o konkrečiau

Reikia Jūsų pagalbos : žmogus dirba nuo 2002.06 mėn. atstogų nebuvęs nė karto, skaičiuoti atostogų komp. galiu turbūt tik už 3 metus, kaip konkrečai apskaičiuoti, jei atleidimas nuo 2006 m.birželio 19 d. Ačiū

o tai kodėl, jei visa tai praėjai ar panašiai, tokia nepagarba man atrodo turėtum užjausti, ar bent jau nesierzinti

o kodėl tu įsivaizduoji kad nesi arba nebūsi po kelių metų ta pati bobelė, ar tu garantuota kad tavo vyras kažkada netaps girtuokliu kodėl tokia nepagarba moterims, norinčioms išgyventi ir išmaitinti savo vaikus

nešnekam apie jokius 3, turi būti įrašyta 30.98, tada atsistoja į vietą ir tie 3
patikrink ar tikrai visų darbuotojų pakeistas tarifas

Ne VSD parametruose, o darbuotojų sąraše.

įrašyk sąraše visą sodros mokestį(31.98% jei ,aišku toks tarifas), tada skaičiuos ir 3%

jei šneki apie likučius metų pradžiai , tai juos visada ranka koreguoju, uždariusi periodą, jei apie kiekius-tada neaišku

aš neformuoju -nežinau

Darbuotojų sąraše turi būti įrašytas tikslus procentas sodrai, kai ten bus tvarkoj viską rodys

O kam taip sudėtingai Juk yra kuro normos koregavimas nurašant kurą, dėl vasaros -žiemos normų tikrai užtenka
Na o jei jau labai reikia įsivesti tą pačią mašiną ,reikia apgauti programą, pvz. padaryti tarpelį priekyje

Jei priėmei į darbą nuo 7 dienos ,tai ir pranešimas turi būti 7 dienos (pranešti Sodrai reikia tą pačią dieną, nufaksuoti arba nunešti originalą)

tai ir gerai kad nepapuolei, nes būtum pinigus išmetus į balą. Turėjo būti 4 val. seminaras realiai vyko 1 val. ir nieko naudingo nepasakė, atšvietė tachogramą(1)! Pasakė kad grafikai turi būti sudarinėjami, kai visa salė pradėjo ošti, kaip tai padaryti, gerb lektorius nepasidavė provokacijai, ir pasakė kad sudarinėti reikia, o kaip tai jau jūsų reikalas. Tai toks tad buvo seminaras.

Na kai pereis į jūsų nuosavybę ,tai nelabai jau ir bus ką nudėvėti Šiaip nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo sekančio mėn., kai įvedėte į eksploataciją

jei nerašau minuso, sandėlyje stovi likutyje 2 vnt(tas užpajamuotas normalia sąskaita + kreditine sąskaita)su sumom viskas tvarkoj, bet su vnt. -netvarka.

, na negi nieks nevedate kreditinių už prekes, nes su paslaugom tai viskas aišku.

oi tik nereikia muštis aišku ,kad ne į šiukšlyną, tačiau vistiek norėčiau kito varianto ,kai susivedi abu dokumentus.

O kurgi padėti kreditinę sąskaitą ,į šiukšlyną kažkaip neįtikėtina , gal kas dar variantų turi nors čia irgi variantas

Sveiki, pirkome prekes, pvz 9 vnt, tiekėjas išrašė 10 vnt, po to kreditinę sąsk 1 vnt-ui.Pardavėm 9. Kaip Pragmoje įsivesti, nes jei vedu -1(minus) vnt ,gale metų netinka kiekiai ir sumos, o jei vedu +1, o sumas su minusu, rodo sandėlyje likučiuose 2 vnt. Ačiū

Niekaip neįeinu į statistines formas, nei penktadienį ,nei šiandien, ar čia tik man tokia bėda, ar kaip Geriau jau būtų tik man

aš dar vis laukiu ,gal tas turtas dar sugrįš , tai ką tada vistiek keliai tik 2:arba 0 arba tuščia vieta, -viena jau atkrinta, lieka antroji, bet nežinau ,nežinau....

Tai kad IT PVM tikslinti reikia 5 metus. Gal kas dar pildėte

Sveiki, šiandien atsidariau VMI deklaravimą, ogi gauta žinutė, kad 2005,08 mėn deklaruotoje FR0516 -je formoje už 2004 m yra klaidų(po 6 mėn ),B7 eilutėje pas mane 0, nes turtas prarastas 2003 ,ir nebuvo naudojamas veikloje, neužpildyti eilutės neleidžia pati deklaracija . gal kas susidūrėte, ką gi tada ten įrašyti

komentarą galima skaityti skersai ,išilgai, bet konkrečiose situacijose, labai sunku apsispresti,mano anksčiau minėta situacija,kuri visai nuo manęs nepriklausė, tiesiog buvau pastatyta prieš faktą, t.y gavom pinigus iš draudimo kompanijos, jokių tikrų dok nėra, o kaip sutvarkyti dokumentaliai viską gerai, galima gauti turbūt tik patarimą iš tai jau patyrusių . variantų yra tikriausiai keli, bet kuris yra pats optimaliausias.....

26. Pagal nuo 2004 m. sausio 1 d. apskaitoje taikomo 20 ,,Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“ nuostatas atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandorio ekonominė prasmė gali būti prilyginama finansavimui už užstatą (lizingo davėjas skolina lizingo gavėjui pinigų, kaip užstatą naudodamas iš jo nusipirktą ir jam pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį perduotą tą patį turtą).
Atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandoris pelno mokesčio tikslams taip pat gali būti laikomas finansavimo už užstatą sandoriu, jei pagal tokį sandorį:
- numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir
- turtas iš lizingo davėjo atperkamas ta pačia kaina, kuria jis prieš tai buvo parduotas tam lizingo davėjui, ir
- sandoris visiškai įvykdomas.
Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sandoris, jei įvykdomos visos aukščiau minėtos sąlygos, apmokestinamas tokia tvarka:
- vienetui perleidus ilgalaikį turtą lizingo davėjui, dėl turto perleidimo atsiradusios turto vertės padidėjimo pajamos arba nuostoliai (turto pardavimo ir jo įsigijimo kainos, nenudėvėtos (ar neamortizuotos) iki turto perleidimo, skirtumas), nelaikomos to vieneto pajamomis ar leidžiamais atskaitymais (apskaitoje apskaičiuotas ilgalaikio turto perleidimo pelnas (nuostoliai) nėra pelno mokesčio objektas);
- vienetui tą patį ilgalaikį turtą gavus iš lizingo davėjo pagal atgalinės (finansinės nuomos) sutartį, to turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) skaičiavimas tęsiamas tuo pačiu metodu nuo nenudėvėtos (ar neamortizuotos) iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos, įskaitant atvejus, kai naujoji turto įsigijimo kaina yra mažesnė už iki perleidimo lizingo davėjui šio turto nenudėvėtąją įsigijimo kainą.

Pavyzdžiai:

1. 2004 m. sausio mėn. įmonė A, gavusi banko paskolą, pasistatė gamybinį pastatą, kurio įsigijimo kaina yra 1 000 000 Lt. Nustatyta pastato likvidacinė vertė – 100 000 Lt, nusidėvėjimo normatyvas – 8 metai. Nusidėvėjimas skaičiuojamas tiesiniu metodu. Po vienerių metų nuo pastato eksploatacijos pradžios paaiškėjo, kad dėl apyvartinių lėšų stygiaus įmonė A negalės laiku grąžinti paskolos. 2005 m. sausio 31 d. įmonė A nusprendė pastatą parduoti ir įsigyti jį pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį.
Pastatas lizingo davėjui parduodamas rinkos kaina – už 1 200 000 Lt ir už tą pačią (1 200 000 Lt) kainą iš lizingo davėjo atperkamas. Sutarties sudarymo mokestis – 12 000 Lt. Tarkime, kad įmonė A iki pastato pardavimo lizingo davėjui ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskyrė 112 500 Lt nusidėvėjimo sumą. Šio pastato iki jo perleidimo lizingo davėjui nenudėvėta įsigijimo kainos dalis sudarė 887 500 Lt (1 000 000 Lt - 112 500 Lt).
Pardavus pastatą ir gavus pinigus iš lizingo davėjo, 312 500 Lt (1 200 000 Lt - 887 500 Lt) turto vertės padidėjimo pajamų suma, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, įmonės A pajamoms nepriskiriama.
Įmonė A turės tęsti pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį gauto pastato nusidėvėjimo skaičiavimą tuo pačiu tiesiniu metodu nuo nenudėvėtos iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos, padidintos sutarties sudarymo mokesčio suma, t. y. nuo 899 500 Lt (887 500 Lt + 12 000 Lt). Įmonė A ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams šią kainą galės priskirti per laikotarpį, ne trumpesnį už PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupei, kuriai priskiriamas pastatas, nustatytą maksimalų laikotarpį, įskaitant laikotarpį, kurį buvo skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas (ar amortizacija) iki jo perleidimo lizingo davėjui.
Pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį mokamos palūkanos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str. 1 dalį, laikantis kaupimo principo.
2. Sąlygos analogiškos kaip ir 1 pavyzdyje, tik šiuo atveju pastatas lizingo davėjui parduodamas už 800 000 Lt rinkos kainą.
Pardavus pastatą ir gavus pinigus iš lizingo davėjo, (-) 87 500 Lt (800 000 Lt - 887 500 Lt) turto vertės sumažėjimo nuostolis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, įmonės A leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamas.
Įmonė A turės tęsti pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį gauto pastato nusidėvėjimo skaičiavimą tuo pačiu tiesiniu metodu nuo nenudėvėtos iki turto perleidimo lizingo davėjui įsigijimo kainos, padidintos sutarties sudarymo mokesčio suma, t. y. nuo 899 500 Lt (887 500 Lt + 12 000 Lt). Įmonė A į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus šią kainą galės įskaityti per laikotarpį, ne trumpesnį už PMĮ 1 priedėlyje ilgalaikio turto grupei, kuriai priskiriamas pastatas, nustatytą maksimalų laikotarpį, įskaitant laikotarpį, kurį buvo skaičiuojamas to turto nusidėvėjimas iki jo perleidimo lizingo davėjui.
Pagal atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartį mokamos palūkanos gali būti priskiriamos leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 17 str. 1 dalį, laikantis kaupimo principo.


Jei atgalinio lizingo (finansinės nuomos) sutartis nutraukiama (įskaitant atvejus, kai iš šios sutarties kylančios teisės ir prievolės perleidžiamos trečiajai šaliai), tai tokia sutartis pelno mokesčio tikslams laikoma ilgalaikio turto pirkimo–pardavimo sutartimi. Tokiu atveju vienetas turės pripažinti ilgalaikio turto perleidimo pajamas (turto vertės padidėjimo pajamas) pagal rinkos kainą nuo to turto perleidimo lizingo davėjui (pirkėjui) datos PMĮ 16 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta tvarka. Taip pat jis turės perskaičiuoti iki sutarties nutraukimo ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtinas ilgalaikio turto nusidėvėjimo (ar amortizacijos) sąnaudas, laikantis PMĮ 19 str. 4 dalies reikalavimų (žr. PMĮ 19 str. 4 dalies komentarą). (papildyta 2005 12 02 VMI prie LR FM raštu Nr. (18.10-31-1)-R-10681)

Mergaitės, nepatingėkit paieškot. Forume šia dema pridiskusinta, su nuorodom ir VMI komentarais.[/quote]
Per paiešką randu tik šitą temą , gal gali bent užsiminti

na va , praktiškai gavau patvirtinimą, ką ir galvojau, tai jei nėra sąnaudų .tai žalos atlyginimas -neleidžiami atskaitymai, ačiū atsiliepusiems

Na atsakykit į tą mano paskutinį klausimą ir aš daugiau Jūsų nebekankinsiu

viskas teisybė , mes pasitaisysim o kaip pelno atžvilgiu

o kaip tai realiai atrodyt turi, sau sąskaitą išrašyti ar ką,kaip jas(sąnaudas) užregistruot ,reikia pritempt iki draudimo išmokėtos sumos