To Renatab:
'Mano atveju tikrina VMI MOKESČIŲ auditas Paskambino ir pareikalavo atnešti visus dokumentus. Pasakė kad tai planinis patikrinimas. Manau tai ne ta geroji organizacija. Jei ir kas ir pasamdė, tai tik ne mes. Ne manau, kad jie algą gauna už tai , kad patarinėtų kaip dirbti . Gal kas yra is Alytaus, ir žino kokia organizacija įsikūrusi šalia darbų saugos'

Darbų saugos- tai darbo inspekcijos? Nelabai toli ir mokesčių inspekcija, būtent audito skyrius šalia parko.

Dar 2001 m. buvo paskelbta, kad 11 skirsnis galios nuo 2003 07 01. jokių pakeitimų neradau.Vadinasi, jis galioja.(tik neužsirašiau interneto adreso , Žin. 101 -3598 2001 m.).

Radau per www.lrs.lt . , statybos įstatymas, aktuali redakcija. Civilinė atsakomybė - 11 skirsnis, galioja nuo 03 07 01.

Labai jau daug klausimėlių
1,2,3 - taip.
4-sau lieka viršutinė dalis
8-A5 lazerinių nebūna, bet adat. tinka iš bėdos ir lazeriniam printeriui.

Penktadienis po pietų, o vis dar rimtos temos. geriau kas kokį anekdotą...
Į banko direktoriaus kabinetą įeina valytoja.
-Duokite pinigų saugyklos raktus,- sako ji.
-Jūs tur būt nuprotėjote. Tik aš ir mano pavaduotojas turime teisę naudotis tais raktais.
-Gaila, man jau nusibodo kiekvieną rytą smeige krapštyti užraktą, kad atsirakinčiau duris, išvalyčiau ir sutvarkyčiau saugyklą. (Iš AAMA)
GERO SAVAITGALIO

O mūsų Sodrai niekada nekilo įtarimų dėl antspaudų, nors tikrino daug kartų. Niekada ant įsakymų nededame.

O pas mus šiandien Pasiuntinių paštas( priklausantis Lietuvos paštui) atiduodamas laišką reikalavo apvalaus antspaudo. Vos nesusibariau dėl tokio absurdo. Bet būtų laiško nedavę.

Jei esat gamybinė ( statybinė irgi) įmonė ir PVM mokėtojai, 2003 m. dar galioja lengvata : II gr. invalidų DU ir Sodra, o III gr. tik DU atimama iš mokėtino PVM.

Tikrinimus pradėjome 1998 m. . Buvo atėję iš visuomeninio sveikatos centro, surašė aktą :vykdant SAM įsakymą Nr. 561 1995 10 19, tikrintis privalo tokių spec darbuotojai ir t.t. Po to tikrino visas darbo su kompiuteriu vietas, darė visokius matavimus . Už tuos tikrinimus suplojom kelis tūkstančius. Išdavė pasą atrodo 5 metams. Liepė tikrintis sveikatą kas 2 m. , taip ir darom. Knygelių būna pirkti. Mus patikrino tikriausiai dėl to, kad esame statybininkai.

Leidžiami atskaitymai. V sk.17 str.komentaras 6.22.

Bet kazin ar forumas tinkama vieta apie tai kalbėti...

Jei valiutos likučiai dideli, tai gal ir geriau atspindėtų tikrą padėtį, jei būtų perskaičiuojama bent mėnesio pabaigoje. Bet jei ne, tai tikrai neverta.

Bet kiek papildomo darbo. Rezultatas tai tas pats, tik reikėtų atsiminti, kad teigiamas pasikeitimas - tai pajamos. O ar nuo jų skaičiuojamas kelių mokestis

Tax.lt - tai narkotikai. Taigi ir kanapė čia tiko.

Visos operacijos turi būti įvertintos litais, todėl darant pavedimus ar gaunant pinigus, visada bus valiutų kurso pasikeitimas (išskyrus eurus).Pvz, gavote prekių už 300 USD 2003 07 01. užpajamuojate litais tos dienos kursu, o apmokate 300 USD 2003 08 01 . Suma litais jau bus kitokia, negu skola. Tas skirtumas ir bus teigiamas arba neigiamas valiutos kurso pasikeitimas. O likutį sąskaitoje perkainoti galima ataskaitinio laikotarpio, t.y. metų pabaigoje.

Tai kaip tuos pinigus išleidžiat, jei negalit nieko pirkti? Vis tik manau neteisinga, kad ant pasirašo kaip įnęšęs asmuo, kas nors iš Vilniaus (kasininkas?). Turi pasirašyti filialo atstovas, jei jau jis atveža (bent formaliai).

Visai gražus ir tas kupstas. Kažin, kas už jo slepiasi Gal koks mokesčių inspektorius

Tai darykit kaip astulka rašo. Atvežus pinigus, išrašomas ir , ir išlaidų orderis išleistiems pinigams. Ar tame taške tik vienas žmogus, ir jis veža pinigus? O jei ne, tai vežantysis gali pasirašyti ir taško kasos knygoj . Tik reikia įforminti įsakymu, kad jis atsakingas

D 615 Nusidėvėjimo sąnaudos K 12..8 Ilgalaikio turto nusidėvėjimas. Kur tas minusas

Kiekvienas filialas gali turėti savo kasą, paskirti materialiai atsakingą, ir nereikėtų vežioti tų dokumentų. (Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės 16 p.)

Kadangi paskirstymo ataskaitoje yra V.Pervedimai iš rezervų, ir ta suma pridedama prie paskirstytino pelno, manau, kad galima skirti kam nori, kad ir dividendams. Kodėl gi ne? Gal kas galėtų išsamiau atsakyti.

Prekės sandėlyje pajamuojamos pagal sąskaitą (invoice), o ne pagal muitinės įvertinimą. Pridedama tik pačio muito suma (jei muitas yra)

Imamos tik dirbtos dienos, taigi nemokamų atostogų dienų imti nereikia. tai buvo naudojama, kai patys skaičiavome nedarbingumą

Esmė juk ta pati, balansui tai įtakos neturės.

Na, bet sėkmė ne 100 proc lemia. Mano senoje darbovietėje nemažoje gamykloje buvome 3 ekonomistės, baigę tą patį faką, kitų stažas dargi buvo didesnis. Bet aš papūtus pertvarkos vėjams nesėdėjau rankas sudėjus. ėjau į personalo skyrių, prašiau siųsti į kompiuterių, buhalterijos kursus. Galiausiai kitas atleido pagal etatų mažinimą, o aš likau. Vėliau pati išėjau į nedidelę firmą (pas pažįstamą) buhaltere, kur pradėjau beveik nuo pradžios. Vėliau buvo ir kitų pasiūlymų, bet neblogai ir čia. Augau kartu su firma.

Taip. Mano programa, pvz, jei parašai su minusu, kelia į kitą pusę.

Reikalingi, mano manymu, trys dalykai: noras dirbti, galva ant pečių, pažįstami. Trečias punktas, manau, tik palengvina pradžią, bet jei nebus kitų dviejų...

Tame ir esmė, kad kreditinė sąskaita yra "atvirkščia", taigi daromi priešingi, negu išrašius paprastą sąskaitą įrašai

Jei jau niekas nesiteikia bendrauti tai apie tai :
Iš Akcinių bendrovių įstatymo www3.lrs.lt/DPaieska.html
43 straipsnis. Vardinës ir pareikðtinës akcijos

1. Materialios vardinës akcijos savininkas (akcininkas) yra tas asmuo, kuris yra nurodytas akcijoje. Ðie asmenys turi bûti registruojami uþdarosios akcinës bendrovës akcininkø registre. Akcininkø registre turi bûti áraðyti ðie akcininko duomenys: vardas, pavardë, asmens kodas ir adresas (juridinio asmens pavadinimas, kodas ir buveinës adresas), akcininkui nuosavybës teise priklausanèiø bendrovës akcijø skaièius, akcijø nominali vertë.

2. Nematerialios vardinës arba pareikðtinës akcijos savininkas yra asmuo, kurio vardu atidaryta vertybiniø popieriø sàskaita. Ðioje sàskaitoje áraðytos ðiam asmeniui nuosavybës teise priklausanèios akcijos.
3. Uþdarosios akcinës bendrovës akcijos gali bûti tik vardinës.

4. Akcinës bendrovës turi teisæ vertybiniø popieriø ir jø apyvartos apskaità reglamentuojanèiø norminiø aktø nustatyta tvarka gauti ið sàskaitø tvarkytojø informacijà apie jø tvarkomose sàskaitose áraðytas tos bendrovës vardines akcijas, akcininkø sàraðus ir duomenis apie juos.

5. Akcinës bendrovës neturi teisës reikalauti ið sàskaitø tvarkytojø praneðti, kas yra ðiø bendroviø pareikðtiniø akcijø savininkai, ir teikti duomenis apie juos.

6. Akcinës bendrovës vardinës akcijos gali bûti pakeistos á pareikðtines arba pareikðtinës - á vardines visuotinio akcininkø susirinkimo nutarimu, priimtu balsuojant atskirai vardiniø ir pareikðtiniø akcijø savininkams ne maþesne kaip 2/3 kiekvienos rûðies akcijø savininkø, dalyvavusiø susirinkime, balsø dauguma.
44 straipsnis. Paprastosios ir privilegijuotosios akcijos

1. Paprastosios akcijos sudaro pagrindinæ bendrovës akcijø dalá. Privilegijuotøjø akcijø nominali vertë negali bûti didesnë kaip 1/3 ástatinio kapitalo. Visø paprastøjø akcijø nominalios vertës turi bûti vienodos.

2. Paprastøjø akcijø savininkø turtinës teisës á dividendà ir likviduojamos bendrovës turto dalá gali bûti ágyvendintos tik po to, kai yra ágyvendintos privilegijuotøjø akcijø savininkø turtinës teisës. Tik paprastøjø akcijø savininkai turi teisæ gauti naujø akcijø, kurios iðleidþiamos, kai ið bendrovës nepaskirstytojo pelno ar nepaskirstytinøjø rezervø padidinamas ástatinis kapitalas. Jeigu ástatinis kapitalas padidinamas ið akcijø priedø ar perkainojimo rezervo, privilegijuotøjø ir paprastøjø akcijø savininkai turi lygias teises gauti naujø akcijø.

3. Keisti (konvertuoti) paprastàsias akcijas á privilegijuotàsias yra draudþiama.

4. Bendrovës privilegijuotosios akcijos gali bûti pakeistos á paprastàsias visuotinio akcininkø susirinkimo nutarimu, priimtu balsuojant atskirai privilegijuotøjø ir paprastøjø akcijø savininkams ne maþesne kaip 2/3 kiekvienos rûðies akcijø savininkø, dalyvavusiø susirinkime, balsø dauguma. Keisdama (konvertuodama) privilegijuotàsias su kaupiamuoju dividendu akcijas á paprastàsias, bendrovë turi visiðkai atsiskaityti su privilegijuotøjø akcijø savininkais arba ásipareigoti ásiskolinimà padengti kitais finansiniais metais.

5. Bendrovës ástatuose ar akcijø pasiraðymo sutartyje paprastøjø akcijø savininkams nustatyti dividendo dydá draudþiama.

6. Privilegijuotøjø akcijø suteikiamos turtinës ir neturtinës teisës, taip pat jø pakeitimo tvarka turi bûti nustatyta ið anksto, iki jas iðleidþiant, ir áraðyta bendrovës ástatuose. Dividendo dydis nustatomas procentais, skaièiuojant nuo akcijos nominalios vertës. Bendrovës ástatuose turi bûti nustatytas konkretus (nekintamas) privilegijuotøjø akcijø dividendo dydis procentais, skaièiuojant nuo akcijos nominalios vertës. Privilegijuotøjø akcijø dividendas negali virðyti didesnio ið ðiø dydþiø: praëjusá kalendoriná ketvirtá aukciono bûdu iðleistø litais Lietuvos Respublikos valstybës iþdo vekseliø metinës palûkanø normos svertinio vidurkio, kurá „Valstybës þiniose“ skelbia Vyriausybë arba jos ágaliota institucija, trigubo dydþio arba paprastøjø akcijø dvigubo dividendo, buvusiø visuotinio akcininkø susirinkimo, priëmusio bendrovës ástatus ar jø pataisas, kuriose nustatytos ðiø privilegijuotøjø akcijø turtinës ir neturtinës teisës, dienà.

7. Jeigu privilegijuotosiose akcijose nurodytam dividendui iðmokëti pelno nepakanka, visos privilegijuotosios akcijos su skirtingomis dividendo normomis gauna proporcingai maþesnio dydþio dividendà.

8. Privilegijuotosios akcijos gali bûti su kaupiamuoju arba nekaupiamuoju dividendu. Tai nustatoma bendrovës ástatuose ið anksto, prieð iðleidþiant akcijas.

9. Privilegijuotøjø akcijø su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisë á ðiose akcijose nurodyto dydþio dividendà. Jei pelno nepakanka visam dividendui iðmokëti, tai neiðmokëta suma turi bûti perkelta á kitus finansinius metus.

10. Privilegijuotøjø akcijø su nekaupiamuoju dividendu savininkams neiðmokëtas dividendas ar jo dalis negali bûti perkelta á kitus finansinius metus.

11. Ástatuose gali bûti nustatoma, jog privilegijuotøjø akcijø savininkai neturi balsavimo teisës. Jeigu per dvejus finansinius metus ið eilës bendrovë neiðmoka privilegijuotøjø akcijø su kaupiamuoju dividendu be balsavimo teisës savininkams viso nustatyto dividendo, jie ágyja balsavimo teisæ. Ðià teisæ akcininkai turi iki tø finansiniø metø, kuriais buvo visiðkai atsiskaityta su jais, pabaigos.

Jei daugiabutis - pažymą rašo namo bendrijos pirmininkas,o jei nėra bendrijos - tai aptarnaujanti organizacija.