Taip reikalinga nuomos sutartis, nors mėnesiui.
Taip pat reikalingas patalpų savininko sutikimas, kad tose patalpose būtų įregistruota įmonė.

Laba diena,
Alytuje šiuo metu tik +24

Gali būti, tačiau dar kol kas aš jo nepastebėjau....
Nors gal, jei dėsto jauni dėstytojai, kurie jau turi mokslinius laipsnius įgytus užsienio universitetuose, jų paskaitos labai panašios į mano aprašytą. Bet tai tik vienetai....

Būtent taip ir buvo, tik aš konspektavausi ne todėl kad knygų nebuvo, buvo jų tik jos buvo visos rusų kalbą, o mokslus krimtau techninius, tai išties nekas buvo tokią literatūrą skaityti

Nenorėčiau sutikti su šiuo teiginiu, jos ne tik kad geresnės bet ir visai kitoks požiūris yra į studentus.
Galime palyginti
Taigi, studento pasakojimas, kuris studijuoja informatiką Škotijos universitete:
" pirmakursiai čia studijuoja tris dalykus, kuriuos kiekvieną semestrą iš naujo gali pasirinkti patys. Antraisiais metais lieka tik du dalykai per semestrą, bet abu jie – iš tavo studijų srities. Toks mažas modulių skaičius nereiškia, jog mokaisi mažiau. Atvirkščiai – po pirmų kelių savaičių pradedi jais gyventi, nes kiekvienas dalykas turi po 5-6 užsiėmimus per savaitę.

Abiejuose informatikos dalykuose atėjus į paskaitą studentų laukia susegtų lapų pluoštas – medžiaga, kurią dėstytojas pristatys per tą savaitę vyksiančias paskaitas. Dažniausiai tai tiesiog išspausdintos prezentacijų (PowerPoint) skaidrės, parengtos pagal visus sveiko proto reikalavimus: ne daugiau nei keli esminiai punktai dideliu šriftu ir (arba) iliustracija.

Viso to dėka mes galime susikoncentruoti į tai, ką dėstytojas sako, ir kartu nebijoti ką nors svarbaus praleisti nieko nerašydami – visas paskaitos turinys būna mūsų rankose. Visgi išgirdus naudingą (įdomią) mintį, kurios dėstytojas neįtraukė į skaidres, ją dažniausiai tiesiog pasižymiu mums išspausdintuose lapuose, – taigi sąsiuvinis iš esmės tampa nereikalingu.

Tiesa, ne visi fakultetai (kaip mažiukas informatikos, turintis apie 80 pirmakursių) gali sau leisti spausdinti paskaitų medžiagą. Vis dėlto visų dalykų dėstytojai ne tik skaidres, bet ir savo konspektus, kuriais naudojasi skaitydami paskaitą, skelbia internete ir skatina jais naudotis. Socialinės antropologijos, į kurios paskaitas susirenka apie 300 žmonių, dėstytojai visą laik primena, jog nerašytume daug, nes „iškart po paskaitos viską įkels į internetą“.

Dėstytojai nemėgsta, kai studentai rašo jų žodžius, nes tuo metu patys jų nebando suvokti, o tik mechaniškai žymisi. Taigi vienas iš tikslų per paskaitą yra priversti studentą klausytis pakėlus galvą; ne tik klausytis, bet ir galvoti apie tai, ką girdi.

Dėl šios priežasties keli geriausi iki šiol buvę dėstytojai, puikiai jautę auditoriją, maždaug kas 5 minutes padarydavo 30 sekundžių intarpą, leptelėdami ką nors visiškai nesusijusio su studijomis, dažnai juokingo. Tai puikiai išjudina auditoriją ir padeda vėl sukoncentruoti dėmesį, nes paskaitų metu neišvengiamai karts nuo karto mintimis nukrypsti kažkur toli (4 minutes klausaisi, tada nukrypsti ir po minutės dėstytojas tave „pažadina“ staiga pakeitęs temą – tada vėl visas ciklas iš naujo).

Praėjo 6 studijų savaitės, studijuoju 3 dalykus, bet jau suskaičiavau 16 man dėščiusių žmonių.
Kiekvienas čia studijuojamas dalykas yra kaip didelė autorių kolektyvo parašyta knyga su skirtingais skyriais. Būtent todėl kiekvieną „skyrių“ dėsto žmogus, kuris tą sritį išmano geriausiai. Tai paprasta paaiškinti – vienas žmogus negali tyrinėti ir Afrikos pigmėjų, ir Brazilijos amazonių, ir Mongolijos klajoklių. Jei jis bandytų dėstyti visas temas pats, tai medžiaga būtų verta tiek, kiek viena knygutė ta tema, kuria dėstytojas ruoštųsi paskaitai apie jam svetimą sritį.
Nevertinamų pratybų metu į auditoriją susirenka 5 dėstytojai, kurie su kavos puodeliais vaikšto po auditoriją ir prišoka vos pakėlus ranką. Pirmakursiams, kurių yra apie 80, padėti susigaudyti visada ateina ir pats informatikų vadovas, ir kiti aukštesnes pareigas (bei tuo pačiu daugiau atsakingų darbų) turintys dėstytojai. Viena iš puikių tradicijų – fakulteto vadovas darbo fone įjungia savo mėgstamą afrikietišką muziką ir patalpa iš pačio ryto greitai prisipildo teigiamos nuotaikos.

Be to, mane žavi dėstytojų bendravimo stilius: paklausus net ir elementariausio dalyko, jie niekada neatsakys: „Tu tai jau turėtum žinoti“ – vietoje to jų atsakymai būna tarsi kolegų, be jokio užtikrintumo demonstravimo: „Manau, jog sprendimas galėtų būti toks…“. Dėstytojai niekada tavęs neteisia ir nekomentuoja tavo žinių. Jie žino, jog yra atsiskaitymų sistema, kai studentai pateikia savo darbus įvertinimui, o visą kitą laiką – jie mokosi ir klausia. Klausia norėdami sužinoti, o ne būti kritikuojami. Iš tikrųjų elementaru – kiekvienas neigiamas dėstytojo žodis gali atimti iš studento norą į jį kreiptis, o taip būtų prarandama didelė dalis dėstytojo darbo prasmės....."

Oi pas mane darbe jau taip seniai filmuojama, kad net apie tai ir pamirštame

Problema ne paskaitos įrašinėjimas diktafonu, bet pačio dėstytojo kaip profesionalo...
Gal todėl mąstantys studentai palieka šią ašarų pakalnę ir išvyksta į kitas šalis, kur studijos yra visai kitokios....

O kas man gali uždrausti įrašinėti, juk ne pas dėstytoją miegamajame įrašinėju, o paskaitoje už kurią esu susimokėjusi.
Beje beveik visas paskaitas įrašinėjau, taip labai nepatiko bet nieko nepadarysi teko pakentėti ir paskaitą tikrai atidirbti o ne pusę laiko š...malti

Todėl kad medžiaga ir dėstyto paskaita skiriasi.
Medžiagoje yra daugiau sausos teorijos ir t.t. o dėstytoja tą pačią teoriją išdėsto studentui suprantamai
Čia taip pat kaip ir mokesčių seminarai:)))

Prie dabartinių IT ir ryšio priemonių kam išvis reikia daryti paskaitos konspektus.
Nepamainoma priemonė yra diktafonas, įsirašai dėstomą paskaitą, po to iš interneto parsisiunti medžiagą ir jokių problemų

Ar toli tavo pavėsis nuo manęs?

Pasibranginti tai žinoma, kad reikia, bet kad smalsumas jau ima viršų

Jau esi be stringų ir su skrybėle?

Tai jau supratau....

Gyvūno kankinimas

Tikiu, kad tai netušti žodžiai.
Bet kur gyvenime, jei dirba kolektyvas tai ir pasiekiama daugiau nei pavieniui.
Todėl ir laisvalaikį leisti su kolektyvu yra žymiai maloniai nei vienam:)))

Velniop tą skrybelę ir stringus....:))))

Tai, kaip gi čia aš nepastebėjau

Pataikėte arti dešimtuko....:)))

O pats kurioje kategorijoje
Jau salė atsisuka į mano langus teks jau nusiregti...:)))

Viskas yra tvarkoje
Realybėje mes sakome kad sutinkame žmogų pagal rūbą, o išlydime pagal prota.
Tuo tarpu virtualioje erdvėje viskas atvirkščiai: sutinkame pagal protą, o jau išlydime arba ne pagal rūbą:))))

Apie proto galias nieko negaliu pasakyti
O žinių bagažas tai čia pas daug ką yra labai didelis...

Taip būtinai, tik pirma dar reikia rasti kur jį pardavinėja

A čia iš kur tokios žinios
Aš tai apsirengusi....

Sunku pasakyti, pvz. Rolf įsivaizduoju, kaip aukštą liekną ilgais plaukais apie 35-40 m. "bisness ledy"
Ar ji išties tokia yra?

Jei rimtai kalbant, tai išties manau, kad linksma bei įdomu turėtų būti susitikime. Tokią nuomonę susidariau skaitydama atsiliepimus apie šių metų susitikimą.
Įvertinant, kad žmonės susirenka iš visos Lietuvos, vienas kito nepažįsta ir sugeba nuostabiai praleisti laisvalaikį.
Vidinis noras jau yra...
Norisi pamatyti realius tax.lt veikėjus, nes dabar esu susikūrusi kai kurių virtualius portretus, tai labai norisi juos palyginti su realiais...

Provokatorė!!!!!

Byla gal pasirašom kitiems metams, jei jau labai bus mums striuka, tai manau pavyks kaip nors išnešti sveiką kailį....

Taip, nėra pigus, tačiau jį galima panaudoti kitur.
Reikės pabandyti įsigyti.

Ačiū, išties aprašymas tai labai tinkamas ir įtikinamas, tačiau kaip su oda ar jis nesugadins odos, nes juk odinių dirbinių neskalbiame

Laba diena,
Prieš septynerius metus esu nusipirkusi natūralios odos rankinę, kuri buvo atvežta iš Indijos. Tai odos kvapas iki šiol yra toks kad jos negaliu nešioti, bet kokioje patalpoje kur yra ši rankinė kvapas būna nemalonus, tai taip ir mėtosi namuose
Išmesti labai gaila, nes ji yra patogi ir graži, bet nešioti jos negaliu...

Tai gal ir Jūsų liuxyte įsigytos šlepetės yra natūralios odos, tai vargu ar kuo tą kvapą išnaikinsite