Akivaizdu, kad mūsų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Bet nurodykite savo nuožiūra patį kiečiausią GUI frameworką naršyklėms. Pasižiūrėsiu prie progos. Gal įvyks stebuklas ir pakeisiu savo nuomonę.

Vienam kažkam ateitis nepriklauso. Na nebent internetui. Bet tai jau dabartis.

Kai kas internetą tapatina su naršykle. (Prisimenu kaip mano dukra būdama pirmoje klasėje internetu vadino google paieškos puslapį atidarytą naršyklėje - "internetas" neveikdavo, jeigu url'as būdavo "gooogle.lt" ). O jeigu atidarysime naršykle lokalų failą, arba http serverį pasileisime lokaliai? Ar tai jau internetas?

Taip, dabartis ir ateitis (kiek mano ribotas suvokimas leidžia) priklauso internetui. Bet naršyklė nėra internetas. Vieniems uždaviniams naršyklė yra tinkamiausia klientinė platforma, kitiems - visiškai nebūtinai. Buhalteriniams apps'ams vartotojo sąsajos funkcionalumas yra kritiškai svarbus. Šiuo metu technologijos nėra tiek išsivysčiusios, kad naršyklė atitiktų rich client galimybes. Tai keičiasi, ir ilgainiui technologijų galimybės suvienodės. Išnyks skirtumas tarp "desktopinės" ir "naršyklinės" aplikacijos GUI galimybių ir veiklos parametrų. Laimės tie, kuriems nereikės perrašyti savo softo iš naujo. Ar būtinai tai bus php'iniai ar asp.net'iniai appsai? Pagyvensim - pamatysim. Galų gale perrašymas nėra tragedija. Anksčiau ar vėliau tai teks padaryti daugeliui. Kiek žinau, visi dabartiniai lietuviški buh programų lyderiai yra parašę savo softus iš naujo bent kartą.

Mano nuomone jūs nuvertinate vartotojo sąsajos svarbą šiai softo kategorijai. Taip pat nesutinku su jūsų skirstymu į internetines ir windowsines programas. Noras naršyklines programas vadinti internetinėmis rodo tam tikrą nepasitikėjimą naršyklėmis, ar ne ?

Su jūsų samprotavimais apie GUI optimizavimą ir procesų automatizavimą sutinku 100%. Dėl kaštų/naudų santykio diskusija nebaigta, o be to, tai kas naudinga vienam, neturi jokios reikšmės kitam.

Labai nustebčiau, jeigu ši diskusija būtų pakeitusi kieno nors jau susiformavusią nuomonę. Mano nuomonė nepakito, tik gal geriau pradėjau suprasti naršyklininkų argumentaciją.

Jūsų skelbiama lietuviškų buh programų eros pabaiga gerokai per ankstyva. (Beje, girdžiu apie tai nuolat nuo 1995 metų, kai pradėjau savo erp karjerą). Juolab, kad softo gyvybingumą siejate su webinių (naršyklinių ?) langų skaičiumi. Manau, kad viskas yra daug sudėtingiau. Bijau, kad jums "reikia išmokti pažvelgti objektyviau", kaip pasakė Guardiola Wengerui :) www.efutbolas.lt/ispanija-4/apkurtusiam-a-wenge...

Ar freeshop'as kaip e-shop'as tiktų? Jeigu taip, parašykite man privačiai arba adresu gytis@piramide.lt. Tik mūsų buhalterinė programa ne naršyklinė. Bet per internetą dirbti galima, tai reikia manyti "online" apibūdinimą atitinka.

Lietuviai turi getjar'ą, mano kuklia nuomone.

Po 10 metų gamintojai mokės vartotojams už tai, kad naudoja jų programas, vien nemokamu būti nebeužteks
Kada jūs manysite, kad esate populiariausia sistema? Kiek vartotojų reikia turėti ar kokią rinkos dalį užimti?

Ta prasme suvesti per webą? Manyčiau, kad tai tiesiog vartotojų teisių klausimas. Negi dar yra tokių programų, kurių technologijos to nepalaiko?

Argi aš tam prieštarauju? Webinės programos, kurios kaip klientinę programą naudoja naršyklę. Webinės naršyklinės programos

Tai kad jos visos šiais laikais web'inės. Kalbate apie naršyklines programas?

Apie debesis. Eiliniam vartotojui tereikia, kad galėtų jungtis prie kažkokio serverio iš bet kur esančio kompiuterio. O kur tas serveris fiziškai randasi, jam didelio skirtumo nėra.

Šiuo metu nematau debesų pranašumo prieš standartinį dedikuotą serverį kur nors pvz Interneto vizijoje. Lengvas aplikacijos "scale'inimas" tūkstančiams vartotojų tikrai nėra pagrindinis iššūkis šio tipo aplikacijoms. Bent jau mes į tokį segmentą, kuriam tai būtų aktualu, nesitaikome. O tas paprastas scale'inimas mano supratimu yra pagrindinis debesų pranašumas šiai dienai.

Malonu girdėti (skaityti).

Bet mes juk nesiekiame vienas kito atversti į savo "tikėjimą". Tiesiog keičiamės nuomonėmis. Kaip sakiau pirmame savo įraše, savo noru naršyklės nesirinkčiau. Jūsų kita nuomonė. Palikime vartotojams nuspręsti ir pasirinkti.

Dėl to našumo. Viskas priklauso nuo uždavinio. El.bankininkystės aplikacijos banko klientui vartotojo sąsaja naršyklėje yra vienintelis įmanomas variantas. Bet bent jau Swedbankas savo operacijoms viduje banko naršyklės kažkodėl nenaudoja, ar ne?

Taip ir su buhalterine programa. Jeigu viskas, ką atlieka vartotojas, yra vieno didelio mygtuko "Paspausk mane!" nuspaudimas einant pietauti, tai didelio našumo skirtumo jis nejaustų su kuo bedirbtų. Bet jeigu reikia vienu metu lygiagrečiai atlikti kelias tarpusavyje nesusijusias užduotis, vieno lango sistema sistema automatiškai pralaimi. Tarkime, buhalterė bando sutvarkyti prekių likučius dėl persirūšiavimų ir yra atsidariusi keletą prekių judėjimo ataskaitų, vieną inventorizacijos langą ir tarkime dar vieną prekių perkėlimo į kitą įmonės sandėlį dokumentą. O tuo metu skambina direktorius, kuris tuo metu pietauja su savo draug, kuris yra ir klientas ir klausia koks buvo skolos likutis praėjusio mėnesio 10-tą dieną ir pagal kokias sąskaitas. Kaip su tokiu uždaviniu tvarkosi įvairios sistemos? Ar tam reikia atidaryti 15 naršyklės langų (kiekvienai ataskaitai ir t.t.), ar desktop'inė programa leidžia atidaryti daug vienodo tipo langų, ar yra vadinamieji drill-down'ai ataskaitose ar gride ir t.t. Tokiems uždaviniams MDI (multi document interface) aplikacija yra žymiai pranašesnė. Ar naršyklės gali užtikrinti tikrą MDI? Aš abejoju. Prasideda problemos su visokiais paveldimais filtrais, leidimais (permission'ais) ir t.t.

Kitas momentas - sujungimai su visokiais lokaliais įrenginiais, tarkime kasos aparatu. Ką lengviau sujungti - desktopin'ę ar naršyklinę aplikaciją?

Trumpai kalbant, kiekvienam uždaviniui yra geriau tinkamas įrankis, blogiau tinkamas įrankis ir netinkamas įrankis. Mano nuomone, buhalterinei programai labiau tinkamas įrankis yra desktopin'ė aplikacija, jeigu visas kitas funkcionalumas sutampa.

Bet naršyklėms yra kuriami įvairiausi rich client framework'ai, kurie gal būt ateityje pakeis situaciją. Bet mūsų aptariamoje srityje kol kas nepakeitė. Šiuo metu aš taip galvoju. Galiausiai vartotojai atsirinks tai, kas jiems geriausia.

Tai dabar jau tamsta mane prajuokinai savo argumentais.
Vartotojai atsirinks kas jiems geriausia. Jeigu tiekėjas ir jo produktas dar gyvi - vadinasi jų reikia rinkai.

Iškėlėte įdomų klausimą - kaip konkuruoti su Lietuvoje žinomais vardais. Nesu tikras, kad čia tinkama vieta, bet forumo pavadinimas "programinė įranga", tai gal nebus labai ne į temą.

Na, aš minėjau 90 procentų reikalo, ne visus 100 proc. Buhalterinėje aplikacijoje tie 90 proc. yra privalomas "higieninis" lygis, be kurio aplikacija neįsivaizduojama. Mano žiniomis tikrai ne kiekviena jūsų išvardinta programa tą higieninį lygį atitinka visose srityse. Tai pirma.
Antra, tai pat minėjau, kad vietos inovacijoms funkcionalumo srityje dar yra. Ar tikrai jau net pačios populiariausios programos yra tobulos? Paklauskime jų vartotojų arba paskaitykime šį forumą.
Trečia, vartotojo sąsaja ir jos funkcionalumas daugelio populiariųjų programų yra beviltiškai pasenę. Jau nekalbu apie naršyklines programas, kurios iš esmės yra vieno lango sistemos ir kitokiomis būti nelabai gali. Atlikti tą patį darbą, tik patogiau - tai jau didelis palengvinimas vartotojui.

Sąrašą būtų galima tęsti ir tęsti. Ir paskutinis dalykas - verslo modelio inovacijos. Čia tai tikrai dar yra vietos pasireikšti.

"Debesys" turi daugybę technologinių privalumų, bet nemanau, kad reikėtų šiame forume apie juos diskutuoti. Nes daugeliui forumo lankytojų tai tiesiog kalbos apie debesis.

Vadinamasis "maintainability", arba lengvas aplikacijos :) (taikomosios programos) techninis aptarnavimas, yra labai svarbus dalykas, nors retas vartotojas apie tai susimąsto prieš pirkdamas. Aptarnaujamumas vienok yra aplikacijos architektūros ir dizaino reikalas, o ne konkrečios technologijos savybė. Nors naršyklines aplikacijas lengviau aptarnauti, kai tik uždraudi naudoti visas naršykles, išskyrus IE8 ir Firefox 3.6.x :).

Apie razinkas. Debesys tikrai nėra ta razinka, kurios reikia buhalteriui. Buhalteriui reikia, kad ataskaita rodytų tuos pačius skaičius darant ją du kartus iš eilės, kad avanso dengimui su faktūra nereikėtų kolegės prašyti pagalbos, nes tam reikia keturių rankų prie klaviatūros, kad nereikėtų pirkimo PVM kaip atskiros prekės vesti, kad forma 672(2) tvarkingai į .ffdata nueitų ir t.t.. Jeigu tai aplikacija tvarkingai daro, tai jau sudaro 90 procentų viso reikalo. O vietos funkcionalumo inovacijoms dar pakankamai daug.

Efektyviau programuotojui ar efektyviau vartotojui? Mano nuomone darbo našumas naudojant naršyklines aplikacijas yra mažesnis dėl vartotojo sąsajos apribojimų. Nors visada galima surasti ir nenaršyklinę aplikaciją, su kuria dirbti našiai neįmanoma.

Pritariu skeptiškai nuomonei apie naršyklines programas. Galiu tik papildyti, kad čia išvardintos tik paviršiuje matomos naršyklinių buhalterinės apskaitos programų problemos.
Bet laikausi nuomonės, kad vartotojai pasirinks tai, kas jiems labiausiai tiks. Gerai pasistengus, galima sugalvoti situaciją, kai naršyklinė buhalterinė programa bus geriausias pasirinkimas.

O kuo Roda ne web'inė jeigu dirba per web'ą ? Tai gal vadinkime naršykline (browser'ine) programa, o ne web'ine.

Erpo - vienai darbo vietai nemokama.
www.erpo.lt

Mano supratimu, jos ir buhalteriją daro. Bet detalių nežinau, išvardintomis programomis neužsiimu.

Per internetą galima naudoti praktiškai bet kurią programą. Prie kai kurių galima jungtis tiesiogiai (Erpo, HansaWorld), prie kitų per Remote desktop ar panašią technologiją. Pastaruoju atveju jūs realiai dirbate kitame kompiuteryje, savame kompiuteryje matydami to kompiuterio "paveiksliuką".

Jeigu turite galvoje, kad kaip klientinę programą būtų galima naudoti naršyklę (browser), pvz. Firefox ar kt., tai be minėtosios Directo Lietuvoje yra dar kelios programos. Dauguma jų yra nemokamos atvirojo kodo sistemos. Jeigu neklystu, Lietuvoje atstovaujamos Compiere, OpenERP, Open Bravo sistemos.

Mano asmenine nuomone, šiuo atveju naršyklė kaip klientinė programa yra blogas sprendimas. Savo valia niekada nenaudočiau buhalterinės ar verslo valdymo programos, jeigu klientinė programa būtų naršyklė. Kaip taisyklė tokiais atvejais iškyla skirtingų naršyklių ir vartotojo sąsajos suderinamumo klausimas, vartotojo sąsaja iš esmės yra vieno lango, yra daug spręstinų saugumo klausimų ir t.t., ir t.t. Na bet tai skonio reikalas.

Prekybai autodalimis, pvz :) Tarkime sugedo jūs automobilio starteris. Skambinate į servisą. Ko klausia? Automobilio markė, modelis, gamybos metai. Pagal šiuos parametrus susiranda kataloguose arba tiekėjų tinklapiuose visus starterius, kurie tinka šiai markei, modeliui ir metams. Turi originalų BOSH gamybos, arba lenkišką, turkišką arba kinietišką arba iš "svalkės". Visi jie yra analogai originaliam (vadinamąjam OEM'iniam starteriui). Arba skambini į servisą ir sakai: "turiu starterį XIUNZHOU numeris XFG25456, ar tiks mano automobiliui"? Be analogų funkcionalumo to padaryti gerai neįmanoma.

Kaip tamstai patogiau. Jeigu turėsite klausimų, rašykite gytis@piramide.lt arba skambinkite 8 650 55250.

Erpo taip pat turi pilną buhalterinę apskaitą (išskyrus darbo užmokesčio modulį).

Erpo - vienai darbo vietai programa nemokama. Analogų įvedimas, analogų pasirinkimas pardavimų užsakymuose ir faktūrose, analogų likučiai, katalogų ir analogų importas iš MS Excel.
www.piramide.lt
www.erpo.lt
Gytis, 8 650 55250

Pasižiūrėkite Erpo. www.piramide.lt ir www.erpo.lt. Vienai darbo vietai nemokama. Yra analogų funkcionalumas. Sukurta specialiai prekiautojams autodalimis.

Visoms operacijoms galima nustatyti automatinį numeravimą. Pardavimams galima turėti daug numerių serijų, jeigu tai aktualu. Operacijų numeravimas nustatomas kiekvieno modulio nustatymuose. Arba Sistemos modulyje, kuriame galima nustatyti visų operacijų numeravimus.

Versija su veikiančiu SEB išrašo importu jau išleista. Galite pasiimti iš FTP serverio.

Nuo kurio pradėti - Danske ar SEB? Atsiųskite failą, kurį importuojate adresu gytis at piramide.lt.

Planuojame, kad versija su dar vieno bankopalaikymu bus išleista spalio mėnesio pabaigoje.