kiekvieną kaloriją versdavo į atsargas, bo laukė "eilinės dietos".
Apskritai, kas tokių kryžiaus kelių nepraėjo, neturi teisės komentuoti ir pasakoti apie tokių moterų a'lia "apsileidimą".
Dabar pakeičiau darbą, gyvenamą vietą.
Svoris krenta pats, be dietų. Bo darbas nesėdimas.
Dietų laikotarpiu akys neblizgėdavo, laime nespindėdavo.
Čia tik mano patirtis, gal kitiems kitaip pavyksta.

Dar pasikartosiu - kas neturėjo tokios problemos - neturi teisės vartoti išsireiškimo "tinginiai storuliai"
Kas tokią problemą turi niekada šito išsireiškimo ir nevartos.

Pradėsiu nuo to, kad esi tikrai labai žavinga moteris. Tikrai. Labai gražios tavo akys Tavo apkūnumas kažkaip nekrenta į akis. Nes esi linksma, pasičiustinusi moterytė.
Bet, pati dabar pripažįsti, kad ne tik maisto kiekis, bet ir judesys duoda rezultatą.
Pripažinkim, kad sėdintiems pakanka grūdelio, o suryjame visą varpą su stiebu.
Pasikartosiu jau kelintą kartą: konclageriuose storų nebuvo. Kaži, kodėl?
Pirmoji mano brolienė, amžiną jai atilsį, į gyvenimo kelio pabaigoje sustorėjo. Visą gyvenimą buvusi liekna, energinga ir daili, susirgusi, pakeitusi gyvenimo būdą, pradėjo mažai judėti, daugiau valgyti ir pūstis.
Dabar turiu naują brolienę. Ir ta apkūni. Mat jį bala, svarbu, broliui gerai.
Bet, kai jis lenkiasi užrišti jai batų raštelius, mane paima siutas.
Aš jai sakau: mažiau ėsk. O ji sako: tai kad mažai aš valgau.
Tada aš stebiu ją: ryte, mes dar tik akis traiškanotas krapštomės, o ji jau atakuoja šaldytuvą.
Tada pakartotinai papusryčiauja su visais. Tada priešpietukai, kai mes apie maistą dar net negalvojam.
Na, ji teisinasi tuo, kad pas mane visada būna gardžių salotų. Bet tai kam prie tų salotų 5 riekės duonos?
Arba, sėdim, laižom brenduką, o ji pastoviai kramto. Na, kai baliavoju, ir aš kramtau, bet, palyginus jos ir mano kiekius, tai aš, atrodo, badauju. Ji sako: pažiūrėk, kiek nedaug įsidėjau. Tai gerai, kad nedaug, bet kam tiek nedaug dėtis jau dvidešimtą kartą?
O jai atrodo, kad ji valgo po trupinėlį.
Grįžus po darbo, pamiega grožio miegelio. Tuo tarpu aš bėgu su šuniu.
Jos namuose grindis plauna mano brolis, ji, tuo tarpu, skaito.
Mano namuose grindis plaunu aš.
Vadinasi, turiu teisę suvalgyti du grūdelius

Taigi, aš taip pat kalbu iš savo patirties.
Beje, vasarą visada priaugu kelis kg, nes mažiau judu, nei žiemą.
O maisto kiekis nesikeičia.

Ojej..... pas Tave salotos tikrai neišpasakyto skonio dukra visą savaitę diena iš dienos vien jas gamino nuo Tavęs nusižiūrėjusi

Elvusia,
taip, judėjimas duoda daug.
Bet jei darbas sėdimas.
Jei tiesiogine prasme bloga nuo sporto?
Mane tuoj užsipuls, bet susigalvokite kokį nors užsiėmimą, kurio juodai nekenčiate ir prisiverskite jį nuolat daryti. Užsipypinsite po kelių kartų.
Man tas sportas nepatinka + betikslis laiko gaišimas (čia man taip atrodo).
Va dirbu dabar fiziškai - viskas OK, nes tai darbas, o ne bėgimas vienoje vietoje.
Hmmm, tavo brolienė. Na, jei vyrui taip gerai (užrišinėti tuos batus), koks tau skirtumas?
Ar visi aplinkiniai būtų laimingesni, jei ji būtų plonesnė, bet nuolat irzli dėl maisto trūkumo? ( o tas pareina neišvengiamai).
Gink dieve, aš ne prieš dietas, kas sugeba, kam išeina - valio
Bet nereikia iki tiek eskaluoti to grožio ir formų, kad apkūnus žmogus jaučiasi kaip nežinau kas, kaip tipo "tinginys" ir "apsileidęs".
Ilgai sakydavau "man ir taip gerai" pati to netikėdama.
Paskutinius dvejus metus man realiai "nafik", ką mano kiti.
Paanalizavusi savo gyvenimą supratau, kad laimingesnė vistik būdavau ta apkūnioji - kažkaip ir draugai tikresni atsirasdavo ir pasaulis šviesesnėmis spalvomis šviesdavosi.
Tik, aišku, viena problema yra - drabužiai, kad juos kur galas , sunku rasti padorių rūbų...
Dar kartą kartoju - aš ne prieš dietas.
Gerbiu tuos, kuriems pavyksta.
To paties tikuosi ir iš jų.

Čia jau ne man blogai ar broliui.
Čia jai pačiai blogai. Supranti?
Na, negali žmogus batų užsirišti.
Vadinasi, nori neori, reikia daryti išvadas.
Ir nesakau, kad visos ar visi turi būti kaip nendrės. Bet elementariai savo svorį sureguliuoti reikia.
Tai ne tik estetinis vaizdas. Tai labiau dėl sveikatos. Sąnariai, širdis, kiti organai apkraunami svoriu, apauga lašiniais. Na, pripažink, tai nėra gerai.
Beje, pažįstu ne vieną apkūnų žmogų. Ir, beveik su visais, pokalbis baigiasi ties jų problema - antsvoriu.
Jie mėgina su tuo susigyventi. Bet giliai širdį norėtų numesti nafig bent keletą kilogramų. Tik. Aš, visgi, galvoju, kad jiems trūksta valios.
Jeigu mano gyvenimo tempas būtų bent kiek lėtesnis, kas žino, gal ir man tektų kovoti su papildomais kilogramais.
Nes pavalgyti tai jau mėgstu. Ir, ypač, prieš einant miegoti. Nes, būna, per savo bėgimus, pusryčiauju 17 valandą.
Taip, pavyzdžiui, buvo vakar. Lėkiau lėkiau, grįžau namo ir prisiminiau, kad dar nieko burnoje neturėjau. Prarijau vienu ypu 2 varškės sūrelius, įsidėjau kepsnį ir...., jau neįveikiau jo. Tiesiog, matyt, jau užsikentėjau.
Užtat vakare sukramsnojau kelis obuolius, ir į lovytę.
Ir dar ką pastebėjau: jei tik ką nors sukramsnoju ryte, visą dieną tik ir galvoju, ką čia dar suvalgyti.
Ir tokią dieną keiksnoju, nes, kaip šiukšliadėžė, viską verčiu į save.
Kadangi, labai dažnai pietauju eidama (tiesiogine šio žodžio prasme), tai nespėju daug ir privalgyti.
Nes, tik įsidedu ką nors suvalgyti, tuoj atsiranda koks nors neatidėliotinas reikalas, pasitabaluoju su ta lėkšte rankoje, maistas atvėsta, tada susistumiu jį į burną arba palieku, ir toliau lekiu.
Bet...., jei jau nieko per dieną neveikiu (būna būna), tada jau valgau ir storėju :))

O sportas... sportavau. Važinėjau į sporto klubą. Nedavė man jokio teigiamo rezultato.
Aš galvoju, kad sporto klubai tik tinginiams. Guli, koją kiloji ir tikiesi būti graži :)))
Va, dabar lekiu su šuniu. Bėgsim kokį puskilometrį, kol pridusim, tada greitu ėjimu (su stabtelėjimais ties įdomesniais medžiais) eisim dar kokius 1,5 kilometro. Tai aš vadinu sportu.

Tai ir svarbiausia, pastebėkim save kelias dienas iš šalies ir pažiūrėkim kiek visko sukremtam tarp pagrindinių valgymų, atsikratykim pastovaus kramtymo ir daugeliui nereiks jokių dietų.
O aš kelis kg. priaugu žiemą, kaip aš sakau, kad neužšalčiau, būtų jėgų peržiemot

Kokie keisti žmonės :). Prie ko čia dietos? Reikia NEnutukti ir viskas, niekas juk nereikalauja ir nesitiki, kad svertum tiek kiek svėrei 16 metų, nors kita 16 - os svėrė dvigubai daugiau gal, nei 40 - ies:).

Dietos dar labai ir gadina medžiagų apykaitą, taigi geriau nenutukti:). Ir aplamai - ne dietos reikia laikytis, o valgyti viską, tik mažinti suvalgomo maisto kiekį tiek, kad liesėtum po 1 kg per mėnesį, tas tikrai nėra visiškai sunku, tik reikia noro, TIKRO noro ir nereikia čia visokių lia lia, nėra jokio didvyriškumo tame ir jokios pagarbos nereikia tokiam žmogui, jis tik save myli, jam vienodai rodo kitų nuomonė:).

Aš nesu tiek liekna, kiek norėčiau būti, bet aš nekaltinu nei genų, nei nenorėjimo sportuoti - aplamai manau, jog sportas iš viso nereikalingas dalykas:), nebent labai patinka:). Aš žinau, kad man reikia mažiau valgyti ir viskas, nieko daugiau nereikia daryti ir niekas svetimas mažiau už mane nepavalgys, niekas, kaip nebūtų gaila ir pikta dėl to:).

Jei žmogus iš tikrųjų nori išlaikyti daug maž normalų svorį, iš tikrųjų nuoširdžiai tuo užsiima ir jam nesigauna, tai jis serga, kažkas jam yra blogai, reikia rimtai išsitirti, o kitu atveju yra tik per daug maisto ir viskas :).

Ir aš esu visada laiminga, ir tada, kai sveriu tiek kiek noriu sverti ir tada, kai sveriu daugiau:), prie ko čia laimė ir antsvoris:)? Kas mane primaitino surišęs, per prievartą, bardamas, mušdamas, kad jausčiausi nelaiminga, išgąsdinta, jei sveriu per daug:)? Pati kalta dėl tų atliekamų kg, keista būti dėl to nelaimingai:).

O jei jautiesi nelaimingas, tai gal vis tik jautiesi ir labai kaltas, kad taip labai savimi nesirūpini:)? Tik, deja, stebuklų nebūna, stebuklingų tablečių nebūna, yra tik savikontrolė ir reikia save mylėti ir nevalgyti per daug ne todėl, kad drabužių gražių nėra, o kad MYLI save ir nekiši į save visko iš eilės tazikais. Ir nereikia sakyti, kad lyginant su kitais, valgau mažai, jei neliesėji, reiškia tau yra per daug tiek, reikia lyginti su savimi.

Sėkmės:), nepriimkite asmeniškai nei vienas:), tikrai niekam konkrečiai netaikau:), tik turiu savo aplinkoje storuliukių su tokiu nusiteikimu ir labai visa tai gerai žinau:). Įdomiausia dar ir tai, kad kai kada aš sveriu už jas daugiau, bet man viskas gerai, aš viskuo patenkinta ir joms atrodo, kad aš esu netgi labai nudžiuvusi, nes nedejuoju ir savęs negraužiu dėl atliekamo pyragėlio:).

Aš laikausi principo: viešai kompanijoje kalbėti apie dietas labai nemandagu, nevalgyti, kai yra skanaus maisto - kvaila:).

Ačiū :)
Kitą kartą kitokių pagaminsiu :)

Nagi nagi, kas tai per salotos? :)

Jei sąžiningai, tai salotoms neturiu taisyklių.
Tada, kai pas mane buvo Upss su dukra, susukau pačias paprasčiausias: pekinas ( o gal aisbergas ), pomidoras, paprika, gal dar agurkas, feta. Jau net neprisimenu, jei sąžiningai.
Bet visa esmė užpile.
Aš jį darau su citrina, aliejumi ir medumi. Gerai suplaku ir užpilu.
Ir, galiausiai, užbarstau meilės :)

Bet man gardesnės yra kitokios: kurias užpilu majonezu suplaktu su ananasų sultimis.
Tai: salierai, obuoliai, ananasai arba žiedinis kopūstas, agurkas, paprika, kukurūzai.

Na, jei būtų taip, kaip čia parašėte, tai pasaulyje kaip neturėtų būti apie 25proc. nutukusių (jau nekalbu apie apkūnumą) žmonių. Pasaulinė patirtis rodo, kad tas nėra taip jau paprasta. Būtų paprasta, visi liekni vaikščiotų ir jokių plastikų nereiktų.
Ir anot jūsų, savo svorį turime reguliuoti pagal aplinkinių norus ir supratimą? , nes kitaip ten kažkokia nepagarba pasireiškia? Aboldet.
Išsireiškimas "reikia nenutukti" skamba iš lūpų žmogaus, kuris nėra susidūręs su ta problema ir nežino ką šneka.