Jums reikia pravesti 15 proc. o ne fiziniam asmeniui.

Žinoma reikia rasti keletą žmonių. O kiek maždau investavai ? Ar visi Jūs keturi iš vienos laiptinės? Ar galima būti ir iš vieno namo?

O kas teikia Loretukai DSL? Telekomas? Kokios dar išlaidos? Prijungimo?

Jei kokių reikės rodiklių, klausk padės ka galės.

P.s. Atsiprašau jei per žiauriai

Ar kas nors pas Jus įmonėje tikrino sąskaitas už telefonus? Ar skaičiavo telefonus, kiek įmonė turi ir už kiek įmonė moka pinigus?

Tai argi nemoki įeiti į www.gogle.com ir susirasti kokių tik nori rodiklių, o po to analizuok bei prisitaikyk sau.

Kas nesinaudoja buhalterinėmis programomis, tas gali pildyti ir ekselinius tabelius bei žurnalus nachaliavai.

Sudarius su darbuotoju darbo sutartį ir susitarus dėl darbo pradžios įmonėje, pradedama darbuotojo praktiškai dirbto laiko apskaita. Darbo laiko apskaita padeda teisingai, pagal galiojančius įstatymus, apskaičiuoti mokėtiną darbo užmokestį, įvertinant darbą kenksmingomis sąlygomis, darbą naktį, švenčių ir poilsio dienomis, ir atlikti išdirbto laiko kontrolę, įvertinant darbuotojo neatvykimus į darbą ir kt.

Dvi žiniaraščių formos

LR statistikos departamento direktoriaus 1997 m. gruodžio 22 d. įsakymu ???Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščių patvirtinimo” nustatytos bendrojo pobūdžio darbo laiko apskaitos žiniaraščio formos (I ir II), sutartiniai žymėjimai bei šių formų pildymo bendroji tvarka.
Atsižvelgiant į darbo sąlygas pasirenkama darbo laiko apskaitos žiniaraščio forma.
Pirmojoje žiniaraščio formoje kiekvienam darbuotojui skiriamos trys eilutės:
- pirmojoje eilutėje nurodomas faktiškai dirbtas laikas, išskiriant naktį dirbtą laiką; pvz., 11/3, kur 11 – faktiškai dirbtos valandos, iš jų 3 – naktį dirbtos valandos;
- antrojoje eilutėje nurodomas kenksmingomis ir labai kenksmingomis sąlygomis dirbtas laikas; pvz., 3/2, kur 3 - kenksmingomis sąlygomis dirbtos valandos, 2 - labai kenksmingomis sąlygomis dirbtas laikas. Rekomenduojama labai kenksmingomis sąlygomis dirbtą laiką žymėti raudonai ar kita spalva nei užpildytas visas žiniaraštis.
- trečiojoje žiniaraščio eilutėje nurodomas pavojingomis sąlygomis dirbtas laikas.
Antrosios formos žiniaraštyje kiekvienam darbuotojui skiriama viena eilutė. Joje žymimas dirbtas laikas ir neatvykimai į darbą, nurodomas faktiškai dirbto laiko balansas per mėnesį.

Žiniaraščių pildymas

Į darbo laiko apskaitos žiniaraštį surašomos visų darbuotojų pavardės, nurodoma jų profesija (pareigos), kvalifikacinė kategorija, nustatytas darbo valandų skaičius per mėnesį. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje kiekvieną dieną žymimas kiekvieno darbuotojo faktiškai dirbtas laikas valandomis, o neatvykimas į darbą - sutartiniais žymėjimais.
Faktiškai dirbtą laiką sudaro normalus darbo laikas ir viršvalandžiai.
Faktiškai dirbtas laikas skirstomas į tokias grupes:
- dirbtų valandų skaičius iš viso;
- naktį dirbtų valandų skaičius;
- dirbtų viršvalandžių skaičius;
- kenksmingomis sąlygomis dirbtų valandų skaičius;
- labai kenksmingomis sąlygomis dirbtų valandų skaičius;
- pavojingomis sąlygomis dirbtų valandų skaičius;
- poilsio dienomis dirbtų valandų skaičius;
- švenčių dienomis dirbtų valandų skaičius.
Neatvykimai į darbą skirstomi į tris kategorijas:
- nedirbtas, bet teisės aktų nustatyta tvarka iš darbdavio lėšų apmokėtas darbo laikas;
- nedirbtas, bet teisės aktų numatyta tvarka iš kitų lėšų, pvz., sveikatos draudimo fondo, valstybės ar savivaldybės biudžetų, apmokėtas darbo laikas;
- nedirbtas ir neapmokėtas darbo laikas, pvz., prastovos dėl darbuotojo kaltės, nušalinimai nuo darbo ir pan.
Žymėjimai apie neatvykimą į darbą atliekami pagal Statistikos departamento patvirtintus sutartinius žymėjimus. Galimi ir papildomi sutartiniai žymėjimai, jei išaiškėja specifinių ar atsiranda naujų reiškinių, nenumatytų aukščiau minėtame įsakyme, pvz., neatvykimai dėl meteorologinių sąlygų, dėl darbuotojų aplaidumo ir kt.
Darbo laiko apskaitos žiniaraščio pabaigoje pateikiama neatvykimų į darbą suvestinė. Joje nurodomas dienų ir valandų skaičius pagal kiekvieną neatvykimo į darbą priežastį (sutartinį žymėjimą).

Suminė darbo laiko apskaita

Jeigu technologinės darbo sąlygos reikalauja nepertraukiamo gamybos ciklo, nėra galimybės suteikti poilsio dienas įprastine tvarka (šeštadienį ir sekmadienį), negalima laikytis nustatytos darbo dienos trukmės, galima suminė darbo laiko apskaita.
Suminė darbo laiko apskaita – darbuotojų, kuriems iš anksto planuoti (nustatyti) darbo laiko ir poilsio laiko trukmę dėl jų darbo pobūdžio neįmanoma, dirbto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio apskaita per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Suminę darbo laiko apskaitą reglamentuoja LR darbo kodekso 149 straipsnis ir LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587.
Esant suminei darbo laiko apskaitai negali būti dirbama vidutiniškai daugiau nei keturiasdešimt aštuonias valandas per savaitę ir dvylika valandų per darbo dieną (pamainą). Žemės ūkio darbuotojai, dirbantys augalininkystės, žemės ūkio technikos ir automobilių transporto remonto darbus, sandėliuose darbymečiu (per sėją, prižiūrint pasėlius, ruošiant pašarus, nuimant derlių, ariant pūdymus ir dirbant kitus darbus) gali dirbti ilgiau kaip 8 valandas per dieną, bet ne daugiau kaip 12 valandų (kartu su papildomomis ir specialiosiomis pertraukomis, įskaitomomis į darbo laiką). Šioje veikloje gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis – iki vienerių metų. Šiems darbuotojams darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti nustatyto metinio darbo valandų skaičiaus.
Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas nustatytas darbo valandų skaičius, pasirinktinai sutrumpinama darbo diena, suteikiama poilsio diena (dienos) arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Ar užteks?Dar nutarimą pasiskaityk.

Jei tik tiks.....

Kažką turiu su formulėmis,
Jei gražiai paprašysi..........

Artas suprato, o vat ko Jūs Dalia taip supykote?????

Aš tai sekančioj eilutėi parodyčiau einamųjų metų pelnas, vadinasi išskirčiau praėjusių ir šių.

AAAA, aš dar mažius buvau..........reikės pasižiūrėti.

Ar aš ką nors ne taip suprantu? Pagal PVM komentarą:
4. Po 2002 m. liepos 1d. įsigytus lengvuosius automobilius, kurių pirkimo (importo) PVM nebuvo atskaitytas, PVM mokėtojas parduoda kitiems asmenis be PVM (pagal PVM įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą), o perdavus juos kaip turtinį įnašą, panaudojus PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, jiems nebus taikomos nei PVM įstatymo 5 straipsnio, nei 8, nei 9 straipsnių nuostatos.
1 atvejis Įmonė A, PVM mokėtoja, vykdanti PVM apmokestinamąją veiklą 2002 m. rugpjūčio mėnesį nusipirko įmonės reikmėms naują lengvąjį automobilį už 55000 Lt, kurio pirkimo PVM sudarė 9900 Lt. Vadovaujantis PVM įstatymo 62 straipsnio nuostatomis įmonė neįtraukė į PVM atskaitą šio lengvojo automobilio pirkimo PVM sumos. Po metų eksploatacijos ši įmonė pardavė minėtą lengvąjį automobilį kitai įmonei už 30000 Lt. Kadangi įmonė A nebuvo įtraukusi į PVM atskaitą lengvojo automobilio, įsigyto po 2002-07-01, pirkimo PVM sumos, tai pardavusi šį automobilį, vadovaujantis PVM įstatymo 33 straipsnio nuostatomis, nuo automobilio pardavimo kainos neturi apskaičiuoti pardavimo PVM.

Kurį lengvajį automobilį galima parduoti be PVM?
Atsakymai:

1 pirktą su PVM 1997 metų lapkričio 30 dieną
2 pirktą su PVM 1996 metų birželio 30 dieną
3 pirktą su PVM 2002 metų birželio 30 dieną
4 pirktą su PVM 1999 metų birželio 30 dieną

Tai atsakymo teisingo nėra? Ar kažką ne taip suprantu?

Dėkui,

jau ir lrs pradėjo veikti

Nagi draugai įmeskite nuorodą, labai prašau

Ar pas jus veikia lrs.lt ?
Pas mus kažkas užlūžo.

Gal kas įmes nuorodą VŽ 1998 Nr. 12-280. Būsiu labai dėkingas

Jau radau pats.......
6.3. valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ar patalpos, į kuriuos nuomotojo leidimu buvo investuota privataus kapitalo, kurio vertė didesnė už ½ išsinuomotų pastatų ar patalpų rinkos vertės, jeigu šie pastatai ar patalpos atitinka bent vieną iš šių sąlygų: pakeista ne mažiau kaip ½ jų pagrindinių konstrukcijų; bendras jų plotas ar tūris padidintas daugiau kaip ⅓; pakeista daugiau kaip ½ jų inžinerinių komunikacijų ar įrengtos naujos inžinerinės komunikacijos; juose atlikta šiame punkte nurodytų darbų dalis ir (arba) sumontuota technologinė įranga ir gamybiniai įrengimai, kuriuos išmontuojant būtų padaryta daug žalos įrangai, įrengimams, pastatui arba patalpoms. Tiesioginės derybos gali būti vykdomos su vienu pirkėju, investavusiu privataus kapitalo šiame punkte nustatytomis sąlygomis.
Nauja redakcija 2002 pabaigos, tačiau čia parašyta kad gali derybos vykti su vienu klientu, kuris investavo virš 50 proc.

man anksčiau buvo taip. Bet savaime praėjo.
visada prieš siūsdamas nukopijuodavau, o tada vel išnaujo siūsdavau....

dėkui, kad nors pabendravai.
Tačiau viename savo krašto laikraštyje radau, kad prieš metus buvo galima, o dabar jau ne. Tipo žmogui neapsimoka investuoti 50 proc. į remontą, jei privatizuojant nebus pirmumo teisė įsigyti šį pastatą. Tai ir ieškau....
gal kas žinote bent į kurią pusę ieškoti įstatymo.....
Ar yra kokie privatizavimo įstatymai?
www.lrs.lt šendien užstrigo - nieko nemeta

Please......
ieškau nu nieko nerandu. Gal ką neaiškiai parašiau.....

Padėkite labai prašau surasti tą įstatymėlį........
Nuomojamas turtas iš valstybės.

Ne dabar tik domiuosi, kaip čia geriau padaryti.
Pas mus ir yra patvirtinta atskirom turto grupėm. Manau reikės pajamuoti kaip IT arba pakoreguoti vadovo įsakymą, jei vadovas sutiks.

Be PVM,

Mes norime automagnetolą priskirti prie trumpalaikio turto, tačiau jis viršija 500 bei ilgiau nei metus.
O ar negalima priskirti kaip detalė automobiliui? Ar pajamuoti kaip Ilgalaikį turtą?

Ar galima pajamuoti kaip automobilio detalė? Ar kažkas panašaus....

Ar padėsite

Nusipirkome automagnetola į mašiną virš 500 Lt PVM (minimali suma įmonės 500 LT) ar reikia pajamuoti kaip IT ar kaip TT?

Vat su automobiliais tai reikia pagalvoti pasirenkant minimalią sumą, nes galima ir nudegti.

Vat su automobiliais tai reikia pagalvoti pasirenkant minimalią sumą, nes galima ir nudegti.

Palauk, o ką darai jai automobilis iki 2500 ir jau įdėjai į sąnaudas, kaip tada su draudimu po metų?