Taip, pritariu. Reikia mylėti gyvunelius.
Visa gyvenimą auginau gyvunelius. Labai gaila kai jie miršta. Turėjau rusų spanielį, mama išėjo pasivaikščiuoti ir jis pakliūvo po ratais. Taip verkiau (dar mokykloje mokiausi). Kartais pagalvoju, jiegu tada bučiau aš išejusi su juo pasivaikščiuoti nieko neatsitiktu, juk žinijau, kad mamos ne labai klauso. O man tada labiau rūpėjo draugės ir berniukai.
Dabar turiu katytę, net baisu pagalvoti, kad jai kažkas atsistiks. Buvo nušokusi iš 4 aukšto. Tai kai namie jos neradau, galvojau, kad išprotėsiu. Radau ją po balkonu, kiek džiaugsmo buvo. Dabar net langu neatidarinėju nors ir karšta namie.