IRUTE78 rašė:
Šis pasakojimas labai priminė atskirtus žmonės, nuo savo vaikų, giminaičių, draugų, pažįstamų. Tiesiog paliktų vienų ir niekam nereikalingų. Šiandien daug tokių tenka sutikti, išgirsti ir pan. Jie gyvena aplink mus yra mūsų kaimynai, bendradarbiai, giminaičiai. Važiuojant iš darbo užsukau į greito maisto kavinę. Moteris gamindama papasakojo savo įsidarbinimo istoriją ir savo šeimos potyrius. Su tokiu džiugesiu kalbėjo kaip eidama su savo keturmečiu sūneliu ant kavinės durų pastebėjo darbo skelbimą ir užsuko pasikalbėti, pasiūlė jai darbo vietą. Kaip supratau kol kas patenkinta, o gal tiesiog neturi kito pasirinkimo. Viena augina keturis vaikus. Ir kaip jai sekasi susitvarkyti su tokia nelengva našta ? Tikrai nėra lengva, sako gerai, kad vyriausiąjai dukrai jau 19 m. gyvena savarankiškai kitame mieste. Sūnui 17 m. išvyko mokslo metu i užsienį, pasiūlė darbą ir išvyko, nespėjęs užbaigti 12 - os klasės. Trečiam - 15, dabar prižiūri mažąjį keturmetį, todėl labai gerai po pietų aš galiu dirbti. Sunkiausia su 15 - mečiu, problematiški metai, neklusnus mokykloje, nespėju vaikščioti į mokyklą pas direktorių dėl vaiko elgesio. Nieko, daug negalėjau paguosti, sakau, gal pakalbėkit su auklėtoja. Jau sako, pavargau, daugiau nebeisiu, ką nori tegul tą ir daro, tegul meta iš mokyklos. Nieko, negalėjau pridurti, kažkaip sunku suvokti, sakau, gal pamėginkit kaip nors gerumu laimėti vaiką ... Bet kaip suprantu po darbų ir visų pareigų, mažai ir belieka laiko savo atžaloms. Ir ko tikėtis, kokie seks veiksmai toliau metams bėgant. Gal jis bus klusnus darbuotojas ar geras šeimos žmogus, kas įtakos tolesnį elgesį ?
Nieko nėra blogiau šiame gyvenime kaip vaikams vieniems kitus auginti. Todėl ir bėga iš namų vos pilnametystės sulaukę...

Aš tik niekaip nesuprantu kodėl žmonės negalvoja prieš gimdydami, ką galės jiems duoti...