prikolas rašė: Įdomiausia, kad daugelis tuo atveju patarinėja - žinai, džiaukis , kad palamai turi darbą,aš nė tiek negaunu, bet maęs tas atvirai pasakius neguodžia, kad kitiems dar blogiau.Baisu kai jautiesi kad tavęs neįvertina.Taigi teko ir man pakeisti darbą, po tokio vieno konkretaus pokalbio.
Bet vis tiek neįkertu dyriko logikos- prarasti buho kaip ir nenori, bet tuos kelis šimtus taip jau galda damesti.Kompromiso ieskoti net nebando.Tai kas lieka - arba kentėti, bet jau jeigu žinai jo natūra, kad pats nepasiūlys algos didesnės, ir galų gale išdrįsti tiesiiai šviesiai paklausti,tai sekantys veiksmai turi būti arba-arba.
Reikia susitaikyti su tuo, kad tau gali pasakyti ne.Tada atitinkama reakcija- išeiti, nes jau tada tai tikrai nieko nesitikėk.
Taip ir padariau pries metus.Ir NESIGAILIU.
O PAS MANE LYGIAI TOKIA PAT SITUACIJA.
ATLYGINIMAS NEDIDEJA, DARBO SALYGOS NE KOKIOS, O DARBDAVYS VIS TIEK NORI, KAD REZULTATAI BUTI KUO GERIAUSI, KAI UZSIMINI APIE ATLYGINIMA, TAI TIK MYKIA KAZKA..
TODEL IR IESKAISI KITO DARBO, VIS TIKIES ZMOGUS KUR GERIAU RAST.