Petronėle - užsiregistruok internetu. Pas mus vietų irgi tik 40, aš jau užsiregistravau.
O dėl laiko... Reikės raštu raščiukus rašyti, ar ką
Nežadu nusileist, kol neišsiaiškinsiu visko, kas mane domina. Tam ir seminaras. Jei reikės - lektorę už skverno laikysiu.

O ką manai apie mokesčius, kai įmonė patiria nuostolį? Apmokestinamosios bazės kaip ir nebėra.
Dar man įdomu tie investiciniai projektai:

Nuo 2009 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio vienetams vykdantiems investicinį projektą – atliekantiems investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimui) pajėgumų didinimui, arba naujo gamybos (ar paslaugų teikimo) proceso įdiegimui, arba esamo proceso (jo dalies) esminiam pakeitimui, taip pat su tarptautiniai išradimų patentais apsaugotų technologijų įdiegimui, už mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažinamas iki 50 procentų.

Kažin, ar tuos projektus reikės kažkaip paruošti/tvirtinti/apginti?

Aš. Atsinešiu savo Remy Martin ...

Teisingai, bimbir.

Kolegos - tikriausiai pas visus apskrityse vyks seminarai naujų mokesčių klausimais. Nepatingėkit dabar pasižymėti neaiškius klausimus, visus kabliukus - reikės pasiaiškinti.
Tik mane neramina kai kurių lektorių nekompetencija. Vietiniuose seminaruose ne kartą teko įsitikinti, kad lektoriai nė bum bum buhalteriniais klausimais. Tai kiaip tada galima išsiaiškinti apie visokius leidžiamus/neleidžiamus/ribojamus, jei tai glaudžiai susiję su naujaisiais pakeitimais???

Na, jeigu pagal šį skaičiavimą laikyti, kad savininko pelnas po apmokestinimo už 1 mėnesį gaunasi 4000 - tuomet taip, baisi neteisybė.
Bet jei laikyti, kad tai metinis pelnas - tuomet kaip ir normalu.

[quote=246]cha-cha atsakau - jeigu žmogus dirba dviejose darbovietėse tai kiekvienoje darbovietėje
Prašom pagrįsti savo teiginį atitinkama nuoroda

Vadinasi - tikrai 9 proc.

Tikrai ne -

Kaip ir dabar, mokesčių mokėtojai, mokantys įmokas į VMI prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumentuose privalės nurodyti įmokų kodus. Tačiau dalis keturženklių įmokų kodų bus keičiami į penkiaženklius, kad atitinkamų įmokų mokėjimo atveju būtų išskirta konkreti savivaldybė.

Tai kodas liko tas pats - nuo su darbo santykiais susijusių pajamų.
Juk ne visi kodai keitėsi. Keitėsi nuo su su darbo santykiais NESUSIJUSIŲ pajamų - iš 1421 į naują (501XX)

Oi, Megane - aš tikrai nežinau. Čia kasdien vis po naujieną...

Jau dabar išeina, kad nuo DU administruoja Sodra ir tai jai reikia pravesti šitą mokestį???

[i]dirbantieji pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojai, politikai moka 6 proc. nuo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos (t.y. nuo darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių pajamų) bei 3 proc. nuo šių pajamų už minėtus asmenis moka draudėjas (juridinis asmuo). Šie įmokų dydžiai (6 proc. ir 3 proc. ) taikomi ir tais atvejais, kai asmuo gauna autorinį atlyginimą, sporto veiklos ir atlikėjų pajamas. Aukščiau minėtų draudžiamųjų kategorijų
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1084173

Aš išvis jau nieko nebesuprantu.
Tai gal įrašyti reikia 9%???

Raini, manau, kad (čia iš operos - kaip pati sugalvosiu, taip bus gerai), turėtų būti kaip su PPD - kada sumoki, tada ir leidžiami.
Nes kitokiu atveju - gerai, jei matai, kad šis mokestis pelno neįtakos. O jei ant ribos? Priskaitei - ir opa: išeina minusas...
Nors bet kuriuo atveju tai įtakos patį pelno mokestį.

O norint išskaičiuoti PVM - 119*15,96639% = 19,00

Tokią patirtį jau turėjome anksčiau, kai mokėjom nuo pelno (prieš kažkiek metų). Taigi - grįštam į praeitį.

Ne taip paprasta... Šitų kvailysčių kūrėjai grybštelėjo IĮ už skaudžiausios vietos.
Mažytėms įmonėlėms - taip, jos ir taip nudžiūs kaip spuogai.
Tačiau yra IĮ, į kurias investuota per daug brangaus turto, kad va taip paprastai imtum ir uždarytum Jau nekalbant apie milžiniškus nuostolius iš IT, jis dar būtų ir apmokestintas kaip pajamos natūra
Vienintelis kelias - UAB. Bet ir čia žmogus nežinai, ar po metų mūsų protinguoliai nesumąstys ką nors analogiško. Juk jau įsitikinom, kad kvailumui ribų nėra. pjauna šaką, ant kurios kol kas patys taip jaukiai įsitaisė. Tik nelabai jiems ta šaka rūpi - po metų kitų jiems tai bus dzin. Garmėsim mes, ne jie.

[quote=esilkonis]Ar teisingai interpretuoju naujaji Sveikatos draudimo istatyma, pagal kuri nuo 2009.01.01 FA pajamos uz turto nuoma pagal nuomos sutarti (pvz., buto, automobilio etc.) bus apmokestinamos ne tik GPM (15%), bet ir
Dalinai teisingai. Iki kalendorinių 2009 metų pabaigos. Jiems pasibaigus - žiūrėti, ar tie 6% sudaro 9% MMA. Jei ne - primokėti
Tik va šioje vietoje pas mane su žiniomis STOP
Nes nesuprantu, iš kurios pusės žiūrėti. Ar tik iš nuomos, ar dar plius ir iš darbo santykių, jei nuomotojas dirba kur nors pagal darbo sutartį (nes ir nuo DU jis mokėtų tuos 6% ).

Elvusia - ne tau vienai Mano Kalėdos ir Nauji - irgi "sausi". Pasidariau visų įmonių FR0572, FR0573, FR0471 ir visas Sodros ataskaitas
Čia su rezervu į priekį, kad paskui ramiau būtų knistis po naujoves

Pas mus jau vakar privertė kalnus sniego, važiavimo sąlygos siaubingos.

Ar gali individualios įmonės savininkas įsidarbinti savo įmonėje pagal darbo sutartį? Jeigu negali, tai kodėl, kokiu pagrindu?
Pirmiausia pažymėtina, kad darbo teisės santykiai atsiranda ir atitinkamai darbo įstatymai taikomi tik tuomet, kai atsiranda tam būtina sąlyga - sudaroma darbo sutartis. Darbo sutartis DK 93 str. – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Taigi darbo sutartis (kaip, beje, ir bet kokia kita sutartis) – tai toks dviejų atskirų šalių susitarimas, kuriuo ir viena, ir kita šalis įgyja tam tikras teises viena kitos atžvilgiu bei prisiima sau tam tikras pareigas kitos šalies atžvilgiu: vienos šalies pareigai tenka atitinkama kitos šalies teisė, ir atvirkščiai. Reikia pabrėžti, kad, sudarant bet kokią sutartį (o ne tik darbo sutartį), dalyvauja ne tik mažiausiai dvi skirtingos šalys, bet ir šioms skirtingoms šalims turi atstovauti mažiausiai du skirtingi fiziniai asmenys.

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl DK 95 str. nurodytų darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.). Taigi darbo sutarties (kaip, beje, ir bet kokios kitos sutarties) sudarymo būtina prielaida – tai dviejų šalių (kitose sutarčių rūšyse gali dalyvauti ir daugiau šalių): darbuotojo ir darbdavio buvimas. Atitinkamai dviem darbo sutarties šalims, kaip jau minėta, turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys. Vienas ir tas pats fizinis asmuo būti tuo pat metu ir viena, ir kita šalimi (arba vienu metu atstovauti ir vieną, ir kitą šalį) negali.

Todėl fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) pats su savimi (šiuo atveju – kaip su individualios įmonės vadovu) sudaryti sutartį (šiuo atveju – darbo sutartį) ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus (sutartį įforminti, užregistruoti ir pan.) teisės požiūriu objektyviai negali, o tokios tariamai sudarytos sutarties įforminimas, užregistravimas ir pan. jokių teisinių santykių bei teisinių pasekmių nesukuria, nes tai prieštarauja teisės logikai, teisės pradmenims ir principams, įstatymo esmei ir prasmei: sutartis, kaip minėta, – tai visada mažiausiai dviejų skirtingų asmenų, atstovaujamų mažiausiai dviejų skirtingų fizinių asmenų, susitarimas. Taigi ir darbo sutartis – tai visada dviejų skirtingų šalių: darbdavio ir darbuotojo – susitarimas, kuriame šiems šalims negali atstovauti vienas ir tas pats fizinis asmuo, o turi atstovauti du skirtingi fiziniai asmenys.

Priešingu atveju asmuo, būdamas, pvz., darbdaviu ir todėl turintis teisę pagal DK 93 str. reikalauti iš darbuotojo dirbti tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbą arba eiti tam tikras pareigas bei paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, privalėtų to reikalauti pats iš savęs. Ir atvirkščiai, asmuo, būdamas darbuotoju, reikalauti mokėti pats su savimi (?) sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti nustatytas darbo sąlygas turėtų vėlgi tik pats iš save kaip darbdavio. Tokie tarpusavio įpareigojimai bei reikalavimai, nukreipti tam pačiam fiziniam asmeniui, yra už teisės ribų, nes teisės santykiuose teisę taikantys, įgyvendinantys subjektai visada turi galimybę tam tikrų būdų bei institucijų pagalba panaudoti valstybės prievartą, užtikrinti įpareigojimų įvykdymą tik tuomet, kai šie įpareigojimai asmenų, turinčių teisę reikalauti jų įvykdymo, atžvilgiu nevykdomi kitų asmenų, bet ne to paties asmens. Tuo tarpu tokio įpareigojimo nėra, kai dviejų skirtingų šalių – darbuotojo ir darbdavio, kreditoriaus ir skolininko, atstovaujamų būtent dviejų skirtingų fizinių asmenų, – irgi nėra: jau egzistavęs įpareigojimas pasibaigia, kai šie du asmenys, dvi šalys sutampa, arba toks įpareigojimas išvis neatsiranda, kai dviejų skirtingų asmenų, dviejų šalių nebuvo nuo pat pradžios. Atitinkamai tokiais atvejais nėra prasmės kalbėti ir apie teisės pažeidimą, teisės nesilaikymą ir pan. – teisė tokioje situacijoje pasibaigia (arba išvis neatsiranda).

Lygiai tokia pat teisinė situacija susidaro, kai vienas ir tas pats fizinis asmuo (šiuo atveju individualios įmonės savininkas) tuo pat momentu siekia sukurti darbo teisės santykius ir tapti abiems darbo sutarties šalimis – darbdaviu ir darbuotoju – tarpininko pagalba: pavedant trečiajam asmeniui – jo atstovui - sudaryti sutartį (tarp jų – ir darbo). Kadangi atstovas visada veikia ne savo, bet atstovaujamojo (šiuo atveju – fizinio asmens - savininko kaip darbdavio) vardu, todėl ir tokioje situacijoje teisinis rezultatas nesikeičia: fizinis asmuo, įgaliojantis trečiąjį asmenį būti jo kaip tariamai vienos sutarties šalies atstovu, įgalioja šį atstovą sudaryti sutartį su tariamai kita sutarties šalimi, kai ta kita sutarties šalis yra tas pats fizinis asmuo. T.y. vėlgi tas fizinis asmuo (šiuo atveju – individualios įmonės savininkas) sudaro sutartį pats su savimi. Ir būtent tokia išvada darytina nepaisant to, kas pasirenkamas atstovu: pavaldus samdomas dirbantis įmonėje darbuotojas, arba pašalinis trečiasis asmuo – atstovas pagal civilinę sutartį, kt., nepaisant to, kiek tokių atstovų bus (pvz., kai vienas atstovas pergalioja savo teisę atstovauti dar kitam asmeniui), bei nepaisant kitų panašių dalykų.

Šias išvadas patvirtina ir Lietuvos Respublikos Individualių įmonių 2003 11 06 įstatymo Nr. IX-1805 (toliau – Įstatymas), kuris įsigaliojo nuo 2004 01 01 ir kuris taikytinas, kaip matyti iš paklausimo turinio, Jūsų įmonei, nuostatų analizė. Antai, Įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad individuali įmonė įregistruojama, be kita ko, po to, kai yra paskirtas individualios įmonės vadovas, jei jis nėra individualios įmonės savininkas. Įstatymo 4 str. 2 d. 5 p. nustato, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės savininko kompetencija (teisės ir pareigos), o Įstatymo 4 str. 2 d. 6 p. – kad nuostatuose turi būti nurodyta individualios įmonės vadovo, jei jis nėra individualios įmonės savininkas, skyrimo ir atšaukimo tvarka, jo kompetencija. Tarp sprendimų, kuriuos gali priimti individualios įmonės savininkas, nurodytas ir sprendimas paskirti individualios įmonės vadovu kitą asmenį, jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose, jį atšaukti, individualios įmonės vardu sudaryti su juo darbo ar civilinę sutartį (Įstatymo 6 str. 5 d. 2 p.); individualios įmonės savininkas turi teisę gauti individualios įmonės pelną (Įstatymo 6 str. 6 d. 1 p.); turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams (Įstatymo 6 str. 6 d. 2 p.); turi teisę gauti visą informaciją apie individualios įmonės veiklą ir susipažinti su visais individualios įmonės dokumentais, jeigu individualios įmonės vadovu paskirtas kitas asmuo (Įstatymo 6 str. 6 d. 5 p.). Įstatymo 7 str. reglamentuoja įmonės valdymą. Šiame Įstatymo 7 str. tiesiogiai nurodyta, kad individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą ir kad individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (Įstatymo 7 str. 1 d.); kai individualios įmonės savininkas kartu yra įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija (Įstatymo 7 str. 2 d.).

Šių bei kitų Įstatymo nuostatų analizė leidžia teigti, kad tuomet, kai individualios įmonės vadovas pagal įmonės nuostatus neturi būti skiriamas ir todėl nėra skiriamas, būtent savininkas ne tik vykdo įmonės vadovo funkcijas, bet ir faktiškai laikomas vienasmeniu įmonės valdymo organu – įmonės vadovu, kad individualios įmonės vadovo skyrimas pagal Įstatymą nėra būtinas – jam nesant, jo funkcijas vykdo tas asmuo, kuris turi teisę skirti į pareigas įmonės vadovą, t.y. įmonės savininkas; kad jeigu įmonės savininko įmonės vadovu skiriamas kitas asmuo, tai šis kitas asmuo turi būti kitu fiziniu asmeniu.

Todėl tuo atveju, kai kitas fizinis asmuo individualios įmonės vadovu įmonės savininko neskiriamas, tuomet individualios įmonės savininkas pagal Įstatymo 7 str. kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jam priskiriama individualios įmonės vadovo kompetencija ir todėl tai pagal Įstatymą jokio papildomo įforminimo nereikalauja: šiam dalykui patvirtinti būtina ir pakanka tų dokumentų, kurie pagal Įstatymą privalomi šiam fiziniam asmeniui kaip individualios įmonės savininkui.

Todėl individualios įmonės savininkas dirbti savo įmonėje direktoriumi gali, tačiau tam tikslui jokia darbo sutartis savininko pats su savimi kaip direktoriumi nesudaroma ir negali būti sudaroma. O jeigu individualios įmonės savininko faktiškai vykdomos šios įmonės vienasmenio valdymo organo – individualios įmonės vadovo (jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip) funkcijos įforminamos darbo sutartimi, toks įforminimas darbo sutarties nesudaro ir atitinkamai jokių darbo teisės santykių dėl to neatsiranda.

www.vdi.lt/index.php?2147132329

Labai nuoširdžiai norėčiau padėkoti Artui71 - visos grupės ir, nė neabejoju, visos bendruomenės vardu.
Žinot, pastarosiomis savaitėmis visi pajutom, ką reiškia tikras galvos skausmas, pereinantis į priepuolius. Tokio chaoso galvose tikriausiai neatsimename. Staiga pajunti, kad visas tavo sukauptas žinių bagažas tapo nebereikšmingas ir nebereikalingas. Ateis laikas - viskas stos į vietas. Viskas nurims ir susigulės. Bet juk dirbti reikia čia ir dabar, o už klaidas gali tekti labai brangiai sumokėti. Apima panika - ką dabar daryti??? Kuom tikėti, o patikėjus ar tikrai galima pasikliauti?
Va čia ir negalima nesižavėti tokiais žmonėmis kaip Artas71. Analitiškas protas, nuoseklus mąstymas, nepasimetimas net pačiose sudėtingiausiose situacijose. Artai, viską, ko imiesi - darai ryžtingai, atsakingai ir labai taikliai.
Žinot, iki šiol forumas man buvo kaip pramoga. Kaip laisvalaikis.
Nuo šiol - sunkus ir atsakingas darbas. Labai džiaugiuosi, kad yra va tokių žmonių, kurie tave ir stumia; ir tempia; ir pabaksnoja, kai nepasivelki; ir patapšnoja per petį, kai tau sekasi; ir nusišypso, kai viskas įveikta.
Artai - su didžiausia pagarba žemai lenkiu galvą...
Man didelė garbė tave pažinti.
Mūsų bendruomenei didelė garbė ir džiaugsmas, kad esi mūsų tarpe, su mumis.

Tikrai taip - parduotuvės juk nėra prenumeratoriai:

lengvatiniai PVM tarifai, galioję 2008 metais, galės būti taikomi tokiais atvejais:

Jeigu prenumeratos sutartys 2009 metams dėl periodinių leidinių tiekimo buvo sudarytos ir pagal jas apmokėta iki 2008 m. gruodžio 31 d., jų tiekimas apmokestinamas taikant 5 procentų PVM tarifą;

O kaip jau čia tu savo IĮ gali dirbti pagal DS???

Tuos 6 proc. greičiausiai reikia mokėti nuo bet kokios sumos Bent pagal tomuko skaičiuoklę taip meta.
Kita vertus juokingai gaunasi, turint galvoje, tad šis mokestis yra laikomas GPM dalimi.

[quote=Ulita]O dienpinigiai kartais neapsimokestina
Dienpinigiai juk nėra pajamos - tai komandiruočių kompensacija.

Toliau - individualių įmonių savininkai.
Klausimas - ar pelno po apmokestinimo?
Kitas klausimas - o jeigu pelno išvis nėra, nuostolis? Ar kas mėn sumokėti 9% lieka kaip privalomi ir metams pasibaigus jau nieko perskaičiuoti nebereikia, nes nėra ką?
Trečias klausimas - kas mėn IĮ savininkai mokės po 9% nuo MMA, o metams pasibaigus perskaičiuos į 9% nuo apmokestinto pelno gautų pajamų:

[i]ūkinių bendrijų nariai ir individualių įmonių savininkai pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja

tai jei IĮ savininkas dirba pagal DS kitur, ar jis turėtų perskaičiuoti metams pasibaigus, atsižvelgiant į 6%, sumokėtus nuo DU?

[i]asmenys, gaunantys kitas, negu aukščiau nurodytas pajamas, nuo kurių GPM įstatymo nustatyta tvarka turi būti išskaičiuotas ir (ar) sumokėtas gyventojų pajamų mokestis, pasibaigus kalendoriniams metams (iki gegužės 1 d.) perskaičiuoja
www.vmi.lt/lt/index.aspx?itemId=1084173

Ar teisingai suprantu? Jei fizinis asmuo gauna pajamų iš nekilnojamojo turto nuomos, ir jis dar dirba kažkur pagal DS, tai kas mėn sumoka 6% nuo nuomos, ir dar 6% nuo DU. Metams pasibaigus perskaičiuoja savo pajamas ir žiūri, kad būtų ne mažiau kaip 9% nuo MMA? Daugeliu atvejų greičiausiai jam nieko primokėti ir nereikės.
O jeigu tas asmuo niekur nedirba pagal DS, o pajamas gauna tik iš nekilnojamojo turto nuomos, tai vėlgi perskaičiuoja metams pasibaigus, ir vėl žiūri, kad būtų ne mažiau kaip 9% nuo MMA. Čia jau gali būti, kad daugeliu atvejų jam teks primokėti.
Na, čia mąstau iš savo varpinės, nes mes asmeniui už nuomą mokam 700 Lt, o tai nesiekia šiuo metu galiojančios MMA - jam teks šauniai primokėt bet kokiu atveju...

Matau jau - du seminarai iš eilės, nors persiplėšk...

Suprantu aš tuos žmones. Juk ten dirba nė kiek ne kitokie kaip mes, o dauguma nė to nesupranta, kiek mes. Nes mes dirbam tiesiogiai, jie - ne.
Tik man šiek tiek apmaudu, kad sausio mėn numatyti seminarai ne šiais aktualiais klausimais, o pvz. - "Vežimo paslaugų apmokestinimas PVM"...
Taigi - be komentarų...

Na, turėtų padidėti eilučių skaičius - lieka ir 18 proc., ir dasideda 19 proc.