isivazduoju, kad po sios mano zinutes bus tokiu, kurie(ios) mane vel sukritikuos, kad blevyzgoju ir pan.,
bet bus tokiu kas mane ir supras...
vakar man buvo gedulas..... dar ir siandiena jis tesiasi....
viena kaciuka isgelbejau (cia as apie ta katyte, kur teko atiduot, bet ji vis del to buvo isgelbeta), o va kito nespejau.......
esu jau anksciau ciapasakojus, kad pas mus prie namo gyvena keletas kaciuku, ten puse namo juos maitina, tai kai mes atsikraustem ir as prisidejau prie ju. praita vasara atklydo vos kokiu 2 men. kaciukas, tapo mano nulymetiniu...... ji nieko neprisileisdavo apart manes, visada mane pasitikdavo, visada murkdavo beperstojo, jai ne kiek maistas rupejo, kiek kad as esu salia, zaisdavom mes su ja... nu vienu zodziu buvo mano numyletine, vadindavau ja savo saulyte, tekdavo pastoviai ja gitni nuo kitu katinu, tokia fainulkia buvo, nors prie sirdies dek......
va antardieni ji dingo... taip niekur neiseidavo niekada, nes visko ir visu bijodavo... sunerimau, antar diena jos neradus isejau ieskot... niekur aplinkui neastisauke, vakar - jau treia diena buvo, vel isejau ieskot, paskui mane seke kita katyte, ir jei ne ji.... ji kaip kate iskart suuode, kad po krumais, beveik po mano langais, yra kazkas, as net apsidziaugiau, nes atpazinau, kad ten ji, maniau bijo islyst, o ji ten taip graziai guli.... ir nejuda......
nesuprantu kas atsitiko..... jokiu smurto zymiu nera.... taip graziai guli.... isverkiau visa vakara, vos akis ryte atmerkiau.... vyras bande guosti , kad toks gyvenimas ir pan, gal sirgo., o as jam sakau "tu nesuprasi, ka reiskai tureti savo mylymiausia, savo saulyte...."
ech as ja taip mylejau........
nepykit uz visa tai, labai norejau issipasakoti.....