Data 2003-06-12 pagal pirkimo dokumentus (PVM s.f., pažymą sąskaitą).
Aš manau, kad kurą nurašysiu kt. automobiliui, o nusidėvėjimą pradėsiu skaičiuot nuo 08, bus protingiausia. T.y. tiesiog pakoreguosiu nusidėvėjimo įrašus, o kuro nurašymo aktuką teks perrašyti...

Tik ne iš atlyginimo, o iš darbdavio lėšų, kaip ir 31 proc.

Noriu paklausti, kaip elgtis tokioje situacijoje:
Įmonė pirko lengvąjį automobilį 2003-06-12. Iš karto pradėjo naudoti, nurašinėjau jam kurą, skaičiavau nusidėvėjimą nuo 07 mėn., o dabar atneša man jo registracijos liudijimą, o ten - įrašas: "pirmosios registracijos Lietuvoje data 2003-07-16".
Pasiskaičiau Transporto priemonių įregistravimo tvarkoje - nieko neradau parašyta apie tai, per kiek laiko automobilis turi būti įregistruotas...
Ar turiu taisyti jo eksploatavimo pradžios datą į 2003-07-16 ir nusidėvėjimą skaičiuoti nuo 08 mėn?
Patarkit, ką man daryti.

Tai kad liečia tik gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamas pajamas.... O SoDra - atskira respublika... Tu dar pasakyk, kad už likusius, t.y. Tau išmokėtus pinigėlius perki prekes, ir beveik visada už jas moki PVM, tai jau gausis ir trigubas apmokestinimas...

Teks gaudyti ir "pulti į kojas"... Pasiguosk, kad tik iš darbo išėjo, o ne numirė...

18 straipsnis. Klaidų taisymas

1. Pinigų apskaitos dokumentus taisyti draudžiama. Jei padaryta klaida, pinigų apskaitos dokumentas anuliuojamas ir surašomas naujas.

2. Visuose apskaitos dokumentuose draudžiama taisyti dokumento surašymo datą.

Manyčiau, kad darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis yra pinigų apskaitos dokumentas...

Na, tada gal protingiau žymėti pravaikštą? Bet irgi susidursim su problema, nes žmogus juk buvo atėjęs, rašė prašymą... Kai "Sodra" rado pas mane vieną darbuotoją atleistą po nemokamų atostogų sekančią d. ir jo nebuvo tabelyje, tai aš taip ir padariau: pažymėjau tą dieną pravaikštą. Bet tada prašymas atleisti iš darbo buvo parašytas prieš mėnesį... O šiaip tai paskaičiuoju už tą vieną dieną, ir nesuku sau galvos: direktorius iki tokio laipsnio nesismulkina... Bet kartais išeina to-o-o-kie "apkartę" darbuotojai, kuriems tikrai nėra už ką mokėt...

Cituoju Tarptautinių žodžių žodyną:
Profesionalas - žmogus, kurį nors darbą pasirinkęs savo nuolatiniu, pagrindiniu užsiėmimu, pavertęs šį užsiėmimą profesija;
kvalifikacija - žmogaus vienokiam ar kitokiam darbui pasirengimo, tikimo laipsnis.

Nežinau kaip reikėtų vertinti tokį išsireiškimą... Jei aš dirbu buhalteriu, tai ir esu profesionalas. O dėl kvalifikacijos, tai juk buhalterių kol kas niekas nesuskirstė į jokias kategorijas, ar ne? Kažkada buvo pradėta šnekėti apie atestavimą, bet viskas jau seniai nurimo... Nei mes gaunam licencijas savo veiklai (tada gal skirstytume, pvz., licencijuotas buhalteris, samdomas buhalteris), nei kitais kokiais būdais įrodinėjam tą savo kvalifikaciją...
O gal aš savo kaimo glūdumoj atsilikau nuo gyvenimo?

Kad "Sodra" reikalauja atleidimo d. laikyti paskutine darbo diena, jau dauguma iš mūsų susidūrė...
Dabar pagalvojau, o jei aš pažymėčiau atleidimo dieną tik 1 darbo val.? Kas man gali uždrausti? Juk jo "darbas" tuo ir pasireiškė: atėjo žmogus, parašė prašymą atleisti iš darbo, pasiėmė paskaičiuotą atlyginimą ir išėjo... Na, ir sugaišo 1 valandą, tai ko man jam už visą dieną apmokėt?
Kaip manot?

Nesusidūriau, tačiau pamėgink paskambinti Vykdomajame rašte nurodytam antstoliui, jie duos tau tikslų atsakymą.

Aš žymiu visas "K", moku dienpinigius už visas dienas (nes priklauso), paskui "suteikiu laisvas" (žymiu "V") už darbą poilsio dienomis. O kaip iš tikro reikia daryti - mėginau klausinėt ir "Sodrą", ir Darbo inspekciją, ir statistiką, bet nieko konkretaus nesako. Kai buvo viena labai ilga komandiruotė (2 mėn), įsakyme pasirašiau, kad darbuotojas dirba pagal įmonėje nustatytą darbo grafiką ir žymėjau laisvas dienas "P".
Jokie tikrintojai nesikabinėjo, bet kaip reikia daryti, tai ir nežinau.
Būtų labai džiugu, jei kas nors paaiškintų, kaip reikia elgtis, nejau visi fantazuojam, kaip kam į galvą šauna?

Situacija: įmonė išrašė PVM sąskaitą - faktūrą 3000 Lt, o po 2 d. kreditinę pagal žymiai anksčiau buvusią sąskaitą -3000 Lt. Žodžiu, mes jiems nieko neskolingi. Ar turėčiau rašyti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą? Visai nenoriu, gal nebus jokio kriminalo, jei nerašysiu? Kaip manot?

Ne ji viena gavo, mane irgi "apdovanojo", tik aš pasivaržiau visų ausis teršti: kam dėl tokios rėksniukės mums neigiamas emocijas kauptis.
Tik per tiek laiko, kiek ji iššvaistė keiksmams lieti, gaklėjo savo atsakymus susirasti. Gaila žmogaus, gal dar suaugs, ateis į protą. Ne visi juk vienodai bręsta.

Man tik kilo toks klausimėlis: kaip tikrintojai įvertins, ar aš pajėgiu tiek darbo, kiek padaryta, įveikti, pvz., per 2 val. kasdien? Juk, jei darboviečių daug, tai tų 12 val. vis viena turi užtekti.
Antra nesąmonė - jei aš laikysiu įmonės dokumentus savo namuose, ar tai nereiškia, kad kiekvienas užsimanęs tikrintojas galės pas mane ateiti tų dokumentų ieškoti? Arba - pradės priekabiauti, kad turi būti deklaruota FR0038 kaip buhalterija mano butas.

Na, atsiprašau gerb. Tarpininko . Nenorėjau pasirodyti, kad nevertinu Jūsų darbo, tiesiog sumokėjus Jums man per mažai lieka... Neverta darbo įdėti.

Prašovei. Smarkiai. Reikėjo duoti visą 100%. Bet aš nesigraužiu dėl jų nuomonių, nes tie patys ir tikrina. Palaimino - OK, reiškia, baudos nepriskaičiuos, o man darbo mažiau.
Atsakiau vėlokai, nes miegojau

Ech, o aš jau apsidžiaugiau... Maniau, kad kažkas susidomėjo, kaip iš užsienio PVM susigrąžinti... Man tai rūpėtų, bet jei per tarpininkus, tai jie "nulupa" tiek, kad mums nebeapsimoka. O ir šiaip gal neapsimoka, jei nedidelės sumos, nes vargelio tikriausiai nemažai. Gal kas atsiiminėjat, pasidalinkit patirtimi...

Turiu tik atsakytą raštu, ir tai ne po ranka, o reiktų pasiieškoti, rodos, pernai atsakė. Jei labai prireiks, sakyk, surasiu ir kokiu nors būdu perduosiu.

Aš noriu pasakyti, kad 804 nutarimas leidžia traukti nedidelę dalį, o VMI pateikė atsakymą, kad daugmaž nekintančios išlaidos prekėms atsigabenti, apie procentus kalba nėjo. O dėl numatytų apskaitos politikoje didelių procentų prisiskyrimo, tai reikia gi turėti sveiko proto... Kaip ten su atsargumo, protingumo ir kitais principais?
Beje, į VMi kreipiausi todėl, kad ankstesnė buhalterė net muitą dėdavo prie veiklos sąnaudų, o ne prie savikainos, ir VMI paaiškino, kad nieko čia tokio... Kai po to tikrino, irgi neprikibo, nors ir buvau pasiruošusi pakišti po nosim jų pačių atsakymą...

Kristinele, nesikrimsk. Aš labai troškau galimybės dirbti "laisvu grafiku", bet dabar, kai esu trukdoma bet kuriuo metu, kada tik kam į galvą šauna, dažnai ilgiuosi tų gerų laikų, kai sėdėdavau sau darbo vietoj 8 val. ir viską suspėdavau... O dabar - bent 50% laisvalaikio "aptarnauja" darbą...
Be to. prisimink senas tiesas: 1) kuo labiau esi užimta, tuo geriau sekasi visur suspėti; 2) žmogui niekada nebūna gerai...
Linkiu nenuobodžiauti paskaitose!

Aš pritariu Rrrasai. Mes esam rašę VMI šiuo klausimu, ir gavom atsakymą, kad, jei išlaidos yra kiekvieno transportavimo metu labai panašios(konkrečiai, komandiruotės metu sunaudojamas kuras prekių transportavimui, mokesčiai už kelius, įvairios smulkios išlaidos, patirtos prekes transportuojant) , jas galima priskirti einamojo laikotarpio sąnaudoms, kas kartą nepridedant prie prekių savikainos. O 1993 10 27 LRV nutarimas 804 sako, kad "Jeigu

atsigabenimo išlaidos sudaro nedidelę parduotų prekių

savikainos dalį, visas tam tikro ataskaitinio laikotarpio

prekių atsigabenimo išlaidas leidžiama įskaityti į to

laikotarpio parduotų prekių savikainą nepriklausomai nuo to, ar

buvo parduotos atsigabentos prekės, ar ne." O juk šiuo nutarimu vis dar galime remtis.

Aš taip ir padariau, tik sąžinė nerami, nes PVM neatskaičiau remdamasi tuo, kad ilgalaikis turtas, o ne prekė, o naudojau trumpiau nei metus, tai išeitų, kad ilgalaikio turto kriterijų netenkina, todėl ir "užsiciklinau". Ačiū už bendradarbiavimą.

O kaip tada turėčiau elgtis su nusidėvėjimu? Aišku, iš esmės nieko neatsitiko, nes juk tai, ką nudėvėjau, patenka į šiuos metus, tai visvien patenka į sąnaudas, bet va tas PVM mane ir "pjauna": juk neatsiėmiau tai mažai, o nesumokėjau - daug. Jei laikysiu automobilį preke, tai manau, kad išvis negalėčiau taip elgtis, nebent išvis atskaita nesinaudočiau. be to, aš nežinau, ar turiu teisę naudoti prekę įmonės reikmėms, t. y, važinėti tuo automobiliu, nurašinėti kurą ir pan., o laikyti trumpalaikiu turtu - atrodo kažkaip nesuvokiama, nes ir vertė ne 1000 Lt...

Ne "nemėgsta", o nemoka ginčytis... Aš paprasčiausiai nebežinau, ką tokiam žmogiukui atsakyti... Neturiu jokių protingų argumentų, o grūmoti pirštu tam, kuris pasiūlo man pačiai susigėsti - na, juokinga, ar ką? O gal - ne juokinga, bet kvaila... Ko čia man piktintis, būtų tas pat, kaip supykti ant to, kuri tave pro salį einančią apspjovė. Jei jau jo intelekto lygis toksai... Gal derėtų atleisti, nekreipti dėmesio.

Panašu kad ne: (...)
Viso kito turto pardavimas PVM apmokestinamas (nuostatos, teigiančios priešingai, neradau)


Čia jau mėginau paaiškinti, kuo rėmiausi, tik nesugebėjau vykusiai sudėti visko į vieną vietą, atsiprašau, įgūdžių mažoka.

Mes rėmėmės šituo: VMI komentaras 2003-06-19 Nr. (18.2-08-1)- R-5924: ,, 3 pavyzdys: Įmonė, PVM mokėtoja, 1997 metais balandžio mėnesį įsigijo naują automobilį, už kurį pirkimo PVM, vadovaudamasi tuo metu galiojančio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ( 1996 01 23 įstatymo Nr. I-1185 redakcija, Žin., 1996, Nr. 13 - 343) 19 straipsnio nuostatomis, netraukė į PVM atskaitą. 2002 m. rugpjūčio mėnesį šį automobilį įmonė pardavė. Kadangi pagal tuo metu galiojančio Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio nuostatas įmonė automobilio pirkimo PVM į PVM atskaitą traukti negalėjo, tai įmonė 2002 m. rugpjūčio mėnesį, parduodama šį automobilį, galėjo taikyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 33 straipsnyje nustatytą lengvatą ir PVM už šį automobilį neskaičiuoti.”
Tiesa, 33 str. kalba apie atvejus, kai įstatymas neleidžia atskaityti PVM, bet tas atvejis ir yra būtent nupirktas įmonės reikmėms lengvasis automobis (tai, manyčiau, ilgalaikis turtas), o ne prekė. Nes, jei prekė, tai ir PVM galima atskaityti.
Tai ar aš pasielgiau blogai, šį aut. traktuodama kaip ilgalaikį turtą?

Oi, suspėjau perskaityt ir kažkas nutiko... Norėjau paklausti, ar PVM atstatinėti reikėtų dabar, ar pasibaigus metams? Nes, pavyzdžiui, dėl ilg. turto, kuris parduotas su PVM, jokių atstatinėjimų nereikia daryti, t.y. perskaičiuoti PVM dalies likusiai nenudėvėtai vertei, lyginti su pardavimo PVM ir t.t., bent jau taip paaiškino Kauno VMI: "įstatymas nenumato".

Sveiki, gal ne itin pataikiau tačiau mano klausimas toks pat: ar šiuo atveju automobilis - ilgalaikis turtas?
Norėčiau kartu paanalizuoti situaciją:
2002 m. gruodį buvo nupirktas lengv. automobilis, PVM neatskaitytas, pradėtas eksploatuoti kaip ilgalaikis turtas, skaičiuotas nusidėvėjimas. 2003 m. spalį parduotas. VMI teigimu, ilgalaikiam turtui, jei nebuvo atskaitytas PVM, parduodant nereikia priskaičiuoti pardavimo PVM. Taip ir padarėm. Tačiau man neramu, kadangi automobilis buvo naudotas trumpiau nei metus. Kaip tokiu atveju elgtis, juk tai nėra prekė, o nurašyti pradėjus naudoti įmonės veikloje kaip trumpalaikį turtą irgi nėra jokios logikos...
Galbūt reikėjo vis tiktai parduoti su PVM? Bet koks vadovas sutiks su tokia išlyga, jei komentare aiškiai pasakyta, kad nepasinaudojus atskaita parduoti galima be PVM... Mano motyvas - turtas naudotas mažiau nei metus. Patarkit, kaip elgtis...

Miela Ilona, namų darbelius derėtų pačiai ruošti, o ne laukti forume gatavų atsakymų į testo klausimus. Galėčiau pateikti rekomenduojamą literatūrą, bet manau, kad dėstytojai tai jau padarė.

Manau, kad turit nuomos sutartį, tai ten galėtų būti vienas iš punktų, kad už elektrą mokėsit pagal tokius tai tarifus (numatytus elektros tiekėjo), pagal kontrolinio skaitiklio parodymus. Jei sutartyje šito nenumatėt, pasirašykit sutarties pakeitimą ir įsitraukit papildomai tokį punktą. juk įstatymai draudžia perparduoti elektrą ir iš to uždirbti, ar aš klystu? Gal dabar jau šitos nuostatos neliko, prieš 2 metus dar buvo, tikrai žinau, nes domėjausi.