aiwita rašė:
astuleee rašė:
Tai va... bėda ta, kad išeiti galėčiau nebent išsikrausčius į kitą miestą ar važinėt kur nors. Nes mūsų verslininkas rajoninės reikšmės vadukas. Ir niekas jo buhalterės nesamdys... Iš solidarumo. Va, kaip kartais pakliūni, žmogau... Jau teko prieš keletą metų išbandyt. Tai tiesiai į akis pasako. Nafik, galvoju, kartais gal geriau į kokį prekybos centrą kasininke padirbėt, bent galva pailsėtų....
Na, tokiu atveju tiesiog lėtint tempą. Ir nuolat priminti, kad nebespėjat.
Nemanau, kad prekybos centre kasininkėms galvos ilsisi. Tikrai nenorėčiau keistis vietom....
Ne išeitis. Tokie "verslininkai" supranta tik patys save. O ir savo nervų gaila, nuolat skūstis, žinant kad nesupras. Esu turėjusi panašią darbinę situaciją. Su vietiniais "dievukais", kai su juo išsiskyrus, niekas tavęs į darbą nepriima. Tau taip ir pasako " taigi čia "jo" buhalterė "- ir mes nenorim problemų. Turėjo, bene 10 metų praeiti, kai vėl gavau padorų darbą.
O Jums patarčiau žiūrėti visų pirma savo sveikatos. Nes pervargimas niekur nedingsta. Jis išlenda jei ne depresija tai dar kuo nors. Ir kartais, tikrai geriau dirbti už mažesnį atlyginimą, bet turint normalų krūvį. Tada lieka jėgų pasidaryti dar kokį papildomą darbelį, ir, žiūrėk, "pareina" ne mažesni pinigai. O sveikatos daugiau.