Dalia29 rašė:
Skaitau dabar Khaled Hosseini "Bėgantis paskui aitvarą". Senokai jau buvau skaičiusi tokią gerą knygą. Kažkaip nuo tų senų laikų man asmeniškai Afganistanas buvo maždaug kaip Marsas, žinojom apie jį tik tiek, kad įvedė sovietai savo kariuomenę, kad kažkam padėt (na kaip visada). Baisėjausi aš asmeniškai karu, po to talibais, o pačios tautos likimas labai kažkaip nejaudino. Dabar paskaičius istoriją, kurią aprašo afganas, pamatai situaciją "iš vidaus" ir suvoki , kokia baisi tragedija vyko. Ir tebevyksta...Žiauru.
Protinga knyga, galima daug ko pasimokyti. Man labai įstrigo, kaip pagrindiniam herojui tėvas aiškino, kas yra nuodėmė. Kad yra tik viena nuodėmė- vagystė, visos kitos nuodėmės yra tik nukrypimai nuo vagystės. Kai nužudomas žmogus, pavagiama jo gyvybė, pavagiama žmonos teisė į vyrą, vaikų į tėvą. Kai pameluojama, pavagiama kažkieno teisė į teisybę, kai sukčiaujama, pavagiama teisė į dorumą ir t.t.
Tokia įdomi filosofija.
Tikrai labai įdomi filosofija. Verta pamąstyti. Gaila, kad mūsuose musulmonų gyvenimo filosofija piešiama tik juodomis spalvomis. Ten tikrai viskas yra įdomiau ir spalvingiau. Kažkada domėjausi...