Labas vakaras,

Gal žinote, koks būtų subsidijos dydis paskelbus dalinę prastovą darbuotojui:
Alga darbo sutartyje 2500 eur;

Prastova dalinė - per dieną- 4 darbo dienos, 4 prastovos valandos;

Už prastovos laiką bus paliekama vidutinis DU, už pilną mėnesį būtų 1350 už dirbtą laiką ir 1250 už prastovas.

Kokia būtų subsidija už pilną mėnesį 910,5 eur ar pusė sumos, nes prastova dalinė ?

Na taip, pajamos natūra. Bet kokia korespondencija? :)

Laba diena,

Gal galite padėti. Niekaip nesuprantu, kokia sąskaitų korespondencija turi tokioje situacijoje:
Pagal nuomos sutartį su FA sutarta, kad nuomininkas padaro patalpų remontą ir nemoka nuomos mokesčio. Nuomos mokestis įskaitomas kas mėnesį iš sukauptos remonto sumos.
Gaunasi, kad nuomotojas gauna kas mėnesį pajamas natūra.
Įrašai apskaitoje daryti 2018 m. D 6 kl. K 291.
Nuomos sąnaudų GPM neišskaitytas ir nedeklaruotas.
Kokia būtų to GPM korespondencija. Deklaracijas už 2018 m. tikslinsiu dabar

Ačiū už nuomonę. Man taip pat tokie klausimai kyla. Bandysiu išsinarplioti :)

Laba diena,
Susidūriau su labai įdomiu nuomos iš fizinio asmens atveju. UAB išsinuomojo 5 metams patalpas iš fizinio asmens, įsipareigodama jas įrengti, investuojama 50 tūkst. Eur sumą. Ši suma traktuojama kaip nuomos mokestis, daugiau jokių nuomos mokesčių UAB nemokės. Išmokėjimų pinigais fiziniam asmeniui nėra, naudą jis gavo ( patalpos įrengtos). Kaip manote, ar toks nuomos modelis yra GPM objektas? Jei tai, kada atsiranda prievolė mokėti GPM ? Pinigų išmokėjimo momento fiziniam asmeniui nėra. Investuoti pinigai sukaupti būsimųjų laikotarpių sąnaudose, paskirstomi proporcingai pagal nuomos sutarties laikotarpį ir kas mėnesį nurašomi dalimis į sąnaudas.

Aš taip pat manau, kad panašus vidurkis šiai dienai. Aš tiesiog neįvertinau, kad gali būti toks apkrovimas.

Už pilną darbo dieną- vidutinio dydżio įmonė, audituojama. Vis tiek yra gairės, kokia gali būti alga.

O kokia jūsų nuomone dabar yra vidutinė vyr. Buhalteris alga ?

Aš taip pat manau :)

1600 eur i rankas.

Labas vakaras,

Noreciau pasitarti :). Nebesuprantu, as nesugebu dirbti, ar vadovai nori suprasti darbo apimciu.

Įmonė apie 200 darbuotojų. Yra buhaltere, kuri skaičiuoja darbo užmokestį ir veda kasą. Retkarčiais išrašo saskaitas- ne darbo užmokesčio skaičiavimo metu, ir ne tada, kai mano, kad turi daug darbo. T.y. jei neišrašo, darbas pereina man.

Vyr. Buhalteris, t.y. aš:) pagal įmonės tvarką atsako už šiuos darbus:
1. Pavedimai, banko suvedimas, srautų planavimas, pirkėjų/ tiekeju skolų analize, priminimai vadovai ar klientams apie nesumoketas skolas;
2.Pirkimų sąskaitų suvedimas- 300 - 400 vnt
Pardavimai sąskaitų 50 proc maždaug israsymas, visu 100 proc sukelimas is gamybinės programos į apskaitos. Išankstinių sąskaitų rašymas. Sąskaitų 100- 200 vnt/mėn.
3. Gamybos vedimas - kiekvieno gaminio atskirai, kalkuliacijos visada skirtingos. 100- 200 per mėn.
4. Pakuotės apskaita
5. Intrastatas - surinkti duomenis užtrunka apie 1 d.
6. Komandiruočių apskaita - būna beveik kas mėn.
7. Ilgalaikis turtas
8. Šeši automobiliai
9.visos deklaracijos.
10. CMR pildymas - kasdien bent po 3.
11. Į muitine vazinejimas del Euro 1. Nedaznai, bet tvarko vyr. Buhalteris.
12. Planinių savikaina skaičiavimas
13. Sutarčių visu rašymas. Priedų prie sutarčių rengimas bei grįžimo kontrolė.
14. Užsakymų kontrolė- ar visos sąskaitos parašytos.
15. Visu įsakymų, išskyrus su DU rengimas.
16 Sandėlio likuciu kontrolė.
17. Darbas su auditu.
18. Faktoringo apskaita
19. Tuoj bus atidaryta el. Parduotuvė- jos apskaita.
20. Avansiniu apyskaitu suvedimas.
21. Prekiu, parduotų per kasos aparata - informacijos surinkimas ir suvedimas i programa.
22. Dviejų programų- gamybinės ir apskaitos likučių atlyginimas.
24. Konsignacijos apskaita
23. Ir visa kita- kas ką sugalvoja. Kaip pasakė vienas darbuotoja - ten rasosi įmonės kodas, todėl tai jau buhalterija :).

Beje, mobilūs telefonas turi būti asmeninis, mobilūs parašas asmeninis, imaučių, segtuvu neperka- naudokite senus, kaip norite, taip sukites.

Savininkų nuomone - tai vieno zmogaus darbas ir taškas. Jo mąstymu, buhalterija baigiasi ties sąskaitos įstatymų ir pinigų gavimu.
Pradirbau menesi. Parasiau prasyma atleisti. Pasakiau, kad sveikatos savo negadinsiu, kad darbo krūvis nežmoniškas. Kaip manot, ar aš teisi ? Jie mane iškvailino...






.

Laba diena,

Norėčiau pasiteirauti, gal žinote ar reikia įmonei registruoti Lietuvos banke paskolą, gautą iš akcininko, ne Lietuvos piliečio, tačiau turinčio leidimą gyventi Lietuvoje ?

Ķaip paskolos registravimas gali atsiliepti įmonės veiklai ? Kokiu tikslu renkami šie duomenys ?

Dėkoju iš anksto už visas nuomones.

Sveiki,
Gal žinote kokie bus Sodros tarifai nuo 2019 01 01 šiuo metu dirbantiems pagal terminuotas darbo sutartis bei užsieniečiams, dirbantiems pagal darbo vizas ?

Prekė turbūt tampa pirkėjo, kai jis patvirtina, kad prekę gavo (arba pasitvirtina automatiškai per 5 dienas). Nes važtaraštyje gali būti ir neteisinga informacija - ji gali būti prekes atvežus tikslinama.

Taip, bet kas yra prekės siuntėjas, nurodo ne VMI o KTI.
KTI turbūt sulaukė begalės užklausimų šiuo klausimu, nes įdėjo šį išaiškinimą:

"Kas turi išrašyti važtaraštį?
Registracijos Nr. 1052 2016-09-28
Naujas dokumentas
Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį, o pagal Kodekso 26 straipsnio 2 dalies nuostatas, krovinio siuntėjas – fizinis ar juridinis asmuo, perduodantis vežti krovinį jo nurodytam gavėjui."

taip pat pavyko prisiskambinti telefonu, vėlgi atsakė taip- siuntėjas tas, kas pakrauna prekes, visiškai nesvarbu, kas užsako transportą.

Dar kartą paskambinau ir į VMI - jie liepia skambinti į KTI :)

Aciu. O galime padiskutuoti naujai del 1 punkto ? Keliu transporto inspekcijos konsultaciniame puslapyje atsirado 9.28 naujas isaiskinimas, kas turi israsyti vaztarasti.
Pasaj jo, vaztarasti vezejui turi iteikti siuntejas. O siuntejas yra asmuo perduodantis krovini nurodytam gavejui.

Jei ziurint tiesiogiai- prekes perduoda vezejui pardavejas, vadinasi jis tampa siunteju, jis ir teikia i-vaz. Ir nebesvarbu, kas uzsako transporta. Pirkejas, uzsakydamas transporta, prekiu sau neperduoda. Vadinasi jis ne siuntejas. Komerciniai santykiai yra: pardavejas/ vezejas/ pirkejas. Siuntejas - tas, kas pakrauna prekes, t.y. pardavejas. Su patvirtintu i-vaz jis isleidzia vezeja pervezti prekiu.

Ka manote?...

Sveiki,

Gal kas susidurete su tokiomis situacijomis:
1.Vienas tiekejas mums atsiunte oficialu rasta, kuriame nurode- kadangi mes patys (pirkejai)uzsakome transporta, vadinasi pagal KTK 27 str. Tampame prekes siuntejais, ko pasekoje turime buti vaztarascio rengeju;

2. Preke vaziuoja is muitines posto arba i muitines posta. Transporta samdom mes. Krovinio gabenimui Lietuvoje israsomas CMR. Anksciau VMI aiskino, kad jei pildomas CMR, teikti i- VAZ nereikia. Dabar raso kitaip- jei su CMR isvaziuoja is Lietuvos/ ivaziuoja i Lietuva teikti nereikia. O jei Lietuvoje vaziuoja su CMR ?

3. Preke vaziuoja i ES. Transporta samdom mes, uzpildom CMR iki ES pirkejo, vezejas pasiraso. Bet faktiskai preke pirmiausia nuvyksta iki vezejo logistikos centro, ten persikrauna, vezejas perspausdina CMR is savo sistemos ir preke i ES isvyksta jau is ten. Kaip tada su i-VAZ? Turim teikti ? Ar neturim ? Mes neprasom, kad vezejas persikrautu prekes. Jis tai daro pagal savo vidine tvarka..


Aciu...

Sveiki,

Gal žinote:

Jei įmonė gavo statybų leidimą inžineriniams tinklams tiesti, pastato rekonstrukcijai. Darbai atlikti, inžineriniai tinklai įmonės veikloje naudojami, pastatas taip pat po rekonstrukcijos naudojamas. Tačiau registrų centre po baigimo pakeitimai neužregistruoti.

klausimas toks: Ar galima po darbų užbaigimo didinti ilgalaikio turto vertę, įvesti į eksplotaciją inžinerinius tinklus bei skaičiuoti nusidėvėjimą nepridavus registrų centrui. Ar būtinai darbų pabaiga yra registravimas registrų centre ?

Man kažkodėl atrodo, kad kol neįregistruota, tol laikoma, kad tai nebaigta statyba.
Auditoriai sako, kad nieko blogo, jei nusidėvėjimą pradėsime skaičiuoti. Darbai baigti, kad nepriduoti, nieko baisaus...

Ir tas pats su įranga, kuri turi būti užregistruota registrų centre, kaip potencialiai pavojinga įranga. Ar galimą ją pradėti eksplotuoti ( t.y. skaičiuoti nusidėvėjimą), kol tokia registracija neatlikta

Iš realaus gyvenimo:

mano septynerių metų sūnus, vakar guldamas miegot tarė:

- jei tie žmonės nebūtų suvalgę vaisių, man nereikėtų mokytis, tvarkytis, eiti į treniruotes... žaisčiau visą laiką...

Laba diena,
Gal galite padeti ? Turime tokia situacija(visos imones PVM moketojos): LT imone A parduoda produkcija kitos ES salies imonei B. Israsoma PVM saskaita faktura, pagal 49 str, taikomas 0 PVM tarifas. Taciau CMR pildomas, ir preke vaziuoja i tos pacios ES salies imone C, kur yra pertvarkoma i kitoki formata. Is imones C su vaztarasciu preke nusiunciama i imone B. Lietuvos imone A is imones C gauna saskaita uz paslauga, kuri padidina jos gaminio savikaina.
Klausimas: ar galima tokiam pardavimui taikyti 49 str., ar tai butu ivezimas verslo tikslais ? VMI aiskios pozicijos neissako...

Buciau dekinga uz jusu nuomone :)

Laba diena,

gal galite padėti?

Kur PLN 204 reikia parodyti mažinamas neleidžiamų atskaitymų sumas ( susidariusiais dėl skirtingo pripažinimo apskaitoje ( po ilgalaikio turto vertės padidnimo)).
Pernai metais visas ilgalaikio turto (kurio vertė jau nebesiekė naujai nustatyto ilgalaikio turto vertės) nenudėvėta suma buvo perkelta į neleidžiamus. Suma, kuri šiemet turėjo būti nudėvėta - būtų normalios sąnaudos mažinanti apmokestinamąjį pelną. Kur ji turi būti įrašoma PLN 204 ? Gal kas žinot ?

Ji sako, kad VAS sako tą patį, ką ir ji
Kad taip taisoma neesminė ankstesnių laikotarpių klaida 2012 metais. Kad 2012 m. rezultatas turi būti parodytas teisingas, o 2011 m. klaida atsispindi 2012 m. balanse (neliečiant 2011 m. dalies), tik ne ataskaitinių metų, o ankstesnių metų pelno/nuostolio eilutėje.

Kad nereikia šios sumos rodyti 2012 m. PLN204, tik tikslinti 2011 m. Ji traktuoja, kad 2012 m. šią sumą rodytume kaip neleidžiamus tik tuo atveju, jei netikslintume 2011m. T.y. radome klaidą, sąnaudų nekoreguojam, dedam į 2012 m. neleidžiamus ir užmirštam.

Tame ir esmė, kad suma nereikšminga.
Ji traktuoja, kad butent taip taisomos nereikšmingos sumos.

Jei būtų reikšminga, tada reikėtų taisyti 2011 m., aiškinamajame rašte aiškinti, teikti lyginamą informaciją ir pan.

Vakar šia tema diskutavom su ja. Pasiskambino ji kitai auditorei, toji patvirtino, kad taip ir turėtų būti teisingai.
O aš vis tiek dar nesutinku su jų versija. Ir dabar nežinau, ką daryti?

Aš taip pat maniau. Bet auditorė teigia, kad 2011 m. mes ir nekoreguojam, nes taisom 2012 m. stulpelyje ankstesnių metų rezultatą. Pernai metų balansas koks buvo, toks ir lieka. O šių metų balanse tą skirtumą rodome ne ataskaitinių metų rezultate, bet ankstesnių. Ir klaidą parodom nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Sveiki,

2012 m. buvo rasta, kad reikia mažinti 2011 m. sąnaudas, tarkim 1000 Lt. Klaida neesminė.

Kaip teisingai turi būti padaryta ?

1.
sąnaudas mažiname 2012 m. ir pelno (nuostolių) ataskaitoje 2012 m. didėja pelnas prieš mokesčius.
2012 m. PLN204 1000 Lt parodome 43 eilutėje ir 2011 m. PLN 204 didiname pelną.
Balanse tas 1000 Lt įtakoja 2012 m.pelno/nuostolio rezultatą.
Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje apie šią klaidą įrašų nedarome.

2.
2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje parodome tik 2012 m. rezultatą.
2012 m. PLN204 tas 1000 Lt neatsispindi
2011m. PLN 204 koreguojame
2012 m. balanse 1000 Lt koreguojame ankstesnių metų pelno/ nuostolio rezultatą
parodome klaidų taisymą nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje.

Auditorė sako, kad teisingas yra antrasis variantas. Aš nesu visai tikra dėl to.

Labai norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę. Ačiū

2

Ačiū Jums

Sveiki,

Kas kiek metu reikia keisti audituojančią įmonę. Ir kur apie tai yra parašyta ?

uzdetas :).

tiesa sakant ir su juo bandziau ir be jo.

Sveiki,




As taip pat taikiau GPM uz gruodzio menesi - skaiciuojant DU rasiau ismokejimo data 2011 12 31. Atlyginimai faktiskai buvo ismoketi sausio men.

Dabar pragma netaiko sausio men atlyginimams NPD.

Ka daryti ? Gal kas zinot ?

Laba diena,

VMI man išaiškino, kad jei ES šalyje pirktų prekių PVM yra 50 Eur, reikia kreiptis dėl PVM grąžinimo. Kitaip šis PVM yra neleidžiami atskaitymai.

Turime kuro čekių, kuriais piltas kuras lengviesiems automobiliams Lenkijoje ir visų čekių PVM suma viršija 50 EUR.

Kur galima rasti išaiškinimą, kad lengviesiems automobiliams pilto kuro PVM negrąžinamas ? Gal kas turi tokį dokumentą, gautą iš Lenkijos ?

Būtų didelis AČIŪ