Mažoka informacijos.
Atgautą PVM kur po to dedate? Pervedate biudžetui?
Beje, o prieš tai patirtą PVM dėjote į atskaitą ar pan?

priskaitote nuompinigius
D 225 K 731 - išrašydami sąskaitą faktūrą
gaunate pinigus iš nuomininko
D 241 K 225 - pagal banko pavedimo duomenis
antrasis įrašas gavus pinigus
D 2282501 K 681 arba 682
pervedate pinigus biudžetui
D 681 arba 682 K 241 - banko išrašo duomenys.
2010 metų gale uždarote pajamų sąskaitą
D 731 K 31
2011 m. sausio 1 d. pas jus lieka likučiai
D 2282501 ir K 31
2011 metais veiksmai vyksta tokie:
pateikiate paraišką biudžetui susigrąžinti pinigus
D 229 K 2282501
biudžetas jums perveda pinigus
D 241 K 229
gautus pinigus panaudojate kokioms tai sąnaudoms apmokėti
D 87 K 691
D 691 K 241
2011 metų pabaigoje uždarote sąnaudų sąskaitą
D 31 K 87
Likučių nelieka šiai konkrečiai situacijai.

Jei taikote darbo biržos lėšoms apskaityti sąnaudų kompensavimą, tai tas sumas registruojate
kai gaunate pingus, tokia tvarka:
D 241 K 87
D 702 K 42X (p) arba 228

Na ne tik teoriškai, bet ir praktiškai :)
Juk sąnaudas neapmokėtas registruojam (finansavimo sumose) tokia tvarka, nepamiršdami pajamų:
D 8 kl. K 1 kl.; ar 2 kl.; ar 6 kl.
D 228 K 70

kai apmokame "išsiimame" iš 228 sąskaitos
D 42X (p) K 228

O jei registruojame apmokėtas sąnaudas, tada veiksmas vyksta tokia tvarka
D 8 kl. K 1 kl.; ar 2 kl.; ar 6 kl.
D 42X (p) K 70

Taigi kada įvyksta visas sąskaitų uždarymas, 228 sąskaitoje turi likti pripažintų sąnaudų, bet neapmokėtų suma.

Sumos lieka K 425 (Gauta)
ir D 425 (perduota), kurias uždarysite ataskaitinio laikotarpio gale, taip kaip reikia uždaryti gautą su panaudotu.
sąskaitos panaudotas, perduotas, grąžintas finansavimas juk yra kontrarinės sąskaitos finansavimui gautas.

Jie ilgalaikį turtą perduodate, pagal patikėjimo ar nuosavybės teisę, tada registruojate:
D 42X (perduotas) - turto likutinė vertė
D 12x4 - sukauptas nusidėvėjimas
K 12x1 - įsigijimo savikaina

jei perduodate tik panaudos arba nuomos teise, tada tokio turto nurašinėti iš apskaitos nereikia, tik papildomai duomenis apie tokio turto vertę kaupiate nebalansinėje sąskaitoje.
Tik tai tokio turto (atiduoti pagal nuomą ar pagal panaudą) nusidėvėjimo sąnaudas apskaitote ne 87 sąskaitoje, o 88 sąskaitoje (11 VSAFAS 14 p.)

Perduodant materialines vertybes iš vieno materialiai atsakingo asmens, kitam, privalote atlikti inventorizaciją, ją įforminant kaip ir bet kurią kitą,
o perdavimo akte (laisvos formos, tik kad turėtų visus rekvizitus nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str.) nurodykite, kad perduoda ir priima pagal tokios ir tokios inventorizacijos duomenis.

D2282101 turi likti sąnaudų dalis, kuri yra neapmokėta.

nesukite :)
Jūs ir finansų skyrius apskaitos požiūriu esate atskiri subjektai, kaip tai nustato subjekto principas.

Na priklausomai nuo to kaip skamba sutartis su Autobusų parku.
Jei jums autobusų parkas pateikia prašymą kompensuoti nuostolius už konkrečias paslaugas suteiktas jūsų įstaigai, tada 87132.

tačiau jei jūs kompensuojate autobusų parkui bendruosoius nuostolius už tai, kad jie vykdo pervežimus pagal transporto lengvatų įstatymą, tada bus 833 sąskaita.

O finansų skyrius sąnaudas gali registruoti tuo atveju, jai tas lėšas perveda iš savivaldybės biudžeto pajamų, t.y. iš tų sumų, kurias jam perveda VMI, tačiau jei tas sumas perskirsto, t.y. gauna iš valstybės biudžeto (perveda iždas) ir po to perveda jums, tada turi registruoti perduotas finansavimo sumas.

D 201 K 423 (g) kai gaunate vaisius
D 87 K 201 ir D 423 (p) K 701 kai nurašote

Taip, teisingai darote.
Ūkinis inventorius, kuris yra atiduotas eksploatuoti ir apskaitomas nebalansinėse sąskaitose, pabaigus jį naudoti nurašomas nurarimo Nr. 1250 nustatyta tvarka.
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

privalo būti inventorizuojamas visas įstaigoje esantis turtas.
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

8. Inventorizuojamas visas įmonėje esantis turtas – ir įtrauktas į buhalterinę apskaitą (nuosavybės arba patikėjimo teise įgytas, nuomojamas, saugomas, gautas perdirbti), ir dėl kokių nors priežasčių į ją neįtrauktas. Taip pat inventorizuojamas kelyje (nupirktas, bet dar negautas; pirkėjams išsiųstas, bet neparduotas; išsiųstas į filialą, bet filiale negautas) esantis turtas, įmonei nepriklausantis, bet joje esantis turtas (pasiskolintas, išsinuomotas, gautas pagal panaudos sutartis ir kitas).

neatlygintinai gautą turtą įsivertinate, užpajamuojate, po to surašę atitinkamus dokumentus perduodate eksploatuoti.

Biudžete tai yra kasinės jūsų išlaidos (pagal VSAFAS išlaidos), t.y. ką jūs išleidžiate pavadinkime "pinigais", ir tokie "išleidimai" atsispindės pinigų srautuose pagal VSAFAS.
O sąnaudos, tai pavadinkim "priskaitytos" jūsų išlaidos, bet jos gali būti ir neapmokėtos. Na kaip seniau faktinės.
taigi gali būti situacija, pagal VSAFAS sąnaudos bus, pagal biudžetą kasinių nebus, nes tų sąnaudų neapmokėjote ir pinigų srautų pagal VSAFAS nebus, nes neturėjojote išlaidų, t.y. neapmokėjote priskaitytų sąnaudų.

Taip, labai keistas tas principas biudžetininkams, nes apskaitoje praktiškai viskas būdavo paremta pinigų principu., tai kartais labai sunku suvokti tą kaupimo principą. bet tikrai įprasit ir pamažu viskas atsistos į savo vietas. :)
Lygiai taip pat kai ir verslo įmonėje pagal finansinę apskaitą sąnaudų gali būti pvz. 10000 Lt., o pagal mokestinę tik 8000.

tai pasikaitykite vėl 11 VSAFAS berods 12.5 punktą kas įeina į transporto sąnaudas.

Visur taip pat. verslo įmonėse tas pats.
Yra finansinė ir mokestinė apskaita. Pvz. verslo įmonėse vienaip sąnaudos grupuojamos pagal ir kitaip pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Ir biudžetininkai prie to turės priprasti ir susikurti sistemą, kad naudojamas sąskaitų planas tenkintų tiek biudžetinės tiek finansinės apskaitos reikalavimus.
Tik tai padarome ne per vienerius metus.
Pasiteiraukite pažįstamų verslo įmonių buhalterių, kiek jie dar "maudosi", nors jie prie naujųjų standartų () perėjo berods 2004 metais.

Visiškai suprantamas Renatos paaiškinimas, tik - mokinio krepšelio kvalifikacijos išlaidoms "priklauso visos išlaidos, išskyrus dienpinigius". Kelionės ir nakvynės išlaidos visada buvo skiriamos prie kvalifikacijos išlaidų kartu su kvalifikacijos apmokėjimo sąskaita. Ir tokius "aiškinimus" duodavo smm ministerija. Vadinasi mokinio krepšelio kvalifikacijos išlaidos prieštarauja VSAFAS -ams? Gal kas turite konkrečių išaiškinimų? Gal pasidalintumėte su kitais?[/quote]

Biudžeto lėšų skirstymas pagal lėšų paskirtį: moksleivio kprešelio lėšos, lėšos kitoms reikmėms ir pan. arba skirstymas pagal biudžeto klasifikacijos traipsnius - tai Biudžeto sandaros įstatymo "daržas". O kaip nustato viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, jo 19 str. biudžetinės ataskaitos sudaromos pagal Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas.
O finansinės ataskaitos (kalba tas pats straipsnis) yra sudaromos pagal VSAFAS.
Taigi lėšų skirstymas vedant biudžetinę apskaitą gali skirtis nuo finansinės apskaitos lėšų skirstymo.

Kai prašiau atsakymą, tai paskaičiau dar kartą jūsų paklausimą dėl autorinių sutarčių ir kelionės išlaidų.
Tai labiau įsigilinusi supratau, kad jūs autoriui apmokėjote kelionės išlaidas, kad jis pas jus atvyktų savo, o ne jūsų įstaigos transportu? Jei teisingai supratau formuluotę, tai tada išeitų taip: jūs "samdėte" trečiųjų asmenų (autoriaus) transporto priemonę, tada tokias išlaidas teiktų priskirti pagal 11 VSAFAS
12.5. transporto sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto nuosavybės, patikėjimo teise valdomų, naudojamų pagal nuomos arba panaudos sutartis automobilių degalų, nuomos, eksploatacijos, remonto, transporto draudimo ir kitos panašios sąnaudos, taip pat trečiųjų šalių suteiktų transporto paslaugų sąnaudos, išskyrus šio standarto 12.4 punkte nurodytas sąnaudas, susijusias su transporto paslaugų pirkimu iš trečiųjų šalių arba mokama kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti;

Delspinigiai už pavėluotas sodros įmokas tikrai negali būti išskaičiuojami iš fizinių asmenų, na nebent tie delspinigiai atsirado dėl to, kad darbuotojas aplaidžiai vykdė savo pareigas. Bet jei delspinigiai susidarė dėl to, kad vėlavo finansavimas iš biudžeto, tai jau normalios įstaigos sąnaudos apskaitomos 89 (baudų ir delspinigių sąnaudos) sąskaitoje. Baudos tai jau kas kita. Taigi apskaitant šiuos mokėjimus nesumaišykite sąvokų.

dėl kelionės išlaidų. tai siūlau pasinagrinėti 11 VSAFAS:

12.4. komandiruočių sąnaudos – viešojo sektoriaus subjekto darbuotojų kelionių ir su jomis susijusios apgyvendinimo, maitinimo, dienpinigių sąnaudos, įskaitant kelionės, kai perkamos transporto paslaugos iš trečiųjų šalių arba kai mokama kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, sąnaudas ir neįskaitant darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų. Jei komandiruotė susijusi su kvalifikacijos kėlimu, visos susijusios sąnaudos, išskyrus mokestį už kvalifikacijos kėlimą, priskiriamos prie komandiruočių sąnaudų;

Šiaip bauda yra skiriama ne įstaigai, o fiziniam asmeniui kuris neteisingai pateikė duomenis.
Nes baudos yra skiriamos pagal (administracinių teisės pažeidimų kodeksas)nuostatas.
Tikrai įstaiga kaip juridinis asmuo negalėjo pateikti neteisingų duomenų, netesingus duomenis pateikė įstaigos darbuotojas.
taigi jei jūs tą baudą apmokėsite iš įstaigos lėšų, tikrintojai tai traktuos kaip žalą biudžetui.
Todėl iš karto tesingai sudėliokite debetus kreditus.
D 892 (baudų sąnaudos) K 69 (mokėtinos sumos sodrai), įsiveskite papildomą subsąskaitą, nesuplakite su eilinėmis sodros įmokomis.

tokiau priskaitote sumą kaltam asmeniui
D 229 (gautinios sumos už padarytą žalą) K 892 (baudų sąnaudos)

gaunate pinigus iš kalto asmens
D 24 (pinigai) K 229 (gautinos sumos už padarytą žalą)
pervedate sodrai
D 69 (mokėtinos sumos sodrai) K 24 (pinigai)

jei turite galvoje biudžetinę formą Nr. 4 (debitoriai kreditoriai - liaudiškai), tai atminkit, kad ši forma yra sudaroma ne pagal VSAFAS reikalavimus, o pagal Biudžeto sandaros įstatymą.

19 straipsnis. Bendrieji reikalavimai ataskaitoms
3. Biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos vadovaujantis Biudžeto sandaros įstatymu, Valstybės iždo įstatymu, šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais.

www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

ir dar dėl nuomos, yra toks dokumentas:
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

bei jo pakeitimas
www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_...

Nuomos kainos yra nustatomos remiantis vidutinėmis rinkos kainomis.
Vienoje vietovėje nuomos įkainis gali būti ir 1 Lt. už val. kitoje 100 lt. už val.
Tokias kainas diktuoja rinka.
Beje biudžetinėms įstaigoms paslaugų kainų dydžius nustato steigėjas (dabar - savininkas)
Kas liečia turto nuomą pasikaitykite šio įstatymo 14 str.:
www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_...

Pasikaitykite pajamų apskaitos pavyzdinę tvarką. Pvz. 29 p.
ten parašyta, kad įstaiga gavusi ĮPLAUKAS, jas turi pervesti į biudžetą.
Taigi kol negavote ĮPLAUKŲ, o tik užregistravote UŽDIRBTAS PAJAMAS, jums skolos biudžetui nėra.
taigi iš to seka, kad įrašą
D 228 K 68X reikia daryti tada, kada gaunamos įplaukos, o ne registruojamos pajamos.

Šiaip finansavimo sumų sąskaitos spec lėšoms nenaudojamos...

pateikiate paraišką
D 2298001 K 2282501
gaunate pinigus
D 241110X K 2298001

kadangi pagal buhalterinę pažymą didžiojoje knygoje surašysite debetus - kreditus, tai tada 4 priede sukelsite duomenis iš DK pagal jau pergrupuotas finansavimo sumas.
jei bus reikšmingi pokyčiai, aiškinamąjame rašte pateiksite informaciją kodėl tie reikšmingi pokyčiai atsirado.

ta problema "išlenda" visiems, kurie atostoginių kaupinius priskaičiuos tik kartą metuose.
Tokia sumas registruojate taip
D 695 K 692 - 32745 - sumažinate sukauptų atostoginių sumą
D 87 K 692 - 23755 - skirtumą, tarp sukauptų atostoginių ir faktiškai išmokėtų.
D 228 K 702 - 23755 - pripažįstate finansavimo pajamas

metų gale įvertinsite nepanaudotų atostogų dienas, apsiskaičiuosite sumas ir jas registruosite
D 87 K 695
D 228 K 702,
taigi uždarius pajamų ir sąnaudų sąskaitas, jums likučiai 2011-01-01 liks D 228 K 695

Tikrintojai nėra dievai. Tikrintojams visada galima pateikti savo argumentuotą nuomonę. Aišku jei jūs tuos argumentus reiškiate pagal teisės aktų nuostatas, o ne pagal savo asmeninę nuomonę.
Taigi jei jūs tikrintojams pateiksite DU išmokėjimo tvarką, kurioje bus nurodytas tam tikras DU išmokėjimo dažnumas ir jei ta tvarka neprieštaraus auštesniems teisės aktams, tai ir bus jūsų argumentai prieš tikrintuojų asmeninę nuomonę.

Lektoriai dažniausiai būna savo srities (pvz. buhalterinės apskaitos žinovai), tačiau nėra darbo ar civilinės teisės specialistai. Todėl ir aiškina taip kaip jūs pateikiate sąvokas, jei sąvoka yra darbo užmokesčio išmokėjimas avansu, tai jie ir pateikia kaip sakinys pateiktas pagal tokią terminologiją turi būti atvaizduotas ūkiniu įrašu.

o kur jūs čia matot problemą?
darbo kodeksas leidžia susitarti dėl darbo apmokėjimo terminų iri t.t.
201 straipsnis. Darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka

1. Darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raštiškas prašymas, - kartą per mėnesį.

2. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse.

Kadangi Dk nustato, kad DU turi būti mokamas ne REČIAU kaip du kartus per mėnesį, taigi jis nedraudžia mokėti jo dažniau.
Dėl visų niansų turi susitarti darbdavys su darbuotoju.

Kas liečia buhalterinę apskaitą irgi jums niekas nedraudžia kievieną savaitę pripažinti priskaičiuotą DU sąnaudomis.
Svarbiausia nepažeisti kaupimo principo, kad sąnaudos yra pripažįstamos tada, kada jos patiriamos.

ir dar vienas pastebėjimas. Jau senai nebanaudojama tokia terminologija kaip DU avansas.
Yra DU už I mėnesio pusę ir DU už II mėnesio pusę.
kažkaip biudžetininkai yra "įsikibę" į "avanso" sąvoką.

Taigi mūsų teisės aktai tikrai nedraudžia DU mokėti ir priskaičiuoti kievieną savaitę jei yra tokie susitarimai.
O informaciją apie atitinkamas išmokas jūs pateiksite VMI ir SOdrai taip kaip jie yra nustatę kiekvieną mėnesį supliusavę kiek per vieną ar kitą mėn. padarėte išmokų.
beje jei jau įsivesite tokią tvarką, darbo laiko žiniarašti taip pat turės į buhalteriją būti pateikiamas kiekvieną savaitę, kad jūs galėtumėte darbuotojui paskaičiuoti savaitinį DU.