bumis rašė: Alio. Kai žmogui patart, kovot už save, tai visi, o kad palaikyt tai darant jau nebeliko nė vieno.
Aš tau pasakysiu savo nuomonę.
Tik ji tau nepatiks.
Šiame reikale atstovauju kitą pusę - darbdavį.
Deja deja, mielas žmogau, jei jau aš nusprendžiu naikinti darbo vietą, vadinasi matau, kad tai neša man minusą.
Sakai, įmonė, kurioje dar dirbi, nežada skelbti bankroto. Taigi darbdavys ir imasi visų įmanomų priemonių, kad kaip nors išgyventi. Kitaip, jei laikys visus darbuotojus, kurie, galbūt, tik patys galvoja, kad yra puikūs, teks tą bankrotą paskelbti.
Aš, mažindama darbo vietų skaičių, pirmiausia atleisčiau man nenaudingiausius darbuotojus. Taip jau yra. Nieko nepakeisi.
Ir ta išeitinė. Labai suprantu darbdavį. Gal iš tiesų nėra iš ko mokėti išeitinės.
Tarkitės. Yra DK 125 str. Galbūt darbdavys gali jums išmokėti kažkokią sutartą sumą.
Beje, dažnai apie save galvojam geriau, nei yra iš tiesų.
Kad neturėjai nuobaudų, dar nereiškia, kad esi puikus darbuotojas.
Puikių neatleidžia, jei tik yra bent menkiausia galimybė. Pasistengia juos išlaikyti bet kokiomis formomis.
Aš, pavyzdžiui, jei matysiu, kad įmonės finansinė padėtis krypsta neteisinga linkme, pirmiausia, pasiūlysiu sumažinti darbo laiką. Bet pasistengsiu išlaikyti tuos, kurie dirba.
Jei nebus kitos išeities, atleisiu dirbančius silpniausiai. Žinoma, siūlysiu DK 125
str.
Tokia dabar padėtis.
Kartais, verkiant dėl savęs, reikia bent maža dalele, įeiti į darbdavio poziciją.
Manai jam lengva?