Migla-3 rašė: "Graužiu" romanus nuo jaunystės, bet ir poeziją mėgstu. Kažkada senelių namo palėpėje radau mamos užrašų sąsiuvinį Jame buvo eilėraštis, kuris anuomet mane labai sujaudino ir kaip nekeista prisimenu jį iki šiol. Deja mama neatsiminė autoriaus. Štai jis:
Alsavo vandens kovo vėsuma
Čeženo vilnys ledą paskutinį,
Išraižius erdvę žemių tolimų
Išvydo paukštė ežerą gimtinį.
Nejuto ilgo nuovargio sparnai,
Toli džiaugsminga jos daina nuskriejo.
Kartojo paukštės dainą vandenai,
Ir klausės meldai ežeran subridę.
Pakrante vaikščiojo žmogus,
Žiūrėjo, vartė išmestą kriauklelę,
Tarškėjo rankoj šautuvas sunkus
Dėl viso ko paimtas į kelią.
Ir skrido paukštė viršum jo jauna,
Žmogus pakėlė galvą ir pamatė
Pasigėrėjo jos gražia daina
Paskui dvivamzdį atrėmė į petį.
Nukrito paukštė išplėstais sparnais
Į meldų glėbį krūtine kraujuota
Ir su šūviu nuskriejus vandenais
Nutrūko jos daina neišdainuota.
Į ten, kur meldai šnabždasi žali
Žmogus primerkęs akį pažiūrėjo
Gražuolė paukštė krito per toli...
Žmogus ranka numojo ir nuėjo.
Jaudinantis