Va ir grįžom prie temos!

Man atrodo yra taip:
jei darbuotojas dirba nuo 2004-01-01 iki 2005-01-01,
tai kai jis eina atostogų 14 dienų(čia normalus, ne medikas), jam suteikiama atostogos už laikotarpį: 20040101 iki20040701, t.y. už tą laikotarpį, likusias 14 dienų priklauso už dirbtą laikotarpį 20040701 iki 20050101. Ir taip žymėti reikės vėliau, kai eis į tas atostogas.

ar aš klystu?

Gana tų vaikų, namie vietos nėra...
Savo valstybei jau padarėm..

Noriu būti nėščia, noriu gimdyti (gal leistų pačiai), noriu vėl turėtį tandemą mama-kūdikis...
Labai noriu dar vieno baby...
O vaikai sekmadienį dainavo: nupirkit broliuuuką, noriu gyvo žaisliuuuko...

Taip, darbo dienų, už kurias reikia apmokėti yra 14, o kalendorinių - 19, nes atostogaujantiems šventinės dienos irgi priklauso. Jie per atostogas švenčia...

Na, ačiū. Valstybė nepadeda ir tų pačių užauginti...
Jei nori paramos - varyk į daugiavaikes, o jei esat normalūs - auginkit patys!
50 Lt parama iki 7 metų - humoras grynas!

Siaubaas, Mante, ir dažnai jos necypia? O kada cypia????

Gerai, chebra, einu pietauti...

Ir man dar vieno norisi...

Žinai, kaip tam anekdote:
Žiūri čigonas į būry lakstančių vaikų, krapšto galvą ir sako:
-Ar tuos pačius išprausti, ar naujų pasidaryti?

Jis šalia nakvos...

Dabar juokiuosi, bet tada - nagus griaužėm...
PIrkom dyzelį (2 bakus) už savo pinigus, kad praplauti variklį!
Gerai, kad vyras dirba auto srity...
Sekmadieny nė vienas autoservisas Klaipėdoje nedirba... Iš lovos prikėlė po baliuko draugą, tas atidarė garažą, kėlė mašiną, plovė...
100 metų, duok jam Dieve! Va, kam reikalingi draugai...
O paskui likus 30 km iki Kauno sugriuvom... Surado kitą draugą - tempė iki serviso, keitė filtrą...
Ir įsivaizduojat, mano merginos, hyperaktyvūs vaikai, visą dieną tykiai tykiai pražaidė ant galinės sėdynės...
Mes prisiminėm vaikus tik tada, kai važiuodami iš Kauno vėlai vakare meldėmės, kad sėkmingai grįžtumėm...

Aš jau į Palangą važiuoju...
Su nakvyne...

AHA!

Aš auginau savasias iki 4 metų namie, tik paaugusias išleidau į darželį, pati išėjau dirbti, kai joms buvo beveik 5.
Bet ir dabar dar atsiranda bėdų....

Žinai, sugadinom pernai tėčio mašiną.
Tėtis ligoninėje, stuburo trauma, Kaune. Tai sakom, paimsim jo naują automobilį (ten ant firmos užrašyta), nuvažiuosim aplankyti...
Susėdom, dokumentus susirinkom, ir kas mus už rankos patempė. Užvažiavom į degalinę ir užsipylėm benzino.
O mašina - dyzeliniu varikliu!!!!!
Valėm ir plovėm tą variklį... Draugai padėjo... Bet... ne apie tai aš norėjau papasakoti.
Kai pagaliau vakare nusikapstėm į Kauno klinikas, įėjau į palatą ir sažiningai tėčiui prisipažinau: taip ir taip padarėm...
Žinai, ką jis pasakė: VAIKAI....

Mano merginos dabar išbraižo sienas, sudaužė vazą, pametė piniginę ir t.t. tai prieš bardamasi aš sau mintyse pakartoju: VAIKAI... Prisimenu savo kaltę... Ir mažųjų tada nebesinori barti...


Beje, naują automobilį mes sutvarkėm, eina iki šiol.
O už kvailą galvą niekas nekaltas...

Klaipėdoj tai lyti ruošiasi...

Ir papasakok! Sakyk, gerai, viršininke, kad tai NE APIE JUS!

O aš verdu, verdu, verdu, bet žmogui į akis retai galiu drėbti viską.
Visada save raminu: gyvenimas ilgas, dar ne kartą teks su juo susitikti... Gal darbo ieškosiu, gal pagalbos...
Žmonės piktą ilgai mena.

Manua, su aukle atsiskaityk trumpai, tyliai, bet sąžiningai.
Ir buto spyną pasikeisk. Dėl to vyro-zeko...

Ei, valio!
Tau jau nuotaika taisosi...

Pirmą kartą girdžiu...

Dienos anekdotas
(čia ne tas skyrelis, bet labai į diskusijos temą)

Kreipimasis: "Ponas Uspaskichai! Jei jau nesugebate taip padidinti atlyginimų ir pensijų, kaip mums žadėjote, ir net nesugebate mūsų įdarbinti, tai bent jau padarykite, kad šiukšlių konteineriai būtų ne tokie aukšti. Nes labai nepatogu po juos laipioti..."

Ingryda, daiktai uždirbami, pietų nevalgysi lieknesnė būsi!
Svarbiausia - kad Tu pati sveika. Juk ne avarija!

Beje, iš kiekvieno įvykio mokaisi...
Kažkada pavogė piniginę. Nuo to laiko minimaliai nešiojuosi joje daiktų - sunku buvo naujus dokumentus gauti... Pamoką išmoko ir mano vyras - dideles kurpines, prikištas nešvarių sportinių rūbų reikia dėti į bagažinę ir nevilioti vagių-narkomanų...

Šiandien Tau blogai - ryt išmoksi savo pamoką (nesiruošiu Tavęs auklėti)...
Ir neverta liūdėti... Supykti - gerai. Tai sutelks Tavo vidinę stiprybę!
Triskart valio gerai nuotaikai...

Taigi ne nuo šio mėnesio, neapsirikit!

Mano merginos kai buvo ligoninėje su skarlatina, tai tariausi su vadove ir iki pietų būdavau darbe - o po to į ligoninę...
Seselės neturi laiko su kiekvienu būti, o manęs neguldo, tipo, vaikai 5 metų, tėvų nereikia...
O kad tie vaikai ligoninėje sienom lipdavo...Palatoje vienos. Daugiau tokių "skarlatinų" nėra, niekas neprižiūri, seselė į langelį pabeldžia, kai valgyti atneša...
Tik užmigdžius galėdavom išvažiuoti namo. 2 savaites grįždavom namo 23-24 valandą, keliesi 7 - ir vėl į darbą...
Dabar prisimenu tą laiką su jumoru:
Klausiu:
- Vaikai, kokį jogurtą rytoj atnešti: braškinį, mėlyninį, avietinį...?
Mažoji man antrina:
-...medinį, stiklinį, plastmasinį...?

Sunkumai pasimiršta, dabar sunku - ryt bus geriau...
Sėkmės Tau.
Stiprybės!

O gal direktorius gali Tau leisti nors po pusę dienos nedirbti?
Atbėgtum po pietų, vakare, kai vyras namie su dukrele pabūti galės?

Na ir kas, prosai.
Vakar mano vyrą apvogė. Grįždamas iš sporto salės sustojo prie prekybinio centro. Išlaužė dureles, išėmė kuprinę ir mobiliaką.
Ir tai negadina nuotaikos!
Vyras net apsidžiaugė. Telefoną gavo dovanų per kalėdas iš darbo. Tokį kroooootą su fotoaparatu... Sako, toks idiotiškas, vaikiškas buvo... Pienburniams tiko žaisti. Gerai, kad pavogė.
O labiausiai gaila - sportbačių, kurie kuprinėje buvo. Gražūs, nauji ir patogūs...
Tai tiek to nuostolio...

Viskas bus gerai, patikėk.
Būna sunkių minučių, kada norisi paverkti.
Ir paverk. Ašaros išplaus neveiklumą ir tuojau tasiras išeitis. Reikia tik tuo patikėti...
Mamai dėl vaiko visada atsiras jėgų...

Jei nori, gali pabandyti susirasti auklę tarp studentų...
Man kai reikėjo, nunešiau skelbimą į pedegoginį fakultetą (Klaipėdoje) ir mikliai paskambino kelios merginos.
O dar paskui tai merginai reikėjo ir rekomendaciją parašyti - jai ten kažką užskaitė universitete ar pan...
Rekomenduoti negaliu - išvyko į užsienį, kaip ir dauguma...

Armėnų radijo klausia:
- Koks turėtų būti idealus vyras?
Armėnų radijas atsako:
- Toks, kuris nelaiku grįžęs iš žvejybos ir aptikęs žmoną lovoje su meilužiu, tartų: "jūs čia baikite, o aš jums tuo tarpu išvirsiu kavos"
Armėnų radijo klausia vėl:
- O koks turėtų būti idealus meilužis?
Armėnų radijas atsako:
- Toks, kuris, vyrui verdant kavą, sugebės baigti.

Sekretorė - viršininkui:
- Man atrodo, kad čia gal būt jums skambina...
- Kaip suprasti - tau atrodo?!!! Ar man, ar ne man???!!! Ar tu moki kalbėti žmoniškai???!!!
- Na, nežinau... Čia skambina ir klausia - "ar tas ožys yra?"...

Todėl, kad tai beveik visada įmonės reikalas. Žmogus skaičiuoja savo pinigėlius gautus "į rankas".

Dieve, Tu mano, o aš apsipirkinėti saviškį visur tempiu...
Gal man reikėtų sugalvoti jam kokį nors "bezobidnyj hobi"?