klaudia rašė: 2008 m. buvo į apskaitą neįtraukti pirkimo čekiai kuro. Direktorius pildavosi už grynus. Dabar reikia juos į avansinę įtraukti. O avansinėje surašyti pagal 2008 metų datas kiekvieną čekiuką ar tiesiog susumuoti ir vieną įrašą padaryti? Ačiū Jums.

Regvita rašė: D 4411 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai - 90 249.11
D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis (neleidžiami atskaitymai) - 34 947.69
K 2431 Gautinas pridėtinės vertės mokestis - 13 766.81
K 1221 - 111 429.99

po šios operacijos gauname, kad lizingo kompanija įmonei lieka skolinga 63 805.65 Lt
nes lizigui įsiskolinimas yra 26 443.46 Lt, jie pateikė kreditinę 90 249.11 Lt pagal aprašytą situaciją lizingas Jums yra skoloje.

Regvita rašė: D 4411 Lizingo (finansinės nuomos) ar panašūs įsipareigojimai - 90 249.11
D 621 Ilgalaikio turto perleidimo nuostolis (neleidžiami atskaitymai) - 34 947.69
K 2431 Gautinas pridėtinės vertės mokestis - 13 766.81
K 1221 - 111 429.99

po šios operacijos gauname, kad lizingo kompanija įmonei lieka skolinga 63 805.65 Lt
nes lizigui įsiskolinimas yra 26 443.46 Lt, jie pateikė kreditinę 90 249.11 Lt pagal aprašytą situaciją lizingas Jums yra skoloje.

Basa rašė:
ir mano vaikis su panašia temperatūra į polikliniką buvo vedamas... Ir dar registratūroje skambino gydytojai, ar ji teiksis priimti. Ligonių su temperatūra buvo tiek, kad... sedėjom 3 valandas.
Trinkite degtine, labai padeda numušti temperatūra

Regvita rašė: Lizingui grąžinate turtą ar jį perka kita įmonė, t.y. perima iš Jūsų lizingo įsipareigojimus kartu su turtu?

klaudia rašė: Labai Jums ačiū Loreta13. Pamenu kaip aiškinausi, bet galvojau gal čia kitaip. Nes ten truputi kitokia situacija buvo.

Rolf rašė:
40x ir 44x naudojamos registruoti lizinguojamo turto vertei.
Gal geriau tiktų palūkanas ir delspinigius registruoti kaip kitas mokėtinas sumas sąskaitoje 4486x.

klaudia rašė: Ar teisingai sudėlioju sąskaitų korespondenciją? Kiekvienų metų gale iškeliu lizingo dalį einamųjų metų. Kai ateina sąskaita( kaip pvz paimsime vieno mėnesio),
visa suma: 1508,79 Lt, iš jų :
palūkanos 392,17 Lt
delspinigiai 97,02 Lt
vertės dengimas 1019,30 Lt.

Sąskaitos atsiuntimo dieną mano sąskaitų korespondencija:
D 630 (palūkanos) 392,17
D 635 (delspinigiai) 97,02
K 441 (ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis) 489,19

Kažkaip darau, bet neužtikrinta. Ar teisingai

Sandra_v rašė:
kažkiek laiko galima spėt apsidirbt, bet greit ir šitą užlauš

klaudia rašė:
Aš irgi šiandien kaip tik pildžiau naują darbo biržos pažymą ir į šį punktą nerašiau nieko. nes kaip supratau duomenų reikia apie darbuotoją kur dirbo, kada priimtas, kada atleistas. O pas juos matosi viskas, kiek uždirbdavo.

Agita rašė: Sveiki.Patarkite prašau,darbuotojas buvo atleistas pagal 127 str.1 d.Rugsėjo 1 diena,buvo paskutinė darbo diena.Tai kaip supratau naujojoje pažymoje man nieko nereikia rašyti į:
(Apdraustajam _paskutinę atleidimo iš darbo dieną išmokėta
(apskaičiuota) išeitinė išmoka arba kompensacija už __mėnesių.
(nurodyti, kiek mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka arba kompensacija jam išmokėta (apskaičiuota).
Gal galite patarti?Anksčiau pildžiau su ketvirčiais,o dabar taip išeitų,kad reik tik pagrindinių darbuotojo duomenų,jei nebuvo išeitinių ir kompensacijų?

IlonaD rašė:

Nemanau, kad sukeltumėte, žinau buhalterių, kurie pasibaigus metams, tikslina FR0600 visas deklaracijas už praėjusius metus.

klaudia rašė: Sveiki. Ar nesukelsiu įtarimų mokesčiams jei tikslinsiu visas 2008 m. deklaracijas? Ačiū.

Rolf rašė: Ar Lietuvos Respublikos darbo kodekse yra numatyti pagrindai, kuriais vadovaujantis darbuotojas gali neatvykti į darbą administracijai leidus? Kokie tokio neatvykimo maksimalūs terminai?

Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai tokių pagrindų nenumato bei nereglamentuoja minėto neatvykimo į darbą trukmės. Vadovaujantis DK 143 straipsnio 2 dalies 2 punktu, neatvykimas į darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į darbo laiką. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje neatvykimas į darbą administracijos leidimu žymimas sutartiniu žymėjimu „ND“. Kadangi galiojantys norminiai teisės aktai tokio neatvykimo trukmės nereglamentuoja, ji yra nustatoma šalių susitarimu. Neatvykimo į darbą administracijos leidimu laikotarpį tikslinga įforminti įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovo įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu. Vadovaujantis DK 4 straipsnio 4 dalimi, tais atvejais, kai DK ir kiti įstatymai tiesiogiai nedraudžia darbo teisinių santykių subjektams patiems susitarimo būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
www.vdi.lt/index.php?321971939