Klausimas ne tame - pasitiki vadovas ar ne. Klausimas - kaip teisingai paskaičiuoti vidurkį pagal vadovo įsakymą - išleisti mokamų atostogų.

skaitau 7.9 p-Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties nedirbo ir negavo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal Aprašą turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui darbo sutartyje nustatytų darbo užmokesčio dydžių arba valandinio (dieninio) tarifinio atlygio, pagal kurį apmokama už pagamintą produkciją pagal išdirbio normas, o asmenims, su kuriais nesudaromos darbo sutartys, – iš įstatymų nustatytų darbo užmokesčio (atlyginimo) dydžių, juos dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką skaičiuojamuoju laikotarpiu.

Mano atveju darbuotojas ne dėl pateisinamų priežasčių negavo DU, o todėl, kad tuo laikotarpiu dar net nebuvo darbo santykių, skaičiuojamuoju laikotarpiu nebuvo nustatyto sutartinio DU dydžio, skaičiuojamuoju laikotarpiu nebuvo grafiko (nedirbo).
2017,03 - 0 € - 0 dd
2017,04 - 0 € - 0 dd
2017,05 - 0 € - 0 dd
ar tokiu atveju skaičiuoti 1000€ dalinti iš Birželio DD skaičiaus ir taip gauti 1 dienos VDU?
1000€/22dd=45.45€

Girele, darbuotojas pradėjo dirbti birželio 1d ir birželį išleidžiamas atostogų. Nėra 3,4,5 mėn nė vienos dirbtos dienos. Tai iš ko skaičiuoti vidurkį?

Sveiki,
Darbuotojas priimtas 2017,06,01, su darbdaviu susitarė, kad išleis atostogų jau birželio mėn.
1. Iš ko skaičiuoti atostoginius nuo 06,26-07,05? Pvz DU 1000€
2. Ar Sodros mokesčiai jau keičiasi už liepos mėn atostoginius, išmokėtus birželį?
Neplanuotai teko perimti DU skaičiavimą, tad plaukioju

Sveiki, man iškilo tokia abejonė, jei pvz įmonės vadovas vaziuoja į Lenkiją tvarkyti dukterinės įmonės steigimo dokumentų, paskui susitikimai su būsimu tos įmonės vadovu na ir toliau važinės, kol įsivažiuos visa veikla. Galiu normaliai forminti komandiruotę ir mokėti dienpinigius? nes realiai tai juk dėl dukterinės įmonės reikalų važinės

tai vistiek reiks registruotis mokesciu moketoju Latvijoje ir apskaita vesti pagal LV mokesciu istatymus.
Bet kas geriau?

Lietuvos įmonė nori pradėti veiklą pvz Latvijoje. Kas yra geriau - steigti atskirą UAB Latvijoje ar filialą Latvijoje? kokie skirtumai?

Norim suorganizuoti akciją: pirk už 100 lt ir gauk nemokamai X prekę (jos savikaina mums bus apie 4 Lt). kaip visa tai teisingai atvaizduoti?
Ar rodyt prekes pardavima ir musti nuolaida. ar kaip geriau? Vadovai nori, kad cekyje matytusi, kad ta preke buvo imusta ir paskui isminusuota is moketinos sumos.
Bet del PM geriau kaip reklamines akcijos sąnaudas įforminti (nurasytu prekiu savikaina)

Kaip jūs darote?

ačiū
dar vienas klausimas - kokiu atveju atsiranda ne suminiai, bet įprasti viršvalandžiai?

tam zmogui turejo buti poilsio d, taciau susirgus kitam, dirbo. tai yra ne pagal grafika.

dalinat is valandu pagal grafika, ne is faktiskai dirbtu?
tai reiskia si menesi perdirbtos valandos kaip ir nieko nereiskia. apskaitinio laikotarpio pabaigoj sumokesiu virsvalandzius?

susipyniau su sumine :(
jei fiksuotas DU pvz 800 lt. pagal grafika turejo dirbti 143 val. faktiskai dirbo 156 val. is ju 2 val naktinio darbo, 13 val poilsio dienomis ir 7 val svenciu dienomis.
Apskaitinis laikotarpis - 2 men.
kaip teisingai paskaiciuoti? uz naktini, sventes ir poikslio dienomis - dvigubas tarifas. tai imant fix. du 800 lt/156 val - tai jau karta buvo apmoketa uz tas valandas (nakyines, poislio ir sventines) ir dar prisideda 800/156*(2+13+7) - bet jau viengubu tarifu? nes jei cia dar paimti dvigubai, tai kaip ir susitrigubina
nieko nebesuprantu

gal ne visai į temą, tai atsiprašau.
situacija tokia, kad dėl darbuotojo kaltės prekybos centre laiku nebuvo atidaryta parduotuvė (na vėlavo į darbą atsakingas asmuo). Už pavėluotą atidarymą prekybos centras įmonei skyrė piniginę baudą, nes taip yra numatyta sutartyje. Darbuotojas buvo supažindintas su prekybos centro vidaus darbo taisyklėmis.
Klausimas - ar įmonė gali tą baudą išieškoti iš darbuotojo? jei taip, kaip teisingai tai įforminti? užtenka tik direktoriaus įsakymo? reikia ir darbuotojo sutikimo?
ačiū

tai vat butent, kaip suprantu, kad autorinis kurinys kuriamas ne imonei A, bet Marytei, Petrui, Antanui ar kokiai imonei Z. jiems gerai, kad dizaineris, kurdamas ta projekta, iprojektuoja parduodamas prekes. Bet tas prekes realiai perka Maryte, Petras, Antanas (galutinis dizainerio klientas). Ir dizaineris gauna procentukus nuo galutinio kliento isigytu prekiu vertes.
Na man niekaip neisipaiso i autorine... Juk realiai projekto uzsakovas ne imone.

protingieji tax'ieciai patvirtinkit ar paneikit, kad teisingai mastau?
ar yra dar kokių niuansų, į ka neatkreipiau dėmesio?

ačiū

Sveiki, gal patartumete tokioje situacijoje:Įmonė A turi 70 % įmonės B akcijų. T.y. Jos susiję asmenys ir įmonė A nori suteikti paskolą įmonei B. Kokie yra apribojimai? Kokios mokestinės pasekmės?

Įmonės B-paskolos gavėjos atžvilgiu, kai:a) 200X m pab fix nuosavas kapitalas 10 000Lt -jei beprocentinė paskola - viskas ok, jei su procentais (rinkos kaina) - neleidžiami atskaitymai būtų tik nuo paskolos dalies, viršijančios nuosavo kapitalo santykį 4:1 (ne nuo visos paskolos)? B) 200X m pab. neigiamas fix nuosavas kapitalas - jei beprocentinė paskola - OK, jei su procentais - visos palūkanos - neleidžiami atskaitymai?
Susijusios imones A-paskolos davėjos atžvilgiu:a) jei suteikia paskola be palūkanų - PM deklaracijoje turi prisiskaityti menamas palūkanas (negautas pajamas) rinkos kaina? Ar dar yra kokie niuansai?
a)Kokios jusu manymu butu "protingos" palūkanų ribos suteikiant naujai įmonei paskolą, kai bankai neteikia paskolos (nauja įmonė)? B) jei susijęs asmuo teikia garantiją paskolai, kuri gaunama iš nesusijusio asmens - ar šioje vietoje yra į ką reikėtu aktkreipti dėmesį?

Ačiū