Tax.lt narys apskaitele
A
- Tax.lt narys nuo
- 2011-02-07
- apskaitele
- forume parašė 11 žinučių
Naujausios žinutės:
2018-11-21 10:25
Pelno mokestis »
Pelno mokestis »
#1403582
Sveiki,
Norėjau pasiteirauti dėl išlaidų pripažinimo sąnaudomis, kai įmonė automobiliui įtaiso Sherlog apsaugos sistemą:
1) Iš pradžių gauna sąskaitą už tos sistemos įtaisymą (~ 1000,00 Eur + PVM)
2) Paskui gauna sąskaitą už tęstinio pobūdžio paslaugas - t.y. apskritai palaikymą visos tos sistemos, aptarnavimą.
Įmonė, kuri perka tokias paslaugas, automobilį naudoja ekonominėje veikloje pajamoms uždirbti. Automobilis yra IT objektas.
1. Nesuprantu, kur dėti tas išlaidas (vienkartines), kai įtaisoma pati sistema. Ar tai IT pagerinimas? Ar tiesiog prie sąnaudų priskirti?
2. Pats aptarnavimas tai išskirtas periodais, tai tą dalį, kuri priklauso šiems metams, priskyriau prie sąnaudų, o 2019 metų - prie būsimųjų laikotarpių sąnaudų. Ar taip?
Norėjau pasiteirauti dėl išlaidų pripažinimo sąnaudomis, kai įmonė automobiliui įtaiso Sherlog apsaugos sistemą:
1) Iš pradžių gauna sąskaitą už tos sistemos įtaisymą (~ 1000,00 Eur + PVM)
2) Paskui gauna sąskaitą už tęstinio pobūdžio paslaugas - t.y. apskritai palaikymą visos tos sistemos, aptarnavimą.
Įmonė, kuri perka tokias paslaugas, automobilį naudoja ekonominėje veikloje pajamoms uždirbti. Automobilis yra IT objektas.
1. Nesuprantu, kur dėti tas išlaidas (vienkartines), kai įtaisoma pati sistema. Ar tai IT pagerinimas? Ar tiesiog prie sąnaudų priskirti?
2. Pats aptarnavimas tai išskirtas periodais, tai tą dalį, kuri priklauso šiems metams, priskyriau prie sąnaudų, o 2019 metų - prie būsimųjų laikotarpių sąnaudų. Ar taip?
2018-10-31 16:11
Bendra »
Mažoji bendrija »
#1402537
Bet juk panauda yra tie patys civiliniai santykiai?
Nenorim nieko kelti ant įmonės, ta prasme nuosavybės turėjoto pakeisti. Auto ir turi likti fizinukui. Šiaip čia šūdinokas klausimas, ta prasme mes gal įsispręsim jį ir kitaip, bet man neaišku iš esmės, ką reiškia tas 2015.05 mėn. draudimas sudaryti tas sutartis?
Dabar gal kitaip kaip susitvarkysiu šitą situaciją, bet pats klausimas iš esmės liko neatsakytas. Darbuose susiduriu dažnai su tuo, tai kitą sykį vėl bus galvos skausmas - NU O KAIP YRA IŠ TIKRŲJŲ?
Nenorim nieko kelti ant įmonės, ta prasme nuosavybės turėjoto pakeisti. Auto ir turi likti fizinukui. Šiaip čia šūdinokas klausimas, ta prasme mes gal įsispręsim jį ir kitaip, bet man neaišku iš esmės, ką reiškia tas 2015.05 mėn. draudimas sudaryti tas sutartis?
Dabar gal kitaip kaip susitvarkysiu šitą situaciją, bet pats klausimas iš esmės liko neatsakytas. Darbuose susiduriu dažnai su tuo, tai kitą sykį vėl bus galvos skausmas - NU O KAIP YRA IŠ TIKRŲJŲ?
2018-10-31 14:26
Bendra »
Mažoji bendrija »
#1402529
Man tai kliūna apskritai ta sutartis tarp MB ir MB nario, nes ji kyla iš Civilinio kodekso. 2015 metais Mažųjų bendrijų įstatyme įtvirtinti 7 str. 4 d. pakeitimai draudžia tas civilines sutartis.
VMI konsultacijos metu patvirtina, kad jeigu pagal įstatymą tokia sutartis galima, tada ok. Aš suprantu, kad VMI teisinių konsultacijų neteikia, tačiau kur rasti atsakymą?
Dabar dėl to išaiškinimo VMI, kur Ilaina pateikė nuorodą. Ar žinote, kokį VMI komentarą gavau? Jeigu nuo išmokų vadovui sumokėti Sodros mokesčiai, tuomet tai priskiriama prie leidžiamų atskaitymų. VMI net neįdomus tie pajamų rūšies kodai (turiu omeny 02 kodą), jiems svarbu pelno mokesčio prasme vienintelis dalykas - jei sumokėta Sodra nuo tų išmokų, tuomet galime priskirti prie leidžiamų atskaitymų.
O man sukasi galva dėl pačio pagrindo ūkinei operacijai sukurti. Ar gali būti pasirašyta auto nuomos ar panaudos sutartis tarp MB ir MB nario?
VMI konsultacijos metu patvirtina, kad jeigu pagal įstatymą tokia sutartis galima, tada ok. Aš suprantu, kad VMI teisinių konsultacijų neteikia, tačiau kur rasti atsakymą?
Dabar dėl to išaiškinimo VMI, kur Ilaina pateikė nuorodą. Ar žinote, kokį VMI komentarą gavau? Jeigu nuo išmokų vadovui sumokėti Sodros mokesčiai, tuomet tai priskiriama prie leidžiamų atskaitymų. VMI net neįdomus tie pajamų rūšies kodai (turiu omeny 02 kodą), jiems svarbu pelno mokesčio prasme vienintelis dalykas - jei sumokėta Sodra nuo tų išmokų, tuomet galime priskirti prie leidžiamų atskaitymų.
O man sukasi galva dėl pačio pagrindo ūkinei operacijai sukurti. Ar gali būti pasirašyta auto nuomos ar panaudos sutartis tarp MB ir MB nario?
2018-10-31 10:55
Bendra »
Mažoji bendrija »
#1402504
O ką tuomet reiškia Mažųjų bendrijų įstatymo 7 str. 4 d.? Cituoju:
„4. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį.“
„4. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį.“
2018-10-31 07:50
Bendra »
Mažoji bendrija »
#1402475
Sveiki,
Norejau pasiteirauti del auto nuomos ar panaudos sutarties, sudarytos tarp MB nario ir MB.
Zinau, jog buvo pakeitimu - ta prasme visos civilines sutartys, isskyrus civiliniu paslaugu teikimo sutarti tarp vadovo ir MB, buvo uzdraustos.
Perverciau istatymo redakcija, nematau, kad po siu pakeitimu buvo dar tu straipsniu korekciju.
Ar galite patarti siuo klausimu? Vakar skambinau i VMI, sake, galiu sudaryti auto nuomos sutarti tarp MB ir MB nario, bet suprantu, kad VMI teisiniais klausimais nekonsultuoja.
Kolegos, padekite,
Aciu Jums!
Norejau pasiteirauti del auto nuomos ar panaudos sutarties, sudarytos tarp MB nario ir MB.
Zinau, jog buvo pakeitimu - ta prasme visos civilines sutartys, isskyrus civiliniu paslaugu teikimo sutarti tarp vadovo ir MB, buvo uzdraustos.
Perverciau istatymo redakcija, nematau, kad po siu pakeitimu buvo dar tu straipsniu korekciju.
Ar galite patarti siuo klausimu? Vakar skambinau i VMI, sake, galiu sudaryti auto nuomos sutarti tarp MB ir MB nario, bet suprantu, kad VMI teisiniais klausimais nekonsultuoja.
Kolegos, padekite,
Aciu Jums!
2017-11-17 12:07
Bendra »
Įstatinis kapitalas »
#1376087
Tai va dėl to ir gvildenu šitą klausimą... Labai ačiū, Luka Paciolis.
Įtariu, būtų turinio viršenybė prieš formą? Įmonė „gauna“ 100 000 Eur dykai... O juk turinys pats už save diktuotų, kad FA parduoda 15 proc. akcijų už 100 000 Eur ir turėtų susimokėti 15 proc. GPM nuo 2500,00 Eur perviršio?
Įtariu, būtų turinio viršenybė prieš formą? Įmonė „gauna“ 100 000 Eur dykai... O juk turinys pats už save diktuotų, kad FA parduoda 15 proc. akcijų už 100 000 Eur ir turėtų susimokėti 15 proc. GPM nuo 2500,00 Eur perviršio?
2017-11-17 11:46
Bendra »
Įstatinis kapitalas »
#1376081
AČIŪ, Luka Paciolis,
Esmė ta, kad akcininko tikslas išlaikyti 85 proc., o 15 proc. perleisti naujam akcininkui (tai įmonei, kuri buvo davusi kreditą), taip pritraukiant investicijų.
Čia tam pirminiam variante buvo sprendimas didinti 100 000 Eur įstatinį, didinant akcijos nominalą, bet sprendimo dar nepasirašė. Tai vat ir derinamės, kaip tvarkingai viską pasidaryti.
Kadangi gavau iš Jūsų atsakymą, kad naujai išleistų akcijų nominalas turi būti toks, koks yra senųjų akcijų, o iki šiol vienintelis akcininkas siekia išlaikyti 85 proc. visų įmonės akcijų, tuomet taip ir išeina, kad reikia papildomai išleisti 176 vnt. akcijų po 2,90 Eur, taip? Tuomet senasis akcininkas turės 1000 vienetų, naujasis - 176 vnt, iš viso įstatinį kapitalą sudarys 1176 vnt. paprastųjų akcijų po 2,90 Eur.
Kadangi sutarta, kad emisijos kaina už naujai išleidžiamas akcijas 100 000 Eur, tai 99489,60 „dedu“ į akcijų priedus, taip?
Dėl buhalterinio įrašo apskaitos registruose:
Kuomet naujoji įstatų redakcija įregistruojama Registrų centre, fiksuoju:
D 302 Pasirašytas neapmokėtas kapitalas 510,40
K 3011 Įstatinis pasirašytas kapitalas 510,40
Kadangi yra paskola iš tos įmonės:
D 40 Ilgalaikiai įsipareigojimai 100 000
K 302 Pasirašytas neapmokėtas kapitalas 510,40
K 31 Akcijų priedai 99489,60
Ar tokia sąskaitų korespondencija teisinga? Kiek pagrįsta/realu/protinga turėti tokią įstatinio kapitalo struktūrą? Juk pasirašytas tesudarys 3410,40 Eur, o visa suma, keičianti nuosavo kapitalo vertę, sėdės akcijų prieduose.
Reikalas tas, tiek fizinis asmuo (senasis akcininkas), tiek įmonė-kreditorius, dabar siekianti įsigyti akcijų, yra tas pats puodas. Norim, kad neliktų tos paskolos, todėl mąstom, koks sprendimas čia būtų optimalus ir protingas, aišku.
Ačiū.
AČIŪ, Luka Paciolis,
Esmė ta, kad akcininko tikslas išlaikyti 85 proc., o 15 proc. perleisti naujam akcininkui (tai įmonei, kuri buvo davusi kreditą), taip pritraukiant investicijų.
Čia tam pirminiam variante buvo sprendimas didinti 100 000 Eur įstatinį, didinant akcijos nominalą, bet sprendimo dar nepasirašė. Tai vat ir derinamės, kaip tvarkingai viską pasidaryti.
Kadangi gavau iš Jūsų atsakymą, kad naujai išleistų akcijų nominalas turi būti toks, koks yra senųjų akcijų, o iki šiol vienintelis akcininkas siekia išlaikyti 85 proc. visų įmonės akcijų, tuomet taip ir išeina, kad reikia papildomai išleisti 176 vnt. akcijų po 2,90 Eur, taip? Tuomet senasis akcininkas turės 1000 vienetų, naujasis - 176 vnt, iš viso įstatinį kapitalą sudarys 1176 vnt. paprastųjų akcijų po 2,90 Eur.
Kadangi sutarta, kad emisijos kaina už naujai išleidžiamas akcijas 100 000 Eur, tai 99489,60 „dedu“ į akcijų priedus, taip?
Dėl buhalterinio įrašo apskaitos registruose:
Kuomet naujoji įstatų redakcija įregistruojama Registrų centre, fiksuoju:
D 302 Pasirašytas neapmokėtas kapitalas 510,40
K 3011 Įstatinis pasirašytas kapitalas 510,40
Kadangi yra paskola iš tos įmonės:
D 40 Ilgalaikiai įsipareigojimai 100 000
K 302 Pasirašytas neapmokėtas kapitalas 510,40
K 31 Akcijų priedai 99489,60
Ar tokia sąskaitų korespondencija teisinga? Kiek pagrįsta/realu/protinga turėti tokią įstatinio kapitalo struktūrą? Juk pasirašytas tesudarys 3410,40 Eur, o visa suma, keičianti nuosavo kapitalo vertę, sėdės akcijų prieduose.
Reikalas tas, tiek fizinis asmuo (senasis akcininkas), tiek įmonė-kreditorius, dabar siekianti įsigyti akcijų, yra tas pats puodas. Norim, kad neliktų tos paskolos, todėl mąstom, koks sprendimas čia būtų optimalus ir protingas, aišku.
Ačiū.
2017-11-17 11:05
Bendra »
Įstatinis kapitalas »
#1376070
Stora10 rašė:
apskaitele rašė:
Sveiki,
Įmonės pasirašytas įstatinis kapitalas yra 2900,00 Eur.
Įmonė turi paskolą iš kitos įmonės. Paskolos suma 100 000 Eur.
Įmonė sutarė su kreditoriumi:
1) didinti įstatinį kapitalą (nekeičiant akcijų skaičiaus, o tik padidinant akcijos nominalą) 100 000 Eur;
2) kreditorius savo teikta paskola apmoka akcijas 100 000 Eur ir taip tampa įmonės akcininku.
Sprendime didinti įstatinį kapitalą įrašyta:
Padidinti nuo 2900,00 Eur iki 102 900,00 Eur.
Akcijos yra paprastosios vardinės.
Kaip buhalterė, sukredituoti ir sudebetuoti tą įstatinį kapitalą aš galiu: apskaitoje fiksuosiu ūkines operacijas pagal sprendimą didinti įstatinį kapitalą, pagal akcijų apmokėjimą ir pan. Tik niekaip nesuvedu, kaip , apmokėjęs 100 000 Eur iš 102 900 Eur viso įstatinio, naujasis akcininkas tampa tik 15 proc. visos įmonės akcijų turintis?
Kas kokių minčių?
Ačiū, kolegos
Panagrinėkim viską atskirais žingsniais.
1) Pagal priimtą sprendimą padidinti ĮK iki 102 900 €, neišleidžiant naujų akcijų, o tik keičiant nominalią vertę, vienos akcijos vertė tampa 102,90 € (ne 2,90 €, kaip buvo prieš didinant ĮK). Nes iš teksto supratau, kad akcijų yra 1000 vnt. nepamirškite, kad tik įregistravus ĮK padidinimą Registrų centre bus galima jas pardavinėti.
2) Pats ĮK didinimas šiuo būdu (didinant nominalią vertę) taip pat kelia klausimų. Ar yra tam tinkamų sąlygų? Nes skolinti pinigų ir iš jų didinti kapitalą kaip ir neleidžia Akcinių bendrovių įstatymas? Galima kapitalizuoti pelną, bet ar įmonė jo turi, jei ima tokias paskolas? Jei neturi, tuomet šis akcijų vertės didinimo būdas negalimas, būtina naujų akcijų emisija.
3) Sakykim, visgi kapitalą padidinti tuo būdu pavyksta. Senasis akcininkas tebeturi 100 procentų akcijų, kurios dabar kainuoja daug daugiau. Jis gali jas parduoti kitam žmogui, kad ir tam paskolos davėjui, kiek nori, ir kokia nori kaina. Todėl jis puikiausiai gali parduoti 15 procentų akcijų už tuos 100 000 €, niekas to nedraudžia ir neginčija. (Bet turės sumokėti nemažą GPM, nes akcijas įsigijo po 2,90 €, o dabar vien nominalas 102,90 €).
4) Debetuoti ir kredituoti jūs turėsite tik ĮK padidinimą. Ir kaip jau rašiau, jei įmonė neturi 100 000 € nepaskirstyto pelno, nieko iš šio sumanymo (be papildomos emisijos) neišeis. Nesukredituosite kažkokios vienintelio akcininko skolos už akcijas, kada didinamas nominalas. O tada jau akcijų pardavimas (kiek procentų, už kiek) nebe buhalterio reikalas. Gavusi akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tik pateiksite Registrų centrui informaciją apie akcininkų pasikeitimus.
5) O 100 000 € paskola taip ir "kabės". Ir kurgi ją galima padėti? Paskola suteikta įmonei, bet akcijas pirkėjas (nors tai juridinis asmuo), perka iš privataus fizinio asmens.
6) Visos tokios problemos kyla iš paprasto dalyko - įmonių akcininkai ir vadovai nesupranta, kad įmonė akcijų paprastai neturi... jas turi privatūs (dažniausiai) asmenys, jų apskaita ir judėjimas neturi reikšmės įmonės rezultatams, paskoloms ir panašiai. Bent jau šiuo atveju.
Ačiū už komentarą.
1. Įtariu, reikės didinti ne nominalą, bet bus reikalinga nauja akcijų emisija...
2. Sutinku.
3. Jei yra išleidžiama nauja akcijų emisija ir akcijas įgyja įmonė, prieš tai davusi kreditą, tuomet, kaip aš suprantu, mokestinių prievolių fiziniam asmeniui (senajam akcininkui) nekyla, taip? Nes jis savo turto neparduoda; įmonė išleidžia ir parduoda. Taip?
Apskritai čia turėtų teisininkai sudėlioti visą procedūrą ir sutvarkyti dokumentus. O man, buhalterei, teliktų tik apskaityti...
Stora10 rašė:
apskaitele rašė:
Sveiki,
Įmonės pasirašytas įstatinis kapitalas yra 2900,00 Eur.
Įmonė turi paskolą iš kitos įmonės. Paskolos suma 100 000 Eur.
Įmonė sutarė su kreditoriumi:
1) didinti įstatinį kapitalą (nekeičiant akcijų skaičiaus, o tik padidinant akcijos nominalą) 100 000 Eur;
2) kreditorius savo teikta paskola apmoka akcijas 100 000 Eur ir taip tampa įmonės akcininku.
Sprendime didinti įstatinį kapitalą įrašyta:
Padidinti nuo 2900,00 Eur iki 102 900,00 Eur.
Akcijos yra paprastosios vardinės.
Kaip buhalterė, sukredituoti ir sudebetuoti tą įstatinį kapitalą aš galiu: apskaitoje fiksuosiu ūkines operacijas pagal sprendimą didinti įstatinį kapitalą, pagal akcijų apmokėjimą ir pan. Tik niekaip nesuvedu, kaip , apmokėjęs 100 000 Eur iš 102 900 Eur viso įstatinio, naujasis akcininkas tampa tik 15 proc. visos įmonės akcijų turintis?
Kas kokių minčių?
Ačiū, kolegos
Panagrinėkim viską atskirais žingsniais.
1) Pagal priimtą sprendimą padidinti ĮK iki 102 900 €, neišleidžiant naujų akcijų, o tik keičiant nominalią vertę, vienos akcijos vertė tampa 102,90 € (ne 2,90 €, kaip buvo prieš didinant ĮK). Nes iš teksto supratau, kad akcijų yra 1000 vnt. nepamirškite, kad tik įregistravus ĮK padidinimą Registrų centre bus galima jas pardavinėti.
2) Pats ĮK didinimas šiuo būdu (didinant nominalią vertę) taip pat kelia klausimų. Ar yra tam tinkamų sąlygų? Nes skolinti pinigų ir iš jų didinti kapitalą kaip ir neleidžia Akcinių bendrovių įstatymas? Galima kapitalizuoti pelną, bet ar įmonė jo turi, jei ima tokias paskolas? Jei neturi, tuomet šis akcijų vertės didinimo būdas negalimas, būtina naujų akcijų emisija.
3) Sakykim, visgi kapitalą padidinti tuo būdu pavyksta. Senasis akcininkas tebeturi 100 procentų akcijų, kurios dabar kainuoja daug daugiau. Jis gali jas parduoti kitam žmogui, kad ir tam paskolos davėjui, kiek nori, ir kokia nori kaina. Todėl jis puikiausiai gali parduoti 15 procentų akcijų už tuos 100 000 €, niekas to nedraudžia ir neginčija. (Bet turės sumokėti nemažą GPM, nes akcijas įsigijo po 2,90 €, o dabar vien nominalas 102,90 €).
4) Debetuoti ir kredituoti jūs turėsite tik ĮK padidinimą. Ir kaip jau rašiau, jei įmonė neturi 100 000 € nepaskirstyto pelno, nieko iš šio sumanymo (be papildomos emisijos) neišeis. Nesukredituosite kažkokios vienintelio akcininko skolos už akcijas, kada didinamas nominalas. O tada jau akcijų pardavimas (kiek procentų, už kiek) nebe buhalterio reikalas. Gavusi akcijų pirkimo - pardavimo sutartį tik pateiksite Registrų centrui informaciją apie akcininkų pasikeitimus.
5) O 100 000 € paskola taip ir "kabės". Ir kurgi ją galima padėti? Paskola suteikta įmonei, bet akcijas pirkėjas (nors tai juridinis asmuo), perka iš privataus fizinio asmens.
6) Visos tokios problemos kyla iš paprasto dalyko - įmonių akcininkai ir vadovai nesupranta, kad įmonė akcijų paprastai neturi... jas turi privatūs (dažniausiai) asmenys, jų apskaita ir judėjimas neturi reikšmės įmonės rezultatams, paskoloms ir panašiai. Bent jau šiuo atveju.
Ačiū už komentarą.
1. Įtariu, reikės didinti ne nominalą, bet bus reikalinga nauja akcijų emisija...
2. Sutinku.
3. Jei yra išleidžiama nauja akcijų emisija ir akcijas įgyja įmonė, prieš tai davusi kreditą, tuomet, kaip aš suprantu, mokestinių prievolių fiziniam asmeniui (senajam akcininkui) nekyla, taip? Nes jis savo turto neparduoda; įmonė išleidžia ir parduoda. Taip?
Apskritai čia turėtų teisininkai sudėlioti visą procedūrą ir sutvarkyti dokumentus. O man, buhalterei, teliktų tik apskaityti...
2017-11-17 10:57
Bendra »
Įstatinis kapitalas »
#1376068
Luka_Paciolis rašė:
apskaitele rašė:
Kas kokių minčių?
Labas rytas,
Mano požiūriu nėra teisinga (šioje situacija) pasirinkta didinti įstatinė kapitalą neišleidžiant naujų akcijų. Kodėl?Todėl, kad šioje situacijoje atsiranda naujas investuotojas (įmonės kreditorius), vadinasi jis investuodamas į įmonę turi įsigyti akcijas.Jūsų aprašytoje situacijoje akcininkas FA parduoda savo 15 proc. turimų akcijų už 100 K €, taip jis uždirba pelną (pardavimo kaina - nominali akcijų kaina). Jei būtų išleidžiamos naujos akcijos , pvz.15 vnt kurių nominali vertė būtų 29 €, o pardavimo kaina 6 666,66 € (100 K €), tuomet apskaitoje registruojate ĮK padidėjimą ir skirtumą ( tarp pardavimo kainos ir nominalios) akcijų prieduose.
Sveiki,
Ačiū, labai labai man padėjote.
Perskaičiau VAS metodinių rekomendacijų dalį, kur būtent ir kalba apie tuos akcijų priedus.
Kaip suprantu, vis dėlto reikėtų išleisti naujų akcijų.
Minėjau, šiuo metu įmonės įstatinį kapitalą sudaro 1000 vnt. akcijų po 2,90 Eur, iš viso 2900,00 Eur. Yra vienintelis akcininkas. Jeigu jis nori, kad po įstatinio kapitalo padidinimo 15 proc. priklausytų naujam akcininkui, kaip/kiek orientuotis į naujų akcijų skaičių bei nominalą?
Turint omenyje, kad reikalinga nauja akcijų emisija ir senajam akcininkui taip ir liks nuosavybė tų akcijų, kurias jis turėjo, ir imant, kad 1000,00 vnt. yra 85 proc., 100 proc. sudarytų 1176 akcijos. Tai reiškia, reikia papildomai išleisti 176 akcijas, kurias apmokės įmonė, davusi kreditą, ir įgis nuosavybę. Vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur. Minėjau, kad emisijos kaina už visas naujai leidžiamas akcijas būtų 100 000 Eur.
Taip išeina, kad skirtumą tarp emisijos kainos ir nominalios vertės turiu padėti į akcijų priedus: šiuo atveju tai sudarytų 99489,60 Eur.
1) Ar akcijų nominalas (tų senųjų ir naujai leidžiamų) turi/privalo būti vienodas?
2) Akcijų priedai: kas atsitinka su akcijų priedų suma įmonei toliau dirbant? Ir kaip ta suma vertinama, analizuojant įmonės finansinę būklę? Ar ji taip visą įmonės gyvavimo laikotarpį ir lieka kabėti? Ar yra kokių nors mokestinių rizikų šioje vietoje? Kaip suprantu, tam fiziniam asmeniui, senajam akcininkui, tokiu atveju mokestinių prievolių nekiltų - juk jis neparduoda savo turto; įmonė, išleidusi naują akcijų emisiją, taip „pasiima“ investutotoją. Ar taip?
3) Apmokėjimas paskola: jei įmonė, kuri buvo anksčiau davusi kreditą, dabar įsigyja naujai išleistas akcijas - ar įmanomas apmokėjimas ta prieš tai duota paskola?
AČIŪ LABAI už komentarus.
Luka_Paciolis rašė:
apskaitele rašė:
Kas kokių minčių?
Mano požiūriu nėra teisinga (šioje situacija) pasirinkta didinti įstatinė kapitalą neišleidžiant naujų akcijų. Kodėl?Todėl, kad šioje situacijoje atsiranda naujas investuotojas (įmonės kreditorius), vadinasi jis investuodamas į įmonę turi įsigyti akcijas.Jūsų aprašytoje situacijoje akcininkas FA parduoda savo 15 proc. turimų akcijų už 100 K €, taip jis uždirba pelną (pardavimo kaina - nominali akcijų kaina). Jei būtų išleidžiamos naujos akcijos , pvz.15 vnt kurių nominali vertė būtų 29 €, o pardavimo kaina 6 666,66 € (100 K €), tuomet apskaitoje registruojate ĮK padidėjimą ir skirtumą ( tarp pardavimo kainos ir nominalios) akcijų prieduose.
Sveiki,
Ačiū, labai labai man padėjote.
Perskaičiau VAS metodinių rekomendacijų dalį, kur būtent ir kalba apie tuos akcijų priedus.
Kaip suprantu, vis dėlto reikėtų išleisti naujų akcijų.
Minėjau, šiuo metu įmonės įstatinį kapitalą sudaro 1000 vnt. akcijų po 2,90 Eur, iš viso 2900,00 Eur. Yra vienintelis akcininkas. Jeigu jis nori, kad po įstatinio kapitalo padidinimo 15 proc. priklausytų naujam akcininkui, kaip/kiek orientuotis į naujų akcijų skaičių bei nominalą?
Turint omenyje, kad reikalinga nauja akcijų emisija ir senajam akcininkui taip ir liks nuosavybė tų akcijų, kurias jis turėjo, ir imant, kad 1000,00 vnt. yra 85 proc., 100 proc. sudarytų 1176 akcijos. Tai reiškia, reikia papildomai išleisti 176 akcijas, kurias apmokės įmonė, davusi kreditą, ir įgis nuosavybę. Vienos akcijos nominali vertė 2,90 Eur. Minėjau, kad emisijos kaina už visas naujai leidžiamas akcijas būtų 100 000 Eur.
Taip išeina, kad skirtumą tarp emisijos kainos ir nominalios vertės turiu padėti į akcijų priedus: šiuo atveju tai sudarytų 99489,60 Eur.
1) Ar akcijų nominalas (tų senųjų ir naujai leidžiamų) turi/privalo būti vienodas?
2) Akcijų priedai: kas atsitinka su akcijų priedų suma įmonei toliau dirbant? Ir kaip ta suma vertinama, analizuojant įmonės finansinę būklę? Ar ji taip visą įmonės gyvavimo laikotarpį ir lieka kabėti? Ar yra kokių nors mokestinių rizikų šioje vietoje? Kaip suprantu, tam fiziniam asmeniui, senajam akcininkui, tokiu atveju mokestinių prievolių nekiltų - juk jis neparduoda savo turto; įmonė, išleidusi naują akcijų emisiją, taip „pasiima“ investutotoją. Ar taip?
3) Apmokėjimas paskola: jei įmonė, kuri buvo anksčiau davusi kreditą, dabar įsigyja naujai išleistas akcijas - ar įmanomas apmokėjimas ta prieš tai duota paskola?
AČIŪ LABAI už komentarus.
2017-11-16 15:15
Bendra »
Įstatinis kapitalas »
#1376000
Sveiki,
Įmonės pasirašytas įstatinis kapitalas yra 2900,00 Eur.
Įmonė turi paskolą iš kitos įmonės. Paskolos suma 100 000 Eur.
Įmonė sutarė su kreditoriumi:
1) didinti įstatinį kapitalą (nekeičiant akcijų skaičiaus, o tik padidinant akcijos nominalą) 100 000 Eur;
2) kreditorius savo teikta paskola apmoka akcijas 100 000 Eur ir taip tampa įmonės akcininku.
Sprendime didinti įstatinį kapitalą įrašyta:
Padidinti nuo 2900,00 Eur iki 102 900,00 Eur.
Akcijos yra paprastosios vardinės.
Mano galva, įmonė, apmokėjusi 100 000 Eur paisrašyto kapitalo, tampa akcininke, turinčia 97,18 proc., tuo tarpu senasis akcininkas, iki įstatinio kapitalo didinimo turėjęs 100 proc., dabar tebeturi 2,82 proc.
Tačiau senojo akcininko nuomone kitokia: prieš įstatinio kapitalo didinimą jis įsivertino įmonę ir pats nusprendė, kad suma, lygi 100 000 Eur, naujam akcininkui suteikia 15 proc. visos įmonės akcijų.
Niekaip nesuprantu tokios matematikos. Juk įstatinis ir turi tam tikrą piniginę išraišką, yra konkretus skaičius akcijų, kiekviena akcija turi nominalą, ir kiekvienas akcininkas, apmokėdamas konkretų akcijų skaičių, įgyja konkretų procentą nuo visos įmonės akcijų. O ta „įmonės vertė, sukurtas/uždirbtas/užgyventas prestižas“ jau tegu turi nors ir kokią vertę - man šitoje vietoje tai nėra svarbu. Pavyzdžiui, akcijų pardavimo atveju 100 proc. akcijų po 2,90 Eur (toks nominalas) PARDUOTI galiu ir po 1 Eur ir po 10 000 Eur. Ta prasme reikia atskirti tą įmonės vertę, akcijų pirkimo - pardavimo kainą ir galiausiai - patį įstatinį kapitalą.
Kaip buhalterė, sukredituoti ir sudebetuoti tą įstatinį kapitalą aš galiu: apskaitoje fiksuosiu ūkines operacijas pagal sprendimą didinti įstatinį kapitalą, pagal akcijų apmokėjimą ir pan. Tik niekaip nesuvedu, kaip , apmokėjęs 100 000 Eur iš 102 900 Eur viso įstatinio, naujasis akcininkas tampa tik 15 proc. visos įmonės akcijų turintis?
Kas kokių minčių?
Ačiū, kolegos
Įmonės pasirašytas įstatinis kapitalas yra 2900,00 Eur.
Įmonė turi paskolą iš kitos įmonės. Paskolos suma 100 000 Eur.
Įmonė sutarė su kreditoriumi:
1) didinti įstatinį kapitalą (nekeičiant akcijų skaičiaus, o tik padidinant akcijos nominalą) 100 000 Eur;
2) kreditorius savo teikta paskola apmoka akcijas 100 000 Eur ir taip tampa įmonės akcininku.
Sprendime didinti įstatinį kapitalą įrašyta:
Padidinti nuo 2900,00 Eur iki 102 900,00 Eur.
Akcijos yra paprastosios vardinės.
Mano galva, įmonė, apmokėjusi 100 000 Eur paisrašyto kapitalo, tampa akcininke, turinčia 97,18 proc., tuo tarpu senasis akcininkas, iki įstatinio kapitalo didinimo turėjęs 100 proc., dabar tebeturi 2,82 proc.
Tačiau senojo akcininko nuomone kitokia: prieš įstatinio kapitalo didinimą jis įsivertino įmonę ir pats nusprendė, kad suma, lygi 100 000 Eur, naujam akcininkui suteikia 15 proc. visos įmonės akcijų.
Niekaip nesuprantu tokios matematikos. Juk įstatinis ir turi tam tikrą piniginę išraišką, yra konkretus skaičius akcijų, kiekviena akcija turi nominalą, ir kiekvienas akcininkas, apmokėdamas konkretų akcijų skaičių, įgyja konkretų procentą nuo visos įmonės akcijų. O ta „įmonės vertė, sukurtas/uždirbtas/užgyventas prestižas“ jau tegu turi nors ir kokią vertę - man šitoje vietoje tai nėra svarbu. Pavyzdžiui, akcijų pardavimo atveju 100 proc. akcijų po 2,90 Eur (toks nominalas) PARDUOTI galiu ir po 1 Eur ir po 10 000 Eur. Ta prasme reikia atskirti tą įmonės vertę, akcijų pirkimo - pardavimo kainą ir galiausiai - patį įstatinį kapitalą.
Kaip buhalterė, sukredituoti ir sudebetuoti tą įstatinį kapitalą aš galiu: apskaitoje fiksuosiu ūkines operacijas pagal sprendimą didinti įstatinį kapitalą, pagal akcijų apmokėjimą ir pan. Tik niekaip nesuvedu, kaip , apmokėjęs 100 000 Eur iš 102 900 Eur viso įstatinio, naujasis akcininkas tampa tik 15 proc. visos įmonės akcijų turintis?
Kas kokių minčių?
Ačiū, kolegos
2011-02-07 09:51
Apskaita & Auditas »
Sąskaitų korespondencija »
#912128
Labas rytas, norejau pasiteirauti del tokio dalyko: turime du prekiu sandelius, vienas - pas mus parduotuveje, kitas - nuomojamas sandelis. Atlikome inventorizacija nuomojamame sandelyje ir radome vienu prekiu trukuma, kitu - pertekliu. Bendrai po perrusiavimo iseina taip, kad truksta 11 buteliu. Dar vienas dalykas tas , kad per daug yra brangiu prekiu, truksta pigesniu. Po perrusiavimo isejo taip, kad is brangiu prekiu ,,padareme'' toki pati kieki pigesniu.
Dabar rasau prasyma tai imonei, is kurios nuomojame sandeli ir kuri priziuri musu prekes, del nuostolio atlyginimo. ir norejau paklaust del reikalaujamos atlyginti sumos: ar man rasyti tuos trukstamus 11 prekiu x ju savikaina = reikalaujama atlyginti suma; AR ta suma sumazinti ta suma, kuri liko perrusiuojant prekes - t.y. is brangiu prekiu ,,darant'' pigias?
Aciu is anksto.
Dabar rasau prasyma tai imonei, is kurios nuomojame sandeli ir kuri priziuri musu prekes, del nuostolio atlyginimo. ir norejau paklaust del reikalaujamos atlyginti sumos: ar man rasyti tuos trukstamus 11 prekiu x ju savikaina = reikalaujama atlyginti suma; AR ta suma sumazinti ta suma, kuri liko perrusiuojant prekes - t.y. is brangiu prekiu ,,darant'' pigias?
Aciu is anksto.
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui