Loretuk,
Mielas tu mano žmoguti. Žinau kad yra žmonės, kurie tavęs (manęs) niekada neišduos, todėl kad jie patys praėjo nelengvą išdavysčių kelią. Žinau , kad išorinis blizgesys yra niekas lyginant su vidiniu grožiu, todėl kad viskas kas yra išorėje lengvai nusiplauna pirmu lietučiu, o tai kas viduje dega nuolatos. Ir visos gyvenimiškos formulės, aforizmai - tegul ir labai gražūs, tai tik žodžių rinkinys. Svarbiausios tiesos yra tos, iki kurių tu atėjai pati. Juk gerumas, švelnumas, rūpestis- tai tavo vidinės stiprybės išraiška. O tai duota ne kiekvienam...
Gyvenk, svajok, sapnuok... Džiaukis gyvenimu, nors kartais ir aplanko liūdesys... Juk vieną dalyką iš gyvenimo tikrai išmokai- jis tęsiasi... Ir nesvarbu, koks bebūtų gyvenimo kelias- tu gyveni...
Šįryt Dievas atidarė langą danguje ir paklausė manęs: "Koks šiandien tavo didžiausiais noras?". Aš atsakiau: "Dieve, gerai įsižiūrėk į tą, kuri dabar skaito šį laišką, į jos šeimą ir draugus- jie to nusipelno. Aš juos labai myliu. Juk meilė- kaip vandenynas. Galima pamatyti pradžią, bet pabaigos- niekada... "
Su gimtadieniu... Labai, labai pasiilgau...