sveikatos patikrinimas
Tiesi
4035
2003-10-08 11:40
Tiesi
2011-09-11 03-15
Parodyk pirštuku teisininką, nutuokiantį mokestiniuose klausimuose? Galbūt man nesisekė, tačiau su nutuokiančiais susidurt neteko. Garsus teisininkas, įkainiai oho, o rezultatas - į balansą žiūri kaip ožys į naujus vartus ir nesupranta problemos, su kuria buvo susidūrusi įmonė :( Tai velniam man toks teisininkas?
Arba sutartys. Klausi - kas sutartį darė, sako "juristas". O sutartis į sutartį nepanaši :((
Taigi kur kas paprasčiau specialistą "užsiaugint", tuo pačiu žinoma sutartėlėj numatyt, kad greitu laiku pabėgdamas nuostolius atlygintų :)
Bet mes nukrypom nuo temos - tai kaipgi su tais kriterijais? :)
artas71 rašė:
mano nuomonė:
aš savo įmonės buho neišleiščiau mokytis teisininko specialybės:
Buhalteris turi dirbti buhalterinį darbą, kuris tikrai reikalauja labai
daug žinių iš įvairių sričių,
Tai va būtent - kad reikalauja daug žinių iš įvairių sričių, ir ypač daug - iš teisinės pusės. Kad žmogų siųst tobulintis, jis turi pagrindus turėt... Čia tas pats kaip išsiųst tobulintis arabų kalbos žmogų, niekad tos kalbos nesimokinusį...
Arba sutartys. Klausi - kas sutartį darė, sako "juristas". O sutartis į sutartį nepanaši :((
Taigi kur kas paprasčiau specialistą "užsiaugint", tuo pačiu žinoma sutartėlėj numatyt, kad greitu laiku pabėgdamas nuostolius atlygintų :)
Bet mes nukrypom nuo temos - tai kaipgi su tais kriterijais? :)
artas71 rašė:
mano nuomonė:
aš savo įmonės buho neišleiščiau mokytis teisininko specialybės:
Buhalteris turi dirbti buhalterinį darbą, kuris tikrai reikalauja labai
daug žinių iš įvairių sričių,
Tai va būtent - kad reikalauja daug žinių iš įvairių sričių, ir ypač daug - iš teisinės pusės. Kad žmogų siųst tobulintis, jis turi pagrindus turėt... Čia tas pats kaip išsiųst tobulintis arabų kalbos žmogų, niekad tos kalbos nesimokinusį...
artas71
12027
2003-10-10 01:49
artas71
Gal ir nenukrypome nuo temos.
Tiesi, jeigu Tave domina mokestinė kriterijų pusė, tai VMI vadovaujasi
greičiau empirinėm išvadom ( patirties, stebėjimo ir faktų konstatacijos).
Aš linkęs vadovautis ekonominiu efektyvumu t.y uždirbtoms pajamoms
nustatyti tokias sąnaudų rušių proporcijas, kad jos būtų absoliučiu dydžiu mažesnės. T.y nepulsim mokyti teisės buhalterių ar vadybininkų aukštojoje, kai galima už tuos pinigus pvz. atnaujinti kompiuterius.
Taip pat siūlau paskaityti apie sąnaudų funkciją bei išlaidų ir naudos analizę ( cost-benefit analysis ).
Tiesi, jeigu Tave domina mokestinė kriterijų pusė, tai VMI vadovaujasi
greičiau empirinėm išvadom ( patirties, stebėjimo ir faktų konstatacijos).
Aš linkęs vadovautis ekonominiu efektyvumu t.y uždirbtoms pajamoms
nustatyti tokias sąnaudų rušių proporcijas, kad jos būtų absoliučiu dydžiu mažesnės. T.y nepulsim mokyti teisės buhalterių ar vadybininkų aukštojoje, kai galima už tuos pinigus pvz. atnaujinti kompiuterius.
Taip pat siūlau paskaityti apie sąnaudų funkciją bei išlaidų ir naudos analizę ( cost-benefit analysis ).
artas71
12027
2003-10-10 01:59
artas71
Dar pastabėlė dėl teisininkų - aš su jais dirbu KOMANDOJE, t.y mes
kartu kuriame sutartis, kitus dokus, kurie reikalauja gilių teisės ir apskaitos
arba ekonominio supratimo. Nerodysiu pirštais, bet yra ir pakankamai neblogai suprantančių apskaitą ir mokesčius.Jų nedaug, bet jų yra.
kartu kuriame sutartis, kitus dokus, kurie reikalauja gilių teisės ir apskaitos
arba ekonominio supratimo. Nerodysiu pirštais, bet yra ir pakankamai neblogai suprantančių apskaitą ir mokesčius.Jų nedaug, bet jų yra.
Tiesi
4035
2003-10-10 02:17
Tiesi
2011-09-11 03-15
Visai ne į temą, bet...
Artai, jei jau Tu, dirbdamas komandoj su tokiais žmonėmis, pripažįsti, kad jų nėra daug... Tai ką daryt eilinei įmonėlei, kuri draugų-pažįstamų tarpe tokių teisininkų neturi.
Dėl empirikos. Visi stebėjimai, konstatavimai ir kitoks biesas visada turi savo logiką, savus kriterijus. Aš jų atveju absoliučiai nepagaunu. Jei pagauni, būtų malonu kad paaiškintum :)
Artai, jei jau Tu, dirbdamas komandoj su tokiais žmonėmis, pripažįsti, kad jų nėra daug... Tai ką daryt eilinei įmonėlei, kuri draugų-pažįstamų tarpe tokių teisininkų neturi.
Dėl empirikos. Visi stebėjimai, konstatavimai ir kitoks biesas visada turi savo logiką, savus kriterijus. Aš jų atveju absoliučiai nepagaunu. Jei pagauni, būtų malonu kad paaiškintum :)
M
2003-10-15 10:11
Motherboard
2011-09-11 03-15
Almiko rašė: Man vis neramu dėl tų skiepų, nes aš juos dėjau prie sąnaudų mažin. apmok. pelną ir jokių mokesčių neišlaikiau.Ką galvojate.Padėkite.
Jeigu galima pasiremti:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2061...
P. 18.17.
sodros mokesčiais neapmokestinama, ir prie atlyginimo neturėtų prisidėti.
Almiko rašė: Man vis neramu dėl tų skiepų, nes aš juos dėjau prie sąnaudų mažin. apmok. pelną ir jokių mokesčių neišlaikiau.Ką galvojate.Padėkite.
Jeigu galima pasiremti:
www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=2061...
P. 18.17.
sodros mokesčiais neapmokestinama, ir prie atlyginimo neturėtų prisidėti.
artas71
12027
2003-11-15 13:38
artas71
2011-09-11 03-16
Nupūsiu dulkes nuo tikrai įdomios temos.
Tiesi rašė:
"Dėl empirikos. Visi stebėjimai, konstatavimai ir kitoks biesas visada turi savo logiką, savus kriterijus. Aš jų atveju absoliučiai nepagaunu. Jei pagauni, būtų malonu kad paaiškintum :)".
Nelabai "Pagaunu kampą" kas neaišku ir kokie neatitikimai tarp
9 str. komentaro ir 339 nutarimo. Gal nelabai atidžiai skaičiau?
Pabandysiu suformuluoti tą KRITERIJŲ, kurį aš išskaičiau (šiuo atveju apie VMI kriterijų supratimą ir reikėtų jų klausti, nes aš neįgaliotas tai atsakyti);
- tokios pajamos, kuriomis GALIMA nuolat, pastoviai pakeisti darbo užmokestį ar atlygi už darbus ir paslaugas, traktuojamos kaip pajamos natūra.
Kaip pavyzdį pateiksiu: kiekvieną mėnesį "neprifarširuosi" darbuotoją skiepais tarkim už 200 Lt., tačiau lengvatine kaina pernuomoti butą tarkim sumažinus mokamą darbuotojo sumą, galiu.
Tiesi rašė:
Artai, būk draugas, išaiškink esmę, kuo skiriasi 339 punktas 2.4. gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais (t.y. laikoma, kad tai gyventojo pajamos natūra) ir 9 straipsnio išaiškinimas, kad tai nelaikoma pajamomis natūra. Kur esminis požymis, skiriantis pajamas natūra nuo ne-pajamų natūra?"
Nematau prierštaravimų tarp 339 2.4 punkto ir 9 str. Sukonkretinkite prašom.
Vėlgi reikėtų grįžti prie ekonominės logikos.
Tiesi rašė:
"Dėl empirikos. Visi stebėjimai, konstatavimai ir kitoks biesas visada turi savo logiką, savus kriterijus. Aš jų atveju absoliučiai nepagaunu. Jei pagauni, būtų malonu kad paaiškintum :)".
Nelabai "Pagaunu kampą" kas neaišku ir kokie neatitikimai tarp
9 str. komentaro ir 339 nutarimo. Gal nelabai atidžiai skaičiau?
Pabandysiu suformuluoti tą KRITERIJŲ, kurį aš išskaičiau (šiuo atveju apie VMI kriterijų supratimą ir reikėtų jų klausti, nes aš neįgaliotas tai atsakyti);
- tokios pajamos, kuriomis GALIMA nuolat, pastoviai pakeisti darbo užmokestį ar atlygi už darbus ir paslaugas, traktuojamos kaip pajamos natūra.
Kaip pavyzdį pateiksiu: kiekvieną mėnesį "neprifarširuosi" darbuotoją skiepais tarkim už 200 Lt., tačiau lengvatine kaina pernuomoti butą tarkim sumažinus mokamą darbuotojo sumą, galiu.
Tiesi rašė:
Artai, būk draugas, išaiškink esmę, kuo skiriasi 339 punktas 2.4. gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais (t.y. laikoma, kad tai gyventojo pajamos natūra) ir 9 straipsnio išaiškinimas, kad tai nelaikoma pajamomis natūra. Kur esminis požymis, skiriantis pajamas natūra nuo ne-pajamų natūra?"
Nematau prierštaravimų tarp 339 2.4 punkto ir 9 str. Sukonkretinkite prašom.
Vėlgi reikėtų grįžti prie ekonominės logikos.
Tiesi
4035
2003-11-15 14:17
Tiesi
2011-09-11 03-16
[quote:521620c2a1]tokios pajamos, kuriomis GALIMA nuolat, pastoviai pakeisti darbo užmokestį ar atlygi už darbus ir paslaugas, traktuojamos kaip pajamos natūra[/quote]
Iš įstatymo komentarų:
UAB „X“ gyventojui suteikė beprocentinę paskolą. Gyventojo pajamomis natūra nepripažįstama nauda, kurią gyventojas gauna nemokėdamas palūkanų
Palūkanos yra nuolatinis mokėjimas, t.y. anaiptol ne vienkartinė nauda. Kaip ir mokėjimas už darbuotojo mokslą.
2. Pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos:
2.1. už darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos vietoj piniginio atlygio.
Taigi dabar konkrečiai: darbuotojas pas mane dirba, aš apmoku jo mokslą. Kodėl staiga apmokėjimas už mokslą tampa su darbuotojo darbu nesusijusiomis pajamomis, ir GPM mokėt nereikia? Juk aš ne šiaipsau tam darbuotojui už mokslą moku, oi ne šiaipsau... Realiai tai dalis algos.
Žinoma tai malonus dalykas, kad GPM nemokestina, bet pagal kokį kriterijų nemokestina?
artas71 rašė:
Nelabai "Pagaunu kampą" kas neaišku ir kokie neatitikimai tarp
9 str. komentaro ir 339 nutarimo. Gal nelabai atidžiai skaičiau?
Pabandysiu suformuluoti tą KRITERIJŲ, kurį aš išskaičiau (šiuo atveju apie VMI kriterijų supratimą ir reikėtų jų klausti, nes aš neįgaliotas tai atsakyti);
- tokios pajamos, kuriomis GALIMA nuolat, pastoviai pakeisti darbo užmokestį ar atlygi už darbus ir paslaugas, traktuojamos kaip pajamos natūra.
Kaip pavyzdį pateiksiu: kiekvieną mėnesį "neprifarširuosi" darbuotoją skiepais tarkim už 200 Lt., tačiau lengvatine kaina pernuomoti butą tarkim sumažinus mokamą darbuotojo sumą, galiu.
Nematau prierštaravimų tarp 339 2.4 punkto ir 9 str. Sukonkretinkite prašom.
Vėlgi reikėtų grįžti prie ekonominės logikos.
Iš įstatymo komentarų:
UAB „X“ gyventojui suteikė beprocentinę paskolą. Gyventojo pajamomis natūra nepripažįstama nauda, kurią gyventojas gauna nemokėdamas palūkanų
Palūkanos yra nuolatinis mokėjimas, t.y. anaiptol ne vienkartinė nauda. Kaip ir mokėjimas už darbuotojo mokslą.
2. Pajamomis, gautomis natūra, pripažįstamos:
2.1. už darbą, atliekamą darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, gyventojo gautas nuosavybėn turtas ir gyventojui suteiktos paslaugos vietoj piniginio atlygio.
Taigi dabar konkrečiai: darbuotojas pas mane dirba, aš apmoku jo mokslą. Kodėl staiga apmokėjimas už mokslą tampa su darbuotojo darbu nesusijusiomis pajamomis, ir GPM mokėt nereikia? Juk aš ne šiaipsau tam darbuotojui už mokslą moku, oi ne šiaipsau... Realiai tai dalis algos.
Žinoma tai malonus dalykas, kad GPM nemokestina, bet pagal kokį kriterijų nemokestina?
artas71 rašė:
Nelabai "Pagaunu kampą" kas neaišku ir kokie neatitikimai tarp
9 str. komentaro ir 339 nutarimo. Gal nelabai atidžiai skaičiau?
Pabandysiu suformuluoti tą KRITERIJŲ, kurį aš išskaičiau (šiuo atveju apie VMI kriterijų supratimą ir reikėtų jų klausti, nes aš neįgaliotas tai atsakyti);
- tokios pajamos, kuriomis GALIMA nuolat, pastoviai pakeisti darbo užmokestį ar atlygi už darbus ir paslaugas, traktuojamos kaip pajamos natūra.
Kaip pavyzdį pateiksiu: kiekvieną mėnesį "neprifarširuosi" darbuotoją skiepais tarkim už 200 Lt., tačiau lengvatine kaina pernuomoti butą tarkim sumažinus mokamą darbuotojo sumą, galiu.
Nematau prierštaravimų tarp 339 2.4 punkto ir 9 str. Sukonkretinkite prašom.
Vėlgi reikėtų grįžti prie ekonominės logikos.
artas71
12027
2003-11-16 12:07
artas71
Dar kartą pakartosiu - darbdavio mokėjimai už darbuotojo mokslą iškrenta iš bendro konteksto ( ĮSTATYMO LEISTA MAKLIA). Jeigu žiūrėti plačiau, tai
valstybei naudinga turėti išsilavinusius piliečius, už kurių mokslą moka ne ji (valstybė) o pelno siekiantys vienetai.
Kitas dalykas -dėl paskolų. Atrodo yra paprasta schemutė, kaip darbuotopjas su darbdavio žinia gali gauti neapmokestinamų pajamų:
darbdavys suteikia beptrocentinę paskolą, darbuotojas tuos pinigus deda į banką ir kiekvieną mėn. turi palūkanų, kurias iš dalies galima traktuoti kaip
priedą prie darbuotojo darbo užmokesčio.
Tačiau:
paskaičiuokime, kiek reikia įmonei be palūkanų paskolinti pinigų 10-čiai darbuotojų, kad jie, tarkim, tuos pinigus padėję į banką,kas mėn. gautų palūkanų forma kokius kuklius 200 Lt.
Taigi paskolų sumelė įmonės mastu bus virš 600 000 Lt.
Ar tai įmonei ekonomiškai naudinga, ir ar daug yra tokių įmonių, kurios sąskaitoje turi atliekamus 600 000 Lt? Atsakymas , manau, aiškus.
valstybei naudinga turėti išsilavinusius piliečius, už kurių mokslą moka ne ji (valstybė) o pelno siekiantys vienetai.
Kitas dalykas -dėl paskolų. Atrodo yra paprasta schemutė, kaip darbuotopjas su darbdavio žinia gali gauti neapmokestinamų pajamų:
darbdavys suteikia beptrocentinę paskolą, darbuotojas tuos pinigus deda į banką ir kiekvieną mėn. turi palūkanų, kurias iš dalies galima traktuoti kaip
priedą prie darbuotojo darbo užmokesčio.
Tačiau:
paskaičiuokime, kiek reikia įmonei be palūkanų paskolinti pinigų 10-čiai darbuotojų, kad jie, tarkim, tuos pinigus padėję į banką,kas mėn. gautų palūkanų forma kokius kuklius 200 Lt.
Taigi paskolų sumelė įmonės mastu bus virš 600 000 Lt.
Ar tai įmonei ekonomiškai naudinga, ir ar daug yra tokių įmonių, kurios sąskaitoje turi atliekamus 600 000 Lt? Atsakymas , manau, aiškus.
Tiesi
4035
2003-11-16 12:22
Tiesi
2011-09-11 03-16
O dabar pažiūrėk iš kitos pusės :)
Darbuotojas gauna 100 000 Lt paskolą, kuri realiai rinkoje metams kainuoja tarkim apie 7000-8000 Lt - akivaizdus priedas prie algos, nuo kurio mokesčiai nemokami. Arba galima apiforminti 100 000 vietoj realiai duotų 92 000... Puikus būdas išplauti pinigus ir uždirbti :)
Nemokamų pinigų rinkoje nebūna.
artas71 rašė:
Kitas dalykas -dėl paskolų. Atrodo yra paprasta schemutė, kaip darbuotopjas su darbdavio žinia gali gauti neapmokestinamų pajamų:
darbdavys suteikia beptrocentinę paskolą, darbuotojas tuos pinigus deda į banką ir kiekvieną mėn. turi palūkanų, kurias iš dalies galima traktuoti kaip
priedą prie darbuotojo darbo užmokesčio..
Darbuotojas gauna 100 000 Lt paskolą, kuri realiai rinkoje metams kainuoja tarkim apie 7000-8000 Lt - akivaizdus priedas prie algos, nuo kurio mokesčiai nemokami. Arba galima apiforminti 100 000 vietoj realiai duotų 92 000... Puikus būdas išplauti pinigus ir uždirbti :)
Nemokamų pinigų rinkoje nebūna.
artas71 rašė:
Kitas dalykas -dėl paskolų. Atrodo yra paprasta schemutė, kaip darbuotopjas su darbdavio žinia gali gauti neapmokestinamų pajamų:
darbdavys suteikia beptrocentinę paskolą, darbuotojas tuos pinigus deda į banką ir kiekvieną mėn. turi palūkanų, kurias iš dalies galima traktuoti kaip
priedą prie darbuotojo darbo užmokesčio..
Tatu
1732
2004-09-16 09:53
Tatu
Labas forumiečiai, na ar kas pasikeitė nuo pernai? 
Ar yra sąrašas darbuotojų?
Mes vėl norim skiepyti ADMINISTRACIJOS darbuotojus nuo gripo, ir nežinome ar tai leidžiami atskaitymai,
nes PMĮ K-O-M-E-N-T-A-R-E, parašyta "yra tikimybė užsikrėsti" , gal kas turi VMI raštą? Nes tikimybė užsikrėsti turime visi. Paskambinau į VMI - sako ne jei kabinete, o man klausymas Kodėl ne? 
Ir lankytojai ateina ir pirkėjai ir darbininkai ir darbą važiuoju vis.transportu.
Ar yra sąrašas darbuotojų?
Mes vėl norim skiepyti ADMINISTRACIJOS darbuotojus nuo gripo, ir nežinome ar tai leidžiami atskaitymai,
nes PMĮ K-O-M-E-N-T-A-R-E, parašyta "yra tikimybė užsikrėsti"
, gal kas turi VMI raštą? Nes tikimybė užsikrėsti turime visi. Paskambinau į VMI - sako ne jei kabinete, o man klausymas Kodėl ne? Ir lankytojai ateina ir pirkėjai ir darbininkai ir darbą važiuoju vis.transportu.
A
2004-09-16 10:24
Andriuz
Sveiki, kadangi kaip tik dirbu sveikatos įstaigoje, jeigu reiks kreipkitės gerbiami taxiečiai. Suorganizuosim patikrinimą greitai, per vieną dieną, su visais reikalingais daktarėliais ir jų parašėliais, ir... pigiausiom kainom!!! 
Dabar turėčiau gauti įspėjimą už reklamą... 
Dabar turėčiau gauti įspėjimą už reklamą...
A
2004-09-16 11:03
Andriuz
2011-09-11 03-29
Tatu rašė: Įmesk kur kreiptis...
Sudarome sutartis su įmonėmis tel. 220128, Kaunas. Kainos derybų klausimas. Na o jei pavieni asmenys, kad pasitikrinti sveikatą per visus reikalingus daktarus ir gauti sveikatos pasą kaina 26 Lt. Čia tel. 227796. Pasitikrina žmonės per vieną dieną, eilių nėra, jokių talonėlių kitoms savaitėms, tas patogu... Nors aš buhalteris, ne vadybininkas, bet jei reiks galėsiu patarpininkaut dėl kainos ar šeip...
Tatu rašė: Įmesk kur kreiptis...
Sudarome sutartis su įmonėmis tel. 220128, Kaunas. Kainos derybų klausimas. Na o jei pavieni asmenys, kad pasitikrinti sveikatą per visus reikalingus daktarus ir gauti sveikatos pasą kaina 26 Lt. Čia tel. 227796. Pasitikrina žmonės per vieną dieną, eilių nėra, jokių talonėlių kitoms savaitėms, tas patogu... Nors aš buhalteris, ne vadybininkas, bet jei reiks galėsiu patarpininkaut dėl kainos ar šeip...
S
2004-09-22 11:01
smilgute
noriu paklausti, kiek laiko galioja medicininio patikrinimo pazyma?
mano darbuotojas atnese pazyma sausio 22 d. ar ji galioja, ar reiktu ji siusti tikrintis...?
mano darbuotojas atnese pazyma sausio 22 d. ar ji galioja, ar reiktu ji siusti tikrintis...?
V
2004-09-22 11:05
vilmma
Turi galioti mažiausiai metus (priklauso nuo situacijos - gali ir daugiau) nuo išdavimo datos
J
2004-09-22 12:15
Jurgitasim
2011-09-11 03-29
smilgute rašė: noriu paklausti, kiek laiko galioja medicininio patikrinimo pazyma?
mano darbuotojas atnese pazyma sausio 22 d. ar ji galioja, ar reiktu ji siusti tikrintis...?
Priklauso nuo to koki darba dirba darbuotojas
smilgute rašė: noriu paklausti, kiek laiko galioja medicininio patikrinimo pazyma?
mano darbuotojas atnese pazyma sausio 22 d. ar ji galioja, ar reiktu ji siusti tikrintis...?
Priklauso nuo to koki darba dirba darbuotojas
J
2004-09-22 12:16
Jurgitasim
2011-09-11 03-29
smilgute rašė: noriu paklausti, kiek laiko galioja medicininio patikrinimo pazyma?
mano darbuotojas atnese pazyma sausio 22 d. ar ji galioja, ar reiktu ji siusti tikrintis...?
Priklauso nuo to koki darba dirba darbuotojas
smilgute rašė: noriu paklausti, kiek laiko galioja medicininio patikrinimo pazyma?
mano darbuotojas atnese pazyma sausio 22 d. ar ji galioja, ar reiktu ji siusti tikrintis...?
Priklauso nuo to koki darba dirba darbuotojas
R
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui