Aš aiškinausi prieš 6 metus, tai daug kas pasimiršo.
Taisykles ruošiau.
Ir tada tikrai reikėjo registruotis.

KONSULTACIJOS TEIKIAMOS
tel. (8 5) 212 7532
VIENO LANGELIO
tel. (8 5) 271 2804

Na jei pablogėjusi būklė susijusi su darbu.
Aš niekaip negaliu suprasti, kodėl viskas yra kabinama ant darbdaviu?
2 pirmos ligos dienos iš darbdavio, išeitinės ir t.t.
Darbdavys vien sodros sumoka 30,98 proc. kiekvieną mėnesį ir nieko už tai negauna.

Bet iš kitos pusės darbdavys nukenčia finansiškai ir dar darbuotoją praranda.
Vien išlaidos.
Galėtu valstybė kompensuoti.

Direktorius, paskirtyje rašė, kad paskola, o ji kabindavo ant atskaitingo. Visi pavedimai buvo per banką, tai notarinės sutarties nereikia.
2016 m. irgi kabino ant atskaitingo, bet pakoregavau ir viską sukėliau į paskolą.

Na ir aš darau pagal šabloną:
Buhalterinė pažyma Nr.
Koreguojantiesiems, baigiamiems ir papildomiems įrašams.
Viską aprašau kas buvo padaryta, kodėl koreguojama, net kartais klaidingą įrašą iš DK prikabinu.
Bet šiuo atveju, kai tikslinu PLN. Mažinu neleidžiamu ir didinu leidžiamus. Jau su sąskaitų korespondencijomis kaip ir neparuošiu. Gal kaip raštą, paaiškinimą kokį padaryti papildomai.

Ar darote buhalterines pažymas kai tikslinate PLN?
Na kad nepamiršti ką it kodėl tikslinote?

PM nebuvo.
2015 m. 24351 buvo kredite - 1355,10 Eur.
2016 m. tuos įrašus panaikinau.
Bet 2015.12.31 buhalterė skolą atskaitingam asmeniui perkėlė į paskolą.
Tai šiuo atveju jokių papildomų įrašų daryti nereikia?

Viskas. Padariau.
2015 m. į PLN buvo įtraukta 1355,10 Eur į neleidžiamu atskaitymus.
Tai reikia panaikinti, o į leidžiamus įtraukti 677,55?

Taip ir padarysiu, nes visai jau susimaliau.
Ačiū.

O kurį būtent?
1)
D 624
K 24351
2)
D 4431
K 24351

Taisant 2015 m. neturėtu likti 624, nes atskaitymai leidžiami, kadangi pirkti baldai (ne IT).
Vienas yra ištaisytas:
D 4431 - 677,55 €
K 624 -677,55 €

Ar nereikia naikinti jų abiejų?

Bet lieka dar 24351, kadangi taip pat įrašas dubliuojasi.
Ir kabo ši suma 677,55.

Labai retai tenka taisyti klaidas, tai patirties mažoka.
Į apskaitą yra įtrauktas mokėjimo kvitas 2 kartus. Padarytos sekančios operacijos:
1) Kvitas "pakabintas" ant atskaitingo, nes nebuvo sąskaitos.
D 624 - 677,55
K 24351 - 677,55

2) Tas pats kvitas įvestas ir prie pirkimų operacijos:
D 624 - 677,55
K 4431 - 677,55

D 4431 - 677,55
K 24351 - 677,55

Sąskaitą aš radau prie dokumentų, bet ji nėra įvesta. Ją įvesiu jau š.m. rugsėjo mėn.
Gaunasi, kad įrašas sudvigubintas.
D 624 - 677,55x2
K 24351 - 677,55x2

Nuo ko pradėti koregavimą?

2015 m. yra pateikta FR0711 dėl paskolos.
Ar reikia šiuo atveju tikslinti?

O valiutos perskaičiavimą darote kiekvieno mėnesio pabaigoje?

Na neteko susidurti, kad nieko ten nebūtų.
Bandykite skambinti ir RC.

Ačiū, mariska, pavyko.

Na USD sąskaitoje per šiuos metus operacijos buvo tik birželio mėn.
Tai man tuomet reikia 2016-06-30 padaryti valiutų perskaičiavimą?
Ir likutis bus 0?

Nemėgstu valiutų.
Į banko sąskaitą įplaukia 400 USD (352,64 Eur).
Perveda tarp savo sąskaitų 400 USD (356,35 Eur).
Likutis banko išraše 0.
O apskaitoje - 3,71 Eur. Įplaukia mažiau, o perveda daugiau dėl kurso.
Kur tą skirtumą reikėtu padėti?

Nu ir pasirenkate Juridinio asmens prašymai.
Specialiai pažymėjau printscreene ką rinktis.

Pas mane suteiktas įgaliojimas leidžia matyti:

0 eurų ilgalaikio turto likvidacinė vertė

Įmonei apskaitos standartai suteikia teisę pačiai nusistatyti ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę, kad ir 0 eurų, jeigu ji teisinga. PMĮ nurodo tik tai, jog likvidacinė vertė negali būti didesnė kaip 10 procentų IT įsigijimo kainos. Taigi 0 eurų taip pat tinka.

Klausimas
Ar įmonė gali nusistatyti ilgalaikiam turtui 0 Eur likvidacinę vertę? Koks yra likvidacinės vertės reglamentavimas Lietuvoje?

Atsakymas
12 VAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ 57 punktas nurodo, kad „likvidacinę vertę nustato įmonė“. Taigi įmonė, atsižvelgdama į tai, kokią sumą pasibaigus naudingo tarnavimo laikui tikimasi gauti už turtą, įvertinusi būsimas likvidavimo ar perleidimo išlaidas, likvidacinę vertę nusistato pati. Jeigu nieko nesitiki gauti, tai likvidacinė vertė galėtų būti 0 Eur.

PMĮ 18 str. 2 dalyje sakoma, jog „vienetas pats nusistato (pasirenka) ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, ne trumpesnį negu nustatyti šio Įstatymo 1 priedėlyje ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvai (metais), ir likvidacinę vertę, ne didesnę kaip 10 procentų įsigijimo kainos“. 0 Eur likvidacinė vertė bet kuriuo atveju nėra didesnė nei 10 proc. turto įsigijimo kainos, todėl manome, kad apskaitoje nustatyta 0 Eur likvidacinė vertė galėtų būti taikoma ir apskaičiuojant pelno mokestį.

Tai gal jums nesuteiktas įgaliojimas pildyti prašymą dėl dokumentų keitimo.

www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.6684E2A...
Taisyklėse viskas aprašyta.

Pas mus tai programos nuoma.
10 įmonių nemokamai, o kitos po 30 eur.

Įrašau anuliuojamas, kai sandoris neįvyksta.
O jūsų atveju buvo įsigijimas, o dabar pardavimas. Tai ką jus anuliavote?
Įrašus daro bendrovės vadovas arba įgaliotas asmuo pagal pateiktus dokumentus.
Akcijos materialios?

Sutartis yra sudaryta, tik ne konkrečiai sumai.

Konkrečiai nesudaryta.
Tiesiog kiekvieną mėnesį pervedamos sumos. Tai darysime paskolos sutartį keliems metams į priekį +/-, kadangi kiek dar akcininkas paskolins nežinia.
Ir tai jau paskola virš 300 000 Eur.

Na iš esmės gali didėti, nes kasoje nieko nėra.
O paskola ir taip didėja kiekvieną mėnesį.

O iš paskolos niekaip?