Samajana rašė: .ir pajuto kvailai padaręs. O kas toliau...
Todėl ir liūdesys dvelkia
Ir visa tai normalu.
Svarbiausia nedaryti staigių judesių.
O liūdim, tai nesvarbu ar mes išvažiavę ar ne - su nostalgija prisimenam vaikystę, su širdies virpesiu - jaunystę.
Net pakeitus darbą Lietuvoje, ir tai sunkiai adaptuojamės naujame kolektyve.
Vaikai sunkiai išvažiuoja iš tėvų namų studijoms į kitą miestą, bet praeina mėnuo, kitas ir viskas čiki.
Aš savo mergina kol išgrūdau studijoms į Vilnių, tai išgirdau tokių dalykų, o paskui ji man sako, nesuprantu, kaip aš čia nenorėjau, kokia kvaila buvau.
Jei žmogus jau išvažiavo, tai reiškia jam taip reikia, o kad pradžioje daug visokių sunkumų atsiranda, ar liūdesys viduje, tai išvažiavusio žmogaus normali būsena.
Visi pro tai praeina - vieni atsilaiko, kiti krenta :)))).