Kaip reikėtu įforminti pajamas parodoje.
Įmonė kasos aparato neturi.
Galima išrašinėti PPK, bet esant dideliam pirkėju srautui, tai tiesiog neįmanoma.
Jei padaryti inventorizaciją prieš ir po. Ir su vieną sąskaitą nurašyti prekes ir įforminti PPK ar KPO?
O dar ir PVM mokėtoja.

Jei patalpos priklauso steigėjui, nieko rašyti nereikia.

Pasirašo patalpų savininkas, prisijungęs prie RC savitarnos.
Na pvz., kai mes steigiame UAB, patalpos priklauso mūsų įmonei, tai papildomai jokio sutikimo negeneruojame. Iš sąrašo pasirenkame, kad patalpos mūsų ir pagal unikalų Nr. surandame.

Iš karto.

Būtų gerai.
Na paskaičiuosiu tada.

Jei vadovas poilsio dieną užsipylė degalų, ar skaičiuote papildomai už darbą poilsio dieną?

O tipą pasirenkame "Mokėjimas" ar sudengimas?

Na ir aš jau visą lapą išpaišiau.
Pardavimas:
D 4 UAB "B"
K 5

Įplauka:
D 271 (pasirenkame UAB "C", nes ji sumokėjo)
K 278

Sudengimas:
D 278
K 4 (pasirenkame UAB "B", nes ji buvo skoloje)

Daugiau nieko nedarome?

Bet tuomet nebus sudengta konkreti sąskaita. Bus tiesiog mažesnė skola ir viskas?

Tą tai aš suprantu, bet kaip tiksliai atlikti tai ne labai Nesuprantu kada ir kokį klientą rinktis.
Pardavėm UAB "B", o sumoka UAB "C".
Registruojame įplauką (čia pasirenkama mokėtoją, o ne skolininką?):
D 2711
K 273

Kaip padaryti sudengimą, kai už vieną įmonę apmoka kita, kuri taip pat yra tarp klientų ir turi savo skolų.
Žinau, kad tai galima atlikti per debitorines/kreditorines arba atsiskaitymus.
Bet nežinau kaip.
Gal kas galėtu surašyti smulkiai.
UAB "A" pardavė prekes UAB "B". Dalį sumos apmokėjo UAB "C" už UAB "B".

Aš iš viso manau, kad kaina turėtu prasidėti nuo 100 Eur.
Aišku kol pati pradžia, mažai dokumentų galima 2-3 mėnesius po 50 Eur.
O tai kai pažiūri už nuomą gali mokėti po 200-300 Eur per mėn. + užstatas. O buhalteriui sugeba po 30 Eur sukrapštyti ir tai sako, kad per daug moka juk darbo nėra.
Nenusleiskime ir pačios.
O tai klientai vis kartais pasako, kad tuoj užeisiu už kampo ir po 30 Eur surasiu. Tai mes ir sakome: Sėkmės!
O mes už tuos 30 eurų turime mokėti už popierių, printerį, nupirkti segtuvų, nuomotis patalpas, buhalterinę programą ir t.t. Mokėti algas, mokesčius ir t.t. Taip pat turime vertingą žinių bagažą.

Matyt paslaptis.

Na čia labai mažai.
Nebent sutartyje griežtai viską parašyti iki kiek dokumentų, kiek darbuotojų ir t.t.
Už papildomus darbus moka papildomai. Na ir papildomai už FA.

Čia nusiųskite, pigiau grybo. :)
m.tmapskaita.lt/

Aš vedu per DK visus dienpinigius.
Jei dienpinigių dalis yra apmokestinama, tuomet įvedu prie DU.
Jokių kintamųjų nedariau.

Pas mus yra viena įmonė. 2 darbuotojai, 1 pirkimo sąskaita, banko išrašas (mokesčiai ir alga). 50+PVM.

Aš galvoju, kad 2016 m. sodra ir GF 31 kodu.
O ankstesnių metų prie klaidų taisymo.
Pataisykite, jei blogai galvoju.

Tai žiūrint kiek dokumentų iš viso yra.
Metines ataskaitas pildome nuo 100 Eur.

Nea.
Ten ir veiklos nebuvo.

Na kai kur bus didelės.
Gal padarysiu atskiras pažymas nuo pradžios iki 2015 m. ir priskirsiu prie neleidžiamu.
O už 2016 m. kaip priklauso.
Bet PLN jau nebetaisyti? Nors ten aišku beveik visos be pelnų. Ne labai yra ką mažinti. O jei ir mažinti tai 1 Eur sumažėtu PM ir tiek to džiaugsmo.

Ačiū.
Bet tuomet skaičiuoju tik nuo 2016 m. t.y. kiek priklauso už 2016 m. Neliesdama prieš tai einančių metų?

Atėjo pas mus įmonė, FA neteikta registrui nuo 2008 m.
VMI tai teikiame už paskutinius 5 metus. O kaip RC? Gal kas esate susidūrę?

Apskaitos politikos įmonė neturi.
Galvojau, kad taisymas bus paprastesnis. Aš čia dar kelis mėnesius prasėdėsiu.
O jei tada tiesiog pradėti skaičiuoti nuo 2016 m.

Pas mus kaitos jokios. Dirba sau vienas direktorius. Alga kinta tik dėl MMA pasikeitimo. Dėl to galiu sau leisti sudaryti pažymas už kiekvienus metus atskirai, patikslinti PLN.
Tai ir bandau išsiaiškinti teisingą būdą, kaip ištaisyti klaidą.

Na jei būtų paskaičiuota kaip priklauso, tuomet pelno mokestis būtų mažesnis.
Aš įsivaizduoju, kai pamatome klaidą, taisome ją kaip priklauso.
Padariau atostoginių kaupinių priskaičiavimo pažymą už 2015 m. ir atskirai už 2016 m.
2015 m. kaupinius įregistravau apskaitoje 2016-01-01 dienai, viską priskiriau prie neleidžiamų. 2016 m. registravau 2016-12-31, DU - leidžiami, mokesčiai - neleidžiami.
Prie atostogų kaupinių yra visa mokėtina suma už 2015-2016 m.
Tikslinu PLN, nes 2015 m. DU yra leidžiami, sumažinu pelno mokestį. Sodra ir GF prie neleidžiamu.
Kai pildysiu PLN už 2016 m. juos taip pat priskirsiu prie neleidžiamu nurodydama, kad tai klaidų taisymas.
Ar aš blogai galvoju?

Bandau vis tik suprasti kaip ir ką daryti jei kaupiniai nebuvo skaičiuoti.
Situacijos:
1. Įmonės įsteigta 2015 m. Kaupiniai nebuvo skaičiuoti. Priskaičiuojame už 2015 m., bet įregistruojame 2016 m. pradžioje. Juk klaidos taisomos kada yra pastebėtos. Viską priskiriame prie neleidžiamų. Taisome PLN. Už 2016 m. taisome kaip priklauso.

2. Jei įmonė veikia nuo 2010 m. Kaupiniai visai nebuvo skaičiuoti. Mes apskaitą tvarkome nuo 2016 m. Yra atleistų darbuotojų. Likę darbuotojai ne karto neatostogavo. Kaip tuomet skaičiuoti kaupinius. Ar gerai būtų, jei sudaryčiau atskiras pažymas pagal metus. Nes 2010-2015 m. būtų traukiami į neleidžiamus. Reikia tikslinti PLN?

Atrodo nieko sunkaus, bet kažko man painiavos daug.

tax.lt/temos/3157-akcininko-paskolos-sutartis
tax.lt/dokumentai?category_id=2
www.esablonai.lt/forma/akcininko-paskolos-sutartis/374

Kaupiniai paskaičiuoti 2015-12-31 dienai.
Darbuotojai atleisti: 2016.02.18 ir 2016.02.29.
Ar reikia daryti papildomus įrašus?

2016-12-31 dienai skaičiuosiu tik esamiems darbuotojams.

Tai jau vėl pasimečiau su tais kaupiniais.

Tą tai aš supratau.
Bet gi tiems darbuotojams paskaičiuotos kompensacijos ir viskas išmokėta. Ar reikia atimti iš tų kaupinių darant kokį atvirkštinį įrašą?
Ar viską paliekame kaip yra?

O gal galėtumėt man paaiškinti ką daryti, kai darbuotojas yra atleidžiamas.
Paskaičiuoti kaupiniai už 2015 metus.
Darbuotojai buvo atleisti 2016 m. vasario mėn.
Viskas paskaičiuota. Ką dabar daryti su tais kaupiniais?

Manęs į manoVMI neįleidžia.