Balansą gali keisti tik 2003m , o pelno mokestį jei keičiasi tikslinsi už 2000m. Skirtumas bus pagautė arba netekimai 2003m

Neturėtų.

Nuomojamos žemės mokestį reikia sumokėti iki 10 15 , taip iki tos datos ir pateikti deklaraciją savivaldybei, VMI nereikia. Taip bent yra Panevėžyje.
Kiekviena savivaldybė pati nustato sumokėjimo terminus. Jie turėtų buti miestų tinklapiuose.

reikia gi žmogui pagelbėti.
Atsiversk , temas kurias matai tituliniame lape apie komandiruotes ir dienpinigius ir viską surasi

Biajua pameluoti, bet berods "Apskaitos ir mokesčių ir apžvalgoje" Nr.9 ( o gal AAM aktualijose paskutiniame numeryje) spauda namie , tai kad negaliu pažiūrėti, yra VMI atsakymas, kad jei darbuotojui komandiruotė I-V, o jis iš Vokietijos sugrįžo VII, tai jo komandiruotė ir lieka tik tos 5 dienos, o bilietas gali but apmokėtas nors ir jis bus VII datos, žmogus dora dienų per savo poilsio dienas dar pailsėjo

Ačiū , kad apšvietėt protą
Ištarukiau savo direktorei šį nutarymą, tegul, daugiau už mane turėdama laiko paskaito

Ačiū, bet čia kada priskairti sanaudoms, o kokie dokumentai turėtų būti?

Mokame etatinį DU pvz 450 Lt.
Bet aš anksčiau pamynėtame nutaryme, neradau, kad būtų paraštyta, kad reikia taikyti suminę DL apskaitą.
Pagal ši nutarymą suminė DL apskaita taikoma tikiems darbams kuriems išanksto nustatyti darbo laiko neįmanoma, o pas mus viskas aišku. keturias dienas dirbi po 10 val, trys ne.

[quote="Loreta"]Ar dirbant slenkančiu grafiku būtinai reiškia, kad tai yra suminė darbo laiko apskaita?[/quote
Vietinė DI tikrindamą išaiškino, kad jei dirbi sekmadienias , tai reikalinga suminė darbo laiko apskaita.

Įmonės vadovas buvo seminarė ten, aiškino jei yra suminė darbo laiko apsakaita ( darbininkai dirba slenkančiu grafiku ir sekmadieniai) Kolektyvinė darbo sutartys būtina.

gal kas galėtumėt padėti su kolektyvinės sutarties pavyzdėliu

Na, gal kas buvot susiduręs

Mūsų įmonė imdama paskolą banko naudai apdraudė įkeistą ,laidavusiai įmonei ir fizininiam asmeniui priklausantį turtą. Ar tai leidžaiami atskatymai, PM komentaruose niekuo apie tai nerandu.
Ačiū

Ačiū wolf, kad nepatingėjai dar kartą į diskusijas įsivelti
Bet negi niekas daugiau su tuo nesusidūrė ir nieko negali pakomentuoti dėl to nelemto sudaužyto automobilio pardavimo. Kokios IMT pardavimo pajamos PM ir kelių mokesčio skaičiavimui?
Ačiū

Sutinku, su tamstos nuomone

[
Pirma noriu pasakyti kad draudiminius įvykus galima įforminti dvėjopai:
1. Draudimo išmokas traukti į apm. pajamas, išlaidas priskirti sąnaudomis.
2. Druadimo išmokas pripažinti neapm. pajamomis, išlaidas priskirti - neleidžiamais atskaitymais.

2 būdas nepatogus todėl kad pagal 12 str. Draudimo išmokas priklausomai nuo padengtos žalos reikės skirstyti į apmokėstinamas ir neapmokėstinamas pajamas. Todėl 1 v. gaunamė kas apmokėstiname skirtumą ir daugiau nėra vargo, 2 v. gaunamė kad jei dalis visdėlto apmokėstinama ja reikės iškelti iš vienos bal. sąskaitos į kitą - kad galima būtų gauti informaciją.
Bet ligtai ponai auditoriai siūlo naudoti 1 būda

Atsipašau, Ne viską matyt suptratau
bet, kodėl draudiminius įvykius galima įforminti dvejopai?
Na, pagal 1v, VMI apsidžiaugtų įmonės geranoriškumu, ką auditas sakytų dar nežinau.
2v, ką reikštų "jei dalis visdelto apmokestinama ja reikia....."
Pagal draudimo sutartį auto apdraustas 75 000, draudimas išmoka tik 60000 , mažiau nei sutartyje numatyta, ką apmokestintį?
Automobilį įmonė parduoda ne, kaip laužą, o kaip automobilį, taip PVM s-toj ir rašom, kaip tada? tai IMT
O gal aš skaitau 12 str. komentarą ir matau , ką noriu matyti?

Tai ką ar konkrečiau nepasakė, kuo remdamasi VMI taip teigai.

[
Nebent yra konkrečių klausimų[/quote]

Jei teisingai supratau komentarą.
Automobilis apdraustas 75 000 Lt
Sudaužomas :
draudimas moka 60 000 Lt
likutinė vertė 25 000 Lt
kitos sąnaudos dėl avarijos 5 000 Lt
Neapsimokestina 60 000 , 30 000 - neleidžiami atskaitymai.
Automobilis parduodamas už 10 000 , tai tada visa ši suma ir apsimokestina , nes likutinė vertė 0, o kelių mokestis ,ar ji reikia mokėti nuo 10 000 ,ar visai nereikia, nes likutinė vertė buvo 25 000 , o parduotas IMT , tai kelių mokesčių apsimokestina tik skirtumas pardavimo kainos ir likutinės vertės? Ačiū

Ačiū Zan_J ir wolf
O kaip Jums atrodo su tuo nelemtu draudimo išmokų apmokestinimu?

Kaip reikėtų pridėti nuorodą, man atvertus VMI, ką bepasirinkčiau adresas vmi.lt ir lieka?
Ačiū

Yra www.vmi.lt
Pelno mokestis , prie komentarų.

Aš dėčiau:
Mažinant pelno mokestį
D 47XX- mokėtinas pelno mokestis
K 54XX - pagaute

Dengiant PVM
D 47X mokėtinas PVM
K 47XX mokėtinas pelno mokestis

Na, pagal mane nevisais atvejais apmokestinama, jei išmokėta draudimo suma yra nedidesnė nei nustatyta draudimo sutartyje, tai ji nors ir viršija įmonės patirtus nuostolius neapmokestinama.
Čia 12 str. komentaro ištrauka, butų gerai sulaukti daugiau komentarų šia tema, nes man tai irgi aktualu.O automobilis dar po to parduodamas?

12 Str.

4. Turto draudimo atvejais..... priežiūros tarnybos prie Finansų ministerijos valdybos 1996 m., pirmiausia draudimo įmonės kompensuoja nuostolius pagal pateiktus dokumentus (sąskaitas ar sutartis), pagrindžiančius patirtas turto atstatymo išlaidas. Tokiu atveju, patirta tikroji žala lygi vienetų finansinėje apskaitoje fiksuojamiems nuostoliams, todėl, kai draudimo įmonės išmokama draudimo išmoka ne didesnė, negu pateiktuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse) nurodyta suma, visa draudimo išmoka nepamokestinama. Jeigu draudimo įmonės nesilaiko draudimo sutartyse nustatytos tvarkos ir draudimo išmokos viršija sumas, nurodytas turto atstatymo išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose (sąskaitose ar sutartyse), tai viršijanti dalis priskiriama apmokestinamoms pajamoms.

Pavyzdys

UAB X 2002 m. vasario mėnesį įsigijo 60 000 Lt kainavusį lengvąjį automobilį ir, apdraudusi nuo nelaimingų atsitikimų (avarijų), tą patį mėnesį jį pradėjo naudoti. 2002 m. liepos mėnesį šis automobilis avarijoje buvo apgadintas. UAB X po įvykio automobilį suremontavo ir už tai autoremonto įmonei pagal PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 20 000 Lt, kuriuos draudimo įmonė kompensavo bendrovei.
Šiuo atveju UAB X neapmokestinamosioms pajamoms gali priskirti 20 000 Lt sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi didesnę sumą negu 20 000 Lt, tai ši suma, viršijanti draudimo išmokos dalį, būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.

Kai turto atstatymo darbai trunka ilgą laikotarpį arba turtui padaryta esminė žala ir jis nėra atstatinėjamas, draudimo įmonės išmokamos draudimo išmokos apskaičiuojamos pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką, kuri reglamentuoja ir patirtos žalos dydį. Kadangi turtas gali būti apdraustas ne tik jo balansine verte, bet ir jo atstatomąja verte ar kitokia verte, kuri apskaičiuojama draudimo sutartyje numatyta tvarka, tai tokiais atvejais vienetų finansinėje atskaitomybėje fiksuojami nuostoliai gali neatitikti tikrosios žalos vertės. Kadangi 12 str. 2 punkto nuostatos leidžia draudimo išmokų dalį, neviršijančią prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, priskirti neapmokestinamosioms pajamoms, tai tokiais atvejais žalos dydis apskaičiuojamas draudimo sutartyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į draudimo sumą. Vadinasi, kai turto draudimo išmokos išmokamos ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal žalos įvertinimą, nustatytą vadovaujantis draudimo sutarties nuostatomis, tai neapmokestinama draudimo išmokos dalis, neviršijanti žalos, apskaičiuotos draudimo sutartyje nustatyta tvarka.

Pavyzdys

UAB Y 2002 m. kovo 1 d. apdraudė savo pastatą ir sutartyje nurodė, jog pastatas draudžiamas jo atstatomąja verte, kuri lygi 10 mln. Lt, o pastato likutinė vertė sudarė 8 mln. Lt. 2002 m. liepos mėnesį vėtros metu pastatas buvo apgriautas. Kadangi pastato atstatymo darbus UAB Y planavo atlikti po dviejų metų, draudimo įmonė pagal sudarytos sutarties nuostatas išmokėjo draudimo išmoką ne pagal pateiktus turto atstatymo dokumentus, o pagal suderintą žalos apskaičiavimą. Pagal sutartyje aptartą žalos nustatymo tvarką buvo apskaičiuota 6 mln. Lt žala, kurią kompensavo draudimo įmonė.
Pagal UAB Y apskaičiavimą dėl draudiminio įvykio finansinėje atskaitomybėje fiksuoti nuostoliai sudarė 4 mln. litų. Kadangi turtas buvo apdraustas didesne verte, negu jo likutinė vertė, draudimo išmoka viršijo patirtus finansinėje atskaitomybėje fiksuotus nuostolius, tačiau tokia išmoka neapmokestinama, nes ji neviršija žalos, apskaičiuotos sutartyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į turto draudimo sumą. Jeigu draudimo įmonė būtų kompensavusi daugiau negu 6 mln. Lt, tai šią sumą viršijanti suma būtų priskiriama apmokestinamosioms pajamoms.
[/b]

Atsiprašau ar tikrai šiandien jau penktadienis, tokios nedarbingos nuotaikos?

Iš įmonės A buvo atleistas darbuotojas, kuris automobiliui kurą pildavo su įmonės kortele , sąskaitą išrašoma mėn gale.Pradėjus dirbti darbuotojui kitoje įmonėje B jis dar kurą pilėsi su A įmonės kortele. Įmonė B sutinka apmokėti įmonei A už sunaudota kurą. Kaip teisingia apiforminti kuro pardavimą (ar iš viso galima, be licenzijos?). Ar galima rašyti PVM s-tą? Ačiū

Jei notaras įmonei atliko paslaugas ir išrašė tik kvitą F-10. Ar tai bus leistini atskaitymai, sąskaitos nerašė, nes "nei vienai įmonei jos nereikia" ir pas notarą jų net nėra. Gal patarsit kur apie tai paskaityti.

Dukterinė apskaita ves atskirtai.
Įmokėjus pinigus įstatinio formavimui aš dėčiau
D 1600 ilgalaikis finansinis turtas
K 27 pinigai

Kur galima pasiskaityti?

Aciu, kaip tik atostogauji, tai butinai tau aktualia tema gvildena, o tu nezinai

Prasau patarti, kur galima surasti informacijos , kiek daugiausiai galima is darbuotojo atlyginimo atskaiciuoti, pagal gautus vykduomuosius rastus. Pvz.Gauti 3 vykduomieji rastai atskaityti po 20% ir dar moka alimentus 50%.