Sutinku, šiuo atveju "šaukštai po pietų".Tačiau ateityje galima bandyti užbėgti įvykiams už akių:
""Sodra" per 2007 m. I pusmetį patikrino nedarbingumo pažymėjimus turinčius 6.376 asmenis, kurių paprašė atvykti gydytojo konsultacijai. Beveik pusė (47,7%) į susitikimą su "Sodros" atstovais neatvyko, o nedarbingumo pažymėjimai buvo skubiai "uždaryti".
Šaltinis: "Sodra""

Tokiu atveju problema gali būti sprendžiama paskambinus Sodrai, ir pareiškus abejones dėl nedarbingumo pažymėjimo teisėtumo.

Darbo taisyklių pakeitimus inicijuoja darbdavys - darbuotojų susirinkimus tokiu atveju šaukia tik labai protingi/gudrūs, vadovavimo strategijų vadovėlius ( parašytus ne vėliau kaip prieš 40 metų) perskaitę vadovai.
Taip sakant iniciatyva iš viršaus, ir nieko nepadarysi.Arba sutinki arba ne.

Tai būtų vienas iš rimčiausių argumentų teisminiame procese.

Na, įmonės nustatytą darbuotojui banko kortelės privalomą turėjimą priskirčiau vienam iš Vidaus darbo taisyklių reikalavimui (d tai ten ir turėtų būti įrašyta kaip atskiras punktas, kad ir abstrakčiai- darbdavys pats nustato DU ir kitų išmokų techninę išmokėjimo tvarką ).
Taip, turi teisę nesutikti – ir ką. Vidaus darbo taisyklių nesilaikymas darbdaviui suteikia teisę bausti darbuotoją.Banko kortelės privalomas turėjimas nėra diskriminacinė, neprotinga ar kitokia, pažeidžianti darbuotojo teises, sąlyga.

Sebestijonai, spėju, kad paršą gavai už temą Konsultacijos - tavo duota nuoroda yra žinoma bent 89% buhalterių. Taip pat sekmingai galėjai pareklamuoti tinklapį www.sodra.lt ar www.vmi.lt - juos irgi žino apie 89% buhalterių.

Su SEB VB kortelėm būna įvairiai- prieš kelis metus buvoi sąlyga, >20 darbuotojų gauna į SEB VB korteles DU, išėmimas nemokamas.Tikrai žinau, kad yra firmų (nesusijusių su SEB grupe), kurių darbuotojai išsiima nemokamai.

1.comments.vmi.lt sritis neveikia nuo MIC atsiradimo.Deja, jau nebegalima taip paprastai surasti ir senos nuorodos nebeveikia.
2.Todėl, kad VMI konsultantės nėra buhalterės.
Na pagalvokite logiškai - jūs gaunate pinigus (debetas 2 klasė, turto pusė balanse) ir dar norite pasididinti turtą (debetas 1 klasė, turto pusė balanse).
Du debetai- neuviazočka....Kredituko reikia (įsipareigojimų ir nuosavo kapitalo pusė).
Ta, kita įmonė, kuri moka pinigus, turi pasididinti ilgalaikį turtą ( 1 klasė didėja) nes 2 klasė mažėja- kreditas (išleidžia pinigus).

Visą mainų grožį jums gadina 50 tūks. Lt.

Yra toks pvz:
UAB nuosavybės teise jai priklausantį ilgalaikį turtą, t. y. butą, pagal mainų sutartį maino į kitą butą. Mainų sutartyje mainais gautas butas įvertintas pagal VĮ “Registrų centras” apskaičiuotą rinkos kainą. Mainais gauto buto vertė yra didesnė nei išmainyto buto įsigijimo kaina. Kokia verte reikia apskaityti mainais gautą butą? Ar mainų sutartis pelno mokesčio požiūriu laikytina pajamas kuriančiu sandoriu?
2004-09-01

Pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) 14 str. 3 dalį tuo atveju, jei turtas mainomas į kitą turtą, naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra išmainyto turto įsigijimo kaina. Jei išmainyto turto įsigijimo kainos negalima nustatyti, tai naujai įsigyto turto įsigijimo kaina yra šio turto tikroji rinkos kaina. Atsižvelginat į Pelno mokesčio įstatymo 16 str. 2 dalies nuostatą, jeigu vienetas iki mainų momento pelno mokesčio apskaičiavimo tikslais skaičiavo turto nusidėvėjimą, tai išmainyto turto įsigijimo kaina bus mainomo turto įsigijimo kainos nenudėvėta dalis.

Paklausime nurodytu atveju dėl mainų sandorio įmonei nei pajamų, nei išlaidų neatsiranda ir išmainyto turto įsigijimo kaina yra mainomo turto įsigijimo kainos nenudėvėtoji dalis.

Išvada: jeigu jūsų pastatų nenudėvėta dalis yra 5000 Lt, įsigijimo 10 000 Lt, rinkos kaina yra 100 000 Lt, ir mainote į pastatus, kurių rinkos vertė irgi yra 100 000, tai balanse turto įsigijimo kaina bus mainomo turto nenudėvėta dalis ( 5000 Lt).
kai išlenda 50 000 Lt., tampa truputi komplikuota. Yra toks variantas:
- gauto mainais turto vertė bus lygi 5000 (nenudėvėta dalis),
50000 gauta įmoka pripažįstama pajamomis.

Skirtumas tarp realios rinkos vertės (t.y už tą., kurią privalo būti parduodamas/mainomas turtas)
ir likutinės vertės yra apmokestinamos pajamos.

ie.youtube.com/watch?v=w1DFYfLjtlk&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=pGzLeyx8YMU&feature=related
ie.youtube.com/watch?v=Difum7EBu0k

www.youtube.com/watch?v=LLiX8sgfgQU
www.youtube.com/watch?v=mLfpian_dCQ
www.youtube.com/watch?v=pRV9QCXLtHQ
www.youtube.com/watch?v=GAxb72cssGE&feature=related

www.youtube.com/watch?v=VeILsf1EGmo
www.youtube.com/watch?v=1qf0rd1Y7po
www.youtube.com/watch?v=R4VomD0om4Q&feature=related
www.youtube.com/watch?v=c8oZZJojROo


Gero klausymo!

Seni geri, gal būt primiršti:
www.youtube.com/watch?v=qJp_EO2C220
www.youtube.com/watch?v=s05BX9RvOx4&feature=related
www.youtube.com/watch?v=5OwkQPSsIxc
www.youtube.com/watch?v=wKV43V1nCdA
www.youtube.com/watch?v=0j_TbGnpCgg
www.youtube.com/watch?v=PbreGl_ZFM4

www.youtube.com/watch?v=JdVltlpSNC0
www.youtube.com/watch?v=D5d0JbnYx6A
Gero vakaro su gera muzika!

Reikia skaityti PVMĮ 95 str. ir 13 str,(jame nurodyta, nuo kokių paslaugų reikia skaičiuoti PVM.
mic.vmi.lt/documentspublic.do?&id=1000000...
Na, tas PVM ne PVM mokėtojui yra kartais visai "nemenamas"- priskaičiuoji ir sumoki.
Šiuo atveju, manau, kad skaičiuoti PVM nereikia.

Na kam taip iš kart į neleidžiamus- gražaus reprezentacinių išlaidų aktukas ir 75% leidžiami.

Pagal šį kodą galima verstis IDV:
www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_...
tačiau veikla galima ne nurodyto sąrašo LT respublikos mieste:
.3.2. prekyba prekyvietėse, suteikianti teisę verstis
išnešiojamąja ir išvežiojamąja prekyba
(įeina į EVRK klases 52.62; 52.63):
visoje Lietuvos Respublikoje
respublikos miestuose
visoje Lietuvoje, išskyrus respublikos miestus**
** Respublikos miestai: Vilnius, Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Neringa, Palanga, Panevėžys, Šiauliai.
Kadangi prekiausi I-netu, manau svarbu veiklos registracijos vieta-gal kokio senelio vardu iš kaimo imti liudijimą.

Apyvarta 100 K LT, buhalteres darbo vieta pagal pageidaujamą DU
įmonei kainuotų apie 5460 Lt - 5,5% įmones apyvartos.
Fantastiški skaičiai.

Balamutinat čia tyrą vandenį

Nu kaka skirtum, kam sumokėjom- subrangovams, šiukšlių vežėjams ar
kileriams.Jeigu tiesiai iš kasos -per kasą, jei tiesiai iš vadybininko kišenės
- per atskaitingą.

Labai atsiprašau, turėtų būti 4 klasės sąskaita:
D4414 -skolos subrangovams
K2720 -kasa

Aišku, labai svarbu, kurioje sąskaitoje yra atvaizduota skola subrangovams.
Tai gali būti ne 4414, o tarkim 4422 ar kokia kita klausėjo pasirinkta atvaizduoti subrangovų skolas sąskaita.

kartais buhaltetis( t.y pseudo buhas) turėtų primokėti įmonei ir kartais pirkėjams už tai kad jis buhaltietiauja.
paprastas pvz.:
[quote:a00212f271="buhalterė"="buhalterė"]Iš fizinio asmens nupirkome pastatą už XXLt (tokia kaina sutartyje). A klasės pajamos, tačiau GPM 15 procentų sumoka įmonė.
Sumokam už IT:
D skola f.asmeniui - 10000
K 272/271
D neleidžiami atskaitymai - 1500
K mokėtinas GPM 1500
Jei įmonė sumoka GPM iš savo lėšų, o ne išskaičiuoja iš FA, tai tas mokestis neleidž.atskaitymai[/quote]
Graudu žiūrėti, kaip skalpuojamas vargšas pardavėjas ir į iš savininko/akcininko išlupami pinigai į biudžetą šiap sau,
nes šios operacijos rezultatas- įmonė sumoka PAPILDOMAI (dėl buh. nežinojimo) 270 Lt. mokesčių+ pirkėjas praras (jeigu turi) už 1500 Lt lengvatų pagal GPMĮ 21 str.Tokiam buhui dar kažką mokėti??Nesąmonė....
Tai tik viena situacija.O PVM įstatyme tokių situacijų min. 51-58 - atvejai, kai negalima turėti atskaitos, tačiau pakeitus vieną
kitą žodį sutartyje ar sąskaitoje - jau galima...

D2414 -skolos subrangovams
K2720 -kasa

Spėju, kas apskaitoje 65 suma X, o deklaracijoje suma Y. Skirtumą kaip pataisyti,Gyte24, tau Dalia jau atsakė- galima taisyti šiais metais D65 K48

Procentai išreiškia santykinį dydį t.y kažkokio kitokio dydžio santykinę dalį. Pasakymas "padidėjo 7 procentais" reiškia, kad tas dydis padidėjo 7 šimtosiomis pradinio dydžio dalimis. Norint išreikšti padidėjimą/sumažėjimą, kai pats pradinis dydis išreiškiamas procentais, naudojamas skirtumas tarp šių dviejų dydžių(kurie patys yra išreikšti procentais), ir tas skirtumas matuojamas procentiniais punktais.
Pvz: tarkim kažko augimo prognozė buvo 20 proc., sako, kad augo 7 procentiniais punktais, vadinasi paaugo nuo pradinio dydžio 27 procentais.
Skaičiavimo formulikės: -
procentiniai punktai = procentai * n / 100
procentai = procentiniai punktai / n * 100

Todėl minėtu atveju reikia skaičiuoti taip: 4,71%*1,07 - t. y palūkanų norma yra didesnė 7 procentais t.y lygi maždaug 5%.

kadangi 60 Lt net labai mikroskopinei įmonei yra nereikšminga suma, kredituočiau sąnaudų sąskaitą.Na nebent jūsų įmonė mažesnė už mikroskopinę...Drįstu spėti, kad tai gali būti Kitų veiklos sąnaudų sąskaita, nes laaaabai nedaugelis įmonių savo apskaitos politikoje apsirašiusios ir sąskaitų plane yra išskyrusios į atskirą sąskaitą antstolių žyminio mokesčio sąnaudas.

Aš suprantu, kad jūs anksčiau sumokėjote žyminį mokestį.tada reikia reversuoti, korespondencija būtų tokia
D271 2060
K240 skola 2000
K sąskaitos, į kurią įdėjote sumokėtą žyminį mokestį

Sąskaitos reikia.

Taip, neturite, ir tai reiškia "šaukštai po pietų", visi draugiškai turi truputuką nuostolio.

Gal padės:
Procedūros.
Įmonė gamina ir eksportuoja gintarinius papuošalus. Šį rudenį dalyvaus parodose Italijoje ir Hong Konge. Dalis prekių parodoje bus parduota, kitos bus grąžintos. Kokios muitinės procedūros turi būti atliekamos, kokius dokumentus reikia pateikti? Kokie veiksmai turi būti atlikti grįžus iš mugių su mažesniu nei išvežta gaminių svoriu? Ar taikomi vienodi reikalavimai važiuojant į ES šalis ir trečiąsias šalis? (2004-11-26)
Bendrijos muitinės kodekse nėra atskirai aprašyta laikinojo išvežimo procedūra, ji priskiriama eksporto procedūrai. Išvežant ES prekes, pvz., parodos eksponatus į trečiąsias šalis, kuriuos numatoma po parodos grąžinti atgal nepakeistu pavidalu, įforminamas bendrojo administracinio dokumento (BAD) eksporto rinkinys, kurio 37 langelyje "Procedūra" įrašomas kodas 2300, nurodantis, kad prekės išgabentos iš ES teritorijos laikinai ir bus grąžintos. Kartu su nustatyta tvarka užpildytu BAD eksporto rinkiniu turi būti pateikta sąskaita, kuria remiantis deklaruojama prekių muitinė vertė, transporto dokumentai, informacija apie rengiamą parodą ir kiti dokumentai, nurodyti Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr.1B-414 (Žin., 2004, Nr. 65-2336) patvirtintos Bendrojo administracinio dokumento muitinio įforminimo instrukcijos 36 punkte. Grąžintos prekės pateikiamos reimportui įforminti, procedūros kodas – 6123. Šios nuostatos galioja išvežant prekes į trečiąsias šalis. Prekės, kurios po šių metų gegužės 1 d. išgabenamos į ES šalis, muitiniam tikrinimui neteikiamos.

Apskaita: naudočiau užbalansines sąskaitas.

Kažkokie trukdžiai trukdo perdaryti sutartį, kur nurodyti objekto kainą 11500?
Labai teisingai Nerijus pastebėjo -turėjo tarkim žmogėnas legvatų, o po tokio finto - fiuuuttttjjj, jau lengvatų ant 1500 mažiau.Ir įmonei biudžetą pašelpti 270 Lt.Kaip saka, norėjo kaip geriau,o gavosi visiška įgriova...

T.y nurodyti objekto kainą 11764.70 Lt