Klaidos ne visuomet taisomos tais metais, kuriais pastebimos. Jeigu klaida yra esminė, ji turi būti ištaisyta tą laikotarpį, kurį buvo padaryta.

Kai sveiku protu mąstai, tai lyg ir viskas gerai. Bet kai pradedi logikos ieškoti...

D20 - įsigijimo savikaina
K2435 - nominalia verte

O tai kur skirtumą dėti?

Apibrėžimą iš standarto nurašiau

Tai ką, ir pinigų srautų ataskaitoje bilietų judėjimas rodomas? Pavyzdžiui, įsigijau bilietus skolon, tai čia bus Kitos įplaukos?
Man tai nelabai gražiai čia žiūrisi

Supratau tik du klausimus:
1. Kokių materialinių vertybių inventorizacijos atliekamos gali rasti LRV nutarime Nr. 719
4. Inspektavimas yra patikrinimas. Tai dokumentų, registrų ar turto patikrinimas. Jei kalba eina apie inventorizacija, tai, greičiausiai, auditoriaus dalyvavimas inventroizacijoje ir įsitikinimas, kad mat. vertybės faktiškai egzistuoja.

Ar tikrai?
Man tai kelia abejonių. Pinigų ekvivalentai yra trumpalaikės likvidžios investicijos, kurios gali būti greitai iškeičiamos į žinomas pinigų sumas ir kurių vertės pasikeitimo rizika yra nereikšminga.
Ar jau tokie likvidūs tie bilietai. Man labiau patiktų kokia 20 ar 26. Nežinau, kokia tų bilietų paskirtis įmonėje

Autorystė tai ne mano. O pavadinimas iš tos knygos. Tik aprašymo neskaičiau

Ką reiškia Regionų teorija?

Apie klaidų taisymą yra G.Kalčinsko "Buhalterinės apskaitos pagrinduose" (300 psl.). Jūsų nurodytas būdas greičiausiai vadinamas Atvirkštinio įrašo būdu. Tingėjau skaityti

Aš, tiesą pasakius, galbūt nelabai suprantu situaciją. Pateiksiu kaip pavyzdį su išgalvotomis sumomis:
Jūs nusipirkote 10 vnt. skiepų už 100 Lt (10 vnt. x 10 Lt). 8 pardavėte už įsigijimo savikainą (10 Lt), o du panaudojote paslaugą atlikusioms seselėms skiepyti.
Registruojamas skiepų įsigijimas:
D 201 Atsargos 100 Lt
K Turto ir įsipareigojimų sąskaitos 100 Lt

Toliau tai kaip pažiūrėsi. Pardavimo sąnaudos - sąnaudos, susijusios su prekių pardavimu. <...> Pardavimo sąnaudoms priskiriamas <...> komisiniai mokesčiai pardavėjams, prekybos darbuotojų darbo užmokestis ir socialinis draudimas (11 20 p.). Korespondencija būtų tokia:
D600 - 80 Lt
K201 - 80 Lt
(parduoti 8 skiepai)

D610 - 20 Lt
K201 - 20 Lt
(skiepai seselėms)

Pagal 11 12 p. paslaugų teikimo sąnaudos apima darbo umokesčio sąnaudas, sunaudotas žaliavas ir pan. Korespondencija
D600 - 100 Lt
K201 - 100 Lt

Tai turėtų būti numatyta apskaitos politikoje.
Jeigu skiepai (visi 10 vnt.) pajamuojami kaip pirktos prekės, skirtos perparduoti, tuomet tie 2 skiepai bus pardavimo sąnaudos (61 s-ta). O jei skiepai (10 vnt.) pajamuojami kaip medžiagos (ar žaliavos?), tuomet tie 2 bus pardavimo savikaina (60 s-ta).

Čia tik mano samprotavimai, kurie nebūtinai teisingi

Gal į veiklos sąnaudas analogiškai kaip, pavyzdžiui, pardavėjų DU

O! Niekada apie tai negirdėjau Labai įdomu
Kaip tai atrodo?

IT sąskaitų uždayti nereikia. Gale metų uždaromos tik pajamų ir sąnaudų (5 ir 6 klasės) sąskaitos. Bendru atveju:

D5 (visa suma)
K39

ir

D39
K6

Taip iš 39 likučio gaunamas ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas arba nuostoliai), kuris perkeliamas į 34.

Manau, kai sumokami pinigai bus:
D243 (greičiausiai, 2432)
K27

Taip, jeigu turtą pardavėte rugsėjo 09-27, tai jo nusidėvėjimas skaičiuojamas už visą rugsėjo mėnsį

Na, man irgi atrodo, kad reikėtų mažinti sąnaudas, į kurias tas PVM buvo įtrauktas. Nes pajamomis to nelabai pavadinsi. Tačiau jeigu suma reikšminga, o viskas vyko praėjusiais laikotarpiais, ar neatsiras čia kokio retrospektyvinio būdo?
Nors čia nei klaidų taisymas, nei apskaitos politikos keitimas

Žinoma, tiesiog dirbant su nauju bus lengviau tiek nuostatas taikyti, tiek FA užpildyti

Taip

Tikrai ne pagautė Tiksliau negaliu pasakyti, nes paties PVM nelabai išmanau Kokiu principu jis susigrąžintas?

Pareikšiu niekuo nepagrįsta nuomonę: tai jūs ir dirbot nuostolingai. Patyrėt įvairiausių administracinių sąnaudų, kurios visiškai nesusiję su statyba. Iš kur kreditoriui žinoti, kad jūs, pardavę pastatą, padengsite administracines išlaidas. Ir apskritai, visą tą reikalą galima paaiškinti aiškinamajame rašte.

Kadangi pastatytas ilgalaikis turtas bus parduotas, nenaudojant įmonės veikloje, tai jis turėtų būti apskaitomas 20 sąskaitose. Gal net 201X sąskaitoje? Nes juk čia daugiau ne nebaigtos vykdyti sutartys, o pagaminta produkcija, nors nesu tikra. Turbūt tai turėtų būti numatyta įmonės apskaitos politikoje.
Veiklos sąnaudų galbūt nereikėtų traukti į savikainą, kadangi jos patiriamos ir tuo atveju, kai įmonė nevykdo jokios veiklos. Tai irgi turėtų būti numatyta apskaitos politikoje.
Iš tiesų, nežinau, bet, tikiuosi, mano pamąstymai užves ant teisingo kelio

Ups, kažkaip nepagalvojau apie būsimas sąnaudas, kai perskaičiau šią nuostatą. Būtent čia ir reikia apskaityti.
Atsiprašau visų labai

Na jūs , žmonės, ir pasakot. Koks skirtumas mokesčių administratoriui, kokioje sąskaitoje aš tą 1Lt įrašysiu. Jam juk faktas svarbiausia.

12 38 p.:
Jei nuomotojas nekompensuoja nuomininko patirtų turto rekonstravimo ar remonto išlaidų, šios išlaidos pripažįstamos nuomininko veiklos sąnaudomis tuo laikotarpiu, kuriuo jos patirtos. Jiegu rekonstravimo ar remonto išlaidų pripažinimas sąnaudomis tą patį laikotarpį, kurį jos patirtos, reikšmingai iškraipytų veiklos rezultatus, šios išlaidos registruojamos kaip turtas ir pripažįstamos sąnaudomis per likusį nuomos laikotarpį.

Kaip matyti, turto vertė neturi reikšmės. Tereikia įvertinti išlaidų reikšmingumą. Tas turi būti numatyta apskaitos politikoje. Reikšmingumo nustatymas, kaip suprantu, yra analogiškas ilgalaikio turto vertės nustatymui (apie tai šiek tiek pasakyta 1VAS 39-40p.). Jeigu didesnis už tam tikrą sumą, tai ir reikšmigas.
Jeigu pripažįstama turtu, 12 sąsakitoje reikėtų išskirti subsąskaitą.

Manau, Mariux tuėtų konkretizuoti klausimą, nes dabar tikrai neaišku, kas ką pirko, ir kieno apskaitoje daromas įrašas

Pagal 9VAS 35 punktą, apskaičiuojant parduotų atsargų savikainą, įmonė gali taikyti FIFO, LIFO, svertinio vidurkio, konkrečių kainų ar kitokį įkainojimo būdą, atsižvelgdama į atsargų judėjimą įmonėje bei kitas sąlygas.
Tačiau mokesčių tikslais (tiksliai nežinau) reikia taikyti FIFO, nebent galima įrodyti, kad kitoks būdas yra teisingesnis.

Nurašymo akto reikėtų, nes kitaip kokiu pagrindu į sąnaudas traukti?

Tau vertėtų paskaityti 804 nutarimą ir prisitaikyti savo konkrečioje situacijoje. Manau, kad jeigu darbo užmokestis skirtas administracijos darbuotojams, tai gal ir sąnaudos, tačiau jei darbuotojai tiesiogiai dalyvauja gamyboje, tai turėtų būti 29, kadangi jie pajamas uždirbs ateinančiais laikotarpiais, kai bus parduota pagaminta produkcija.
Čia tik mano nuomonė. Nežinau, ar ji teisinga

Išlaidos, kurias galima nurašyti į sąnaudas, turi būti susijusios su to laikotarpio pajamomis. Pavyzdžiui, iš anksto sumokėjai už pastato nuomą 4 metams į priekį po 100Lt (iš viso 400Lt). Visus 400 Lt dedi į 29 sąskaitą. O kiekvienų metų gale vis po 100Lt nurašai į sąnaudas. Aišku, jeigu tas pastatas uždirba pajamas. Pvz., jame įrengtas sandėlys.

Turėklą reikia nurašyti į sąnaudas vos tik jį pradėjus naudoti įmonės ekonominėje veikloje, o ne kai nusidėvi