Užsieniečio įdarbinimas užsienyje
T
2010-03-17 19:27
tax08
Tai kad rašėte išvyksta keliems mėnesiams ir vėl grįžta, o komandiruotėje išbūtas laikas nesumuojamas per metus.
sonata600
1534
Tess
20234
2010-03-17 20:21
Tess
2011-09-11 06-41
tax08 rašė: Tai kad rašėte išvyksta keliems mėnesiams ir vėl grįžta, o komandiruotėje išbūtas laikas nesumuojamas per metus.
Darbuotojai užsienyje buna nuo 3 mėn. iki 6 mėn. Kartais ir ilgiau.
sonata600, ačiū.
Bandysiu rytoj studijuoti.
tax08 rašė: Tai kad rašėte išvyksta keliems mėnesiams ir vėl grįžta, o komandiruotėje išbūtas laikas nesumuojamas per metus.
Darbuotojai užsienyje buna nuo 3 mėn. iki 6 mėn. Kartais ir ilgiau.
sonata600, ačiū.
Bandysiu rytoj studijuoti.
sonata600
1534
2010-03-20 04:30
sonata600
Iškapsčiau štai tokius paaiškinimus ir išimtis dėl LT darbuotojų komandiruočių į užsienį. Pridedu. Tik niekaip nesiseka ieškoti dar vieno ES dokumento: 1992 m. birželio 25 d.EB Administracinės komisijos sprendimas Nr. 148, kuriuo galima pasinaudoti komandiruojant darbuotojus iki 3 mėn. Kaip supratau, jis suteikia dar daugiau išimčių.
Tess gal jums pavyks? posting_lt.pdf
Tess gal jums pavyks? posting_lt.pdf
Tess
20234
2010-04-16 10:59
Tess
Yra gautas atsakymas iš VMI. Tikiuos bus naudingas ir Jums. ;)
DĖL MOKESČIŲ
Lietuvoje registruota bendrovė pasirašo darbo sutartis su Lietuvos nuolatiniais gyventojais ir išsiunčia juos dirbti į Švedijoje registruotą bendrovę (sutartyse nurodoma darbo vieta – Švedijos įmonė). Atlyginimą už Švedijoje atliekamą darbą moka Lietuvos bendrovė.
Klausiama:
1. Ar šie darbuotojai privalo nuo Lietuvos bendrovės išmokamo darbo užmokesčio mokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje?
2. Ar bus laikoma komandiruote darbuotojo išvykimas dirbti į Švediją, jei darbuotojas iš karto samdomas darbui Švedijoje, ar jam reikia mokėti dienpinigius?
3. Ar bendrovė gali mokėti pelno mokestį Lietuvoje?
Atsakydami į Jūsų paklausime pateiktus klausimus, paaiškiname:
1 klausimas.
Lietuvos gyventojo pajamos, gautos už darbą užsienio šalyje apmokestinamos, vadovaujantis tarptautinėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) Nr. IX-1007 (Žin., 2002, Nr. 73-3085, 2008, Nr. 149-6033) 5 straipsnį nuolatinio Lietuvos gyventojo darbo užmokestis, gautas iš Lietuvos vieneto yra pajamų mokesčio objektas.
Vadovaujantis tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės (Žin., 1994, Nr. 17-276) 15 straipsnio nuostatomis, nuolatinio Lietuvos gyventojo už Švedijoje atliekamą darbą gautos iš Lietuvos vieneto pajamos gali būti apmokestinamos Švedijoje. Darbo užmokestis už darbą Švedijoje gali būti apmokestinamas tik Lietuvoje, jeigu pajamų gavėjas toje kitoje šalyje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas.
Priešingu atveju jūsų darbuotojas privalės Švedijoje mokėti pajamų mokestį nuo gaunamo darbo užmokesčio už darbą Švedijoje. Pagal GPMĮ 22 straipsnį gyventojo darbo užmokestis, gautas iš Lietuvos vieneto, priskiriamas A klasės pajamoms, todėl Lietuvos vienetas privalo išskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos biudžetą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokamo darbo užmokesčio.
Pagal GPMĮ 37 straipsnį užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Šios nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
Norėdamas susigrąžinti į Lietuvos biudžetą sumokėtą pajamų mokestį, gyventojas privalo pateikti Lietuvos mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už atitinkamus kalendorinius metus ir dokumentą apie užsienio valstybėje nuo iš Lietuvos vieneto gauto darbo užmokesčio užsienio šalyje sumokėto pajamų mokesčio sumą bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Lietuvos vieneto už darbą užsienio valstybėje apskaičiuotą darbo užmokesčio sumą, nuo kurios užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis, gyventojas nurodo metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo “Neapmokestinamosios pajamos” laukelyje “Gautų pajamų suma” (užsienio valstybės, kurioje gyventojas dirbo, kodas nenurodomas, nes atlyginimą mokėjo Lietuvos vienetas), o nuo tokių pajamų Lietuvos vieneto išskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą pervestą pajamų mokesčio sumą turi nurodyti deklaracijos priedo “Neapmokestinamosios pajamos” laukelyje “Išskaičiuota mokesčio suma”.
Dvigubą pajamų apmokestinimą mokestiniu laikotarpiu gali naikinti Lietuvos vienetas (UAB „A“). Turėdama dokumentą, įrodantį, kad nuo išmokų užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis, įmonė neapmokestina tokių išmokų Lietuvoje. Šiuo atveju Lietuvos įmonė tokių išmokų nedeklaruoja mėnesinėje A klasės išmokų deklaracijoje FR0572.
2 klausimas.
Pagal 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau – PMĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją.
PMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Nuo 2003 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (toliau – Taisyklės). Komandiruočių į užsienį sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis Taisyklių II dalies Komandiruotės į užsienį nuostatomis.
Dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normos patvirtintos Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes (Žin, 1996, Nr.: 114-2660, Nr. 116).
Jūsų paklausime nurodyta, kad darbuotojas samdomas iš karto dirbti užsienyje (Švedijoje), t. y. jo nuolatinė darbo vieta bus užsienyje, o ne Lietuvoje. Jeigu darbo sutartyje nurodyta, kad jo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvoje ir jis siunčiamas dirbti į užsienį, tai darbuotojo išvykimas iš jo nuolatinės darbo vietos Lietuvoje į užsienį bus laikomas komandiruote. Tokiu atveju dienpinigiai apskaičiuojami taikant finansų ministro patvirtintas tos užsienio šalies dienpinigių normas už toje užsienio valstybėje faktiškai būtų dienų skaičių. Jeigu darbo sutartyje nurodyta, kad jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, tai jo išvykimas iš gyvenamosios vietos į nuolatinę darbo vietą užsienyje nebus laikomas komandiruote. Jeigu darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvos nuolatinėje buveinėje užsienyje (Švedijoje), tai jo išvykimas iš jo nuolatinės darbo vietos užsienyje darbo funcijoms atlikti į Lietuvą, ar kitas užsienio valstybes bus laikomas komandiruote. Tokiu atveju dienpinigiai apskaičiuojami pagal tos užsienio šalies (Švedijos) įstatymus patvirtintas dienpinigių normas.
3 klausimas.
Pagal PMĮ 2 straipsnio nuostatas, pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos pajamos. Pajamos – tai vieneto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. vieneto turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Vienetai pajamoms pripažinti taiko buhalterinėje apskaitoje taikomus visuotinai pripažintus pajamų pripažinimo metodus, jei PMĮ nenustato ko kita.
PMĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus principus, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.
Pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.
Pajamų pripažinimas priklauso nuo vieneto vykdomos veiklos specifikos ir suteiktų paslaugų pobūdžio. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 4 straipsnyje nurodyta, kad „jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos ir įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės”.
Nuolatinės buveinės sąvoka nustato vienos valstybės įmonės kitoje valstybėje vykdomos komercinės ūkinės veiklos nuolatinumo kriterijus. Nuolatinės buveinės sąvoka yra esminė paskirstant vienos valstybės rezidentų, vykdančių komercinę ūkinę veiklą kitoje valstybėje, pajamų iš tokios veiklos apmokestinimo teises. Susitariančių valstybių iš komercinės ūkinės veiklos gaunamų pajamų apmokestinimo teisių paskirstymo taisyklės nustatytos tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 7 straipsnyje (komercinės-ūkinės veiklos pelnas).
Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma FR0254 (DAS-4) forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR00254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014) naudojama tuo atveju, kai Lietuvos subjektas, gaunantis ar gavęs pajamas iš tos užsienio valstybės ar toje valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma Sutartis, ir norėdamas, kad jam būtų taikomos Sutartyje nustatytos mokesčių lengvatos, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus prašo patvirtinti, kad jis yra Lietuvos rezidentas Sutarties tikslams.
Lietuvos ūkio subjektas norėdamas gauti užpildytą ir patvirtintą DAS-4 formą turi kreiptis į tą apskrities VMI teritorinį skyrių, kurio veiklos teritorijai jis priklauso. Pažyma jam išduodama ir tvirtinama tik tuo atveju, jeigu jis yra įsteigtas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jeigu kreipimosi dėl šios pažymos išdavimo dieną Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka iki tos datos jis yra pateikęs privalomą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą arba metinę pajamų deklaraciją.
Šis paaiškinimas parengtas atsižvelgiant į Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip.
Informuojame, kad nemokamas konsultacijas mokesčių klausimais žodžiu teikia Švietimo ir konsultavimo skyrius (Ulonų g. 2, 201 kab.) pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val., pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 val.
Informaciją apie Švietimo ir konsultavimo skyriaus rengiamus seminarus galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje www.vmi.lt.
Primename, kad bendrąją informaciją ir konsultacijas visais mokesčių klausimais teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokesčių informacijos centras telefonu 1882. Taip pat naujausią informaciją apie mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą, mokesčių paaiškinimus ir komentarus, populiariausius klausimus ir atsakymus į juos galite rasti interneto svetainės www.vmi.lt skyriuje „Mokesčių pakeitimai“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. VA-66 patvirtintų Konsultacijų ir atsakymų į paklausimus teikimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių (Žin., 2007, Nr.106-4364) 18 punkte nurodyta, kad jeigu apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas paklausėjo netenkina, tai paklausimo ir gauto atsakymo kopijas jis gali pateikti nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
DĖL MOKESČIŲ
Lietuvoje registruota bendrovė pasirašo darbo sutartis su Lietuvos nuolatiniais gyventojais ir išsiunčia juos dirbti į Švedijoje registruotą bendrovę (sutartyse nurodoma darbo vieta – Švedijos įmonė). Atlyginimą už Švedijoje atliekamą darbą moka Lietuvos bendrovė.
Klausiama:
1. Ar šie darbuotojai privalo nuo Lietuvos bendrovės išmokamo darbo užmokesčio mokėti gyventojų pajamų mokestį Lietuvoje?
2. Ar bus laikoma komandiruote darbuotojo išvykimas dirbti į Švediją, jei darbuotojas iš karto samdomas darbui Švedijoje, ar jam reikia mokėti dienpinigius?
3. Ar bendrovė gali mokėti pelno mokestį Lietuvoje?
Atsakydami į Jūsų paklausime pateiktus klausimus, paaiškiname:
1 klausimas.
Lietuvos gyventojo pajamos, gautos už darbą užsienio šalyje apmokestinamos, vadovaujantis tarptautinėmis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartimis ir Lietuvos Respublikos įstatymais. Pagal 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMĮ) Nr. IX-1007 (Žin., 2002, Nr. 73-3085, 2008, Nr. 149-6033) 5 straipsnį nuolatinio Lietuvos gyventojo darbo užmokestis, gautas iš Lietuvos vieneto yra pajamų mokesčio objektas.
Vadovaujantis tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp Lietuvos Respublikos ir Švedijos Karalystės (Žin., 1994, Nr. 17-276) 15 straipsnio nuostatomis, nuolatinio Lietuvos gyventojo už Švedijoje atliekamą darbą gautos iš Lietuvos vieneto pajamos gali būti apmokestinamos Švedijoje. Darbo užmokestis už darbą Švedijoje gali būti apmokestinamas tik Lietuvoje, jeigu pajamų gavėjas toje kitoje šalyje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tais pačiais finansiniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas.
Priešingu atveju jūsų darbuotojas privalės Švedijoje mokėti pajamų mokestį nuo gaunamo darbo užmokesčio už darbą Švedijoje. Pagal GPMĮ 22 straipsnį gyventojo darbo užmokestis, gautas iš Lietuvos vieneto, priskiriamas A klasės pajamoms, todėl Lietuvos vienetas privalo išskaičiuoti ir sumokėti į Lietuvos biudžetą apskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokamo darbo užmokesčio.
Pagal GPMĮ 37 straipsnį užsienio valstybėje, kuri yra Europos Sąjungos valstybė narė, gautos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, išskyrus minėtoje valstybėje gautas palūkanas, dividendus ir honorarus, šio įstatymo nustatyta tvarka yra neapmokestinamos pajamų mokesčiu Lietuvos Respublikoje, jeigu pajamų mokestis nuo šių pajamų nustatyta tvarka sumokėtas toje užsienio valstybėje. Šios nuostatos taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pateikti įrodymai apie užsienio valstybėje per tą mokestinį laikotarpį gautas pajamas ir nuo jų sumokėtą pajamų mokesčio arba jam tapataus mokesčio sumą.
Norėdamas susigrąžinti į Lietuvos biudžetą sumokėtą pajamų mokestį, gyventojas privalo pateikti Lietuvos mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už atitinkamus kalendorinius metus ir dokumentą apie užsienio valstybėje nuo iš Lietuvos vieneto gauto darbo užmokesčio užsienio šalyje sumokėto pajamų mokesčio sumą bei tokio dokumento vertimą į lietuvių kalbą. Lietuvos vieneto už darbą užsienio valstybėje apskaičiuotą darbo užmokesčio sumą, nuo kurios užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų mokestis, gyventojas nurodo metinės pajamų mokesčio deklaracijos priedo “Neapmokestinamosios pajamos” laukelyje “Gautų pajamų suma” (užsienio valstybės, kurioje gyventojas dirbo, kodas nenurodomas, nes atlyginimą mokėjo Lietuvos vienetas), o nuo tokių pajamų Lietuvos vieneto išskaičiuotą ir į Lietuvos Respublikos biudžetą pervestą pajamų mokesčio sumą turi nurodyti deklaracijos priedo “Neapmokestinamosios pajamos” laukelyje “Išskaičiuota mokesčio suma”.
Dvigubą pajamų apmokestinimą mokestiniu laikotarpiu gali naikinti Lietuvos vienetas (UAB „A“). Turėdama dokumentą, įrodantį, kad nuo išmokų užsienio valstybėje sumokėtas pajamų mokestis, įmonė neapmokestina tokių išmokų Lietuvoje. Šiuo atveju Lietuvos įmonė tokių išmokų nedeklaruoja mėnesinėje A klasės išmokų deklaracijoje FR0572.
2 klausimas.
Pagal 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (Žin., 2001, Nr. 110-3992; toliau – PMĮ) 21 straipsnio 1 dalies nuostatas komandiruote laikomas vieneto vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar kelti kvalifikaciją.
PMĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad komandiruočių sąnaudos iš pajamų atskaitomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Nuo 2003 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais apmokestinamajam pelnui apskaičiuoti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 ,,Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396) patvirtintos Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklės (toliau – Taisyklės). Komandiruočių į užsienį sąnaudos priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams vadovaujantis Taisyklių II dalies Komandiruotės į užsienį nuostatomis.
Dienpinigių vykstantiems į užsienio komandiruotes normos patvirtintos Finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 116 Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes (Žin, 1996, Nr.: 114-2660, Nr. 116).
Jūsų paklausime nurodyta, kad darbuotojas samdomas iš karto dirbti užsienyje (Švedijoje), t. y. jo nuolatinė darbo vieta bus užsienyje, o ne Lietuvoje. Jeigu darbo sutartyje nurodyta, kad jo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvoje ir jis siunčiamas dirbti į užsienį, tai darbuotojo išvykimas iš jo nuolatinės darbo vietos Lietuvoje į užsienį bus laikomas komandiruote. Tokiu atveju dienpinigiai apskaičiuojami taikant finansų ministro patvirtintas tos užsienio šalies dienpinigių normas už toje užsienio valstybėje faktiškai būtų dienų skaičių. Jeigu darbo sutartyje nurodyta, kad jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, tai jo išvykimas iš gyvenamosios vietos į nuolatinę darbo vietą užsienyje nebus laikomas komandiruote. Jeigu darbuotojo nuolatinė darbo vieta yra Lietuvos nuolatinėje buveinėje užsienyje (Švedijoje), tai jo išvykimas iš jo nuolatinės darbo vietos užsienyje darbo funcijoms atlikti į Lietuvą, ar kitas užsienio valstybes bus laikomas komandiruote. Tokiu atveju dienpinigiai apskaičiuojami pagal tos užsienio šalies (Švedijos) įstatymus patvirtintas dienpinigių normas.
3 klausimas.
Pagal PMĮ 2 straipsnio nuostatas, pajamos yra visos iš Lietuvos ir ne Lietuvos šaltinių uždirbtos pajamos. Pajamos – tai vieneto ekonominės naudos padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį, t.y. vieneto turto padidėjimas arba įsipareigojimų sumažėjimas, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Vienetai pajamoms pripažinti taiko buhalterinėje apskaitoje taikomus visuotinai pripažintus pajamų pripažinimo metodus, jei PMĮ nenustato ko kita.
PMĮ 7 straipsnyje nustatyta, kad pajamos pripažįstamos pagal pajamų ir sąnaudų kaupimo bei buhalterinę apskaitą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus principus, jeigu šis įstatymas nenustato ko kita.
Pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą apskaitoje registruojamos tada, kai jos uždirbamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą.
Pajamų pripažinimas priklauso nuo vieneto vykdomos veiklos specifikos ir suteiktų paslaugų pobūdžio. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525) 4 straipsnyje nurodyta, kad „jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos ir įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės”.
Nuolatinės buveinės sąvoka nustato vienos valstybės įmonės kitoje valstybėje vykdomos komercinės ūkinės veiklos nuolatinumo kriterijus. Nuolatinės buveinės sąvoka yra esminė paskirstant vienos valstybės rezidentų, vykdančių komercinę ūkinę veiklą kitoje valstybėje, pajamų iš tokios veiklos apmokestinimo teises. Susitariančių valstybių iš komercinės ūkinės veiklos gaunamų pajamų apmokestinimo teisių paskirstymo taisyklės nustatytos tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių 7 straipsnyje (komercinės-ūkinės veiklos pelnas).
Lietuvos rezidento rezidavimo vietą patvirtinanti pažyma FR0254 (DAS-4) forma patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR00254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014) naudojama tuo atveju, kai Lietuvos subjektas, gaunantis ar gavęs pajamas iš tos užsienio valstybės ar toje valstybėje, su kuria sudaryta ir taikoma Sutartis, ir norėdamas, kad jam būtų taikomos Sutartyje nustatytos mokesčių lengvatos, Lietuvos Respublikos mokesčių administratoriaus prašo patvirtinti, kad jis yra Lietuvos rezidentas Sutarties tikslams.
Lietuvos ūkio subjektas norėdamas gauti užpildytą ir patvirtintą DAS-4 formą turi kreiptis į tą apskrities VMI teritorinį skyrių, kurio veiklos teritorijai jis priklauso. Pažyma jam išduodama ir tvirtinama tik tuo atveju, jeigu jis yra įsteigtas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir jeigu kreipimosi dėl šios pažymos išdavimo dieną Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymuose nustatyta tvarka iki tos datos jis yra pateikęs privalomą finansinę atskaitomybę ir pelno mokesčio apyskaitą arba metinę pajamų deklaraciją.
Šis paaiškinimas parengtas atsižvelgiant į Jūsų išdėstytas aplinkybes. Jei paaiškėtų kitokių ar papildomų svarbių aplinkybių, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pasilieka teisę situaciją įvertinti kitaip.
Informuojame, kad nemokamas konsultacijas mokesčių klausimais žodžiu teikia Švietimo ir konsultavimo skyrius (Ulonų g. 2, 201 kab.) pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8.00 iki 17.00 val., penktadieniais nuo 8.00 iki 15.45 val., pietų pertrauka nuo 12.00 iki 12.45 val.
Informaciją apie Švietimo ir konsultavimo skyriaus rengiamus seminarus galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos interneto svetainėje www.vmi.lt.
Primename, kad bendrąją informaciją ir konsultacijas visais mokesčių klausimais teikia Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Mokesčių informacijos centras telefonu 1882. Taip pat naujausią informaciją apie mokesčių apskaičiavimą ir mokėjimą, mokesčių paaiškinimus ir komentarus, populiariausius klausimus ir atsakymus į juos galite rasti interneto svetainės www.vmi.lt skyriuje „Mokesčių pakeitimai“.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2007-10-09 įsakymu Nr. VA-66 patvirtintų Konsultacijų ir atsakymų į paklausimus teikimo valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių (Žin., 2007, Nr.106-4364) 18 punkte nurodyta, kad jeigu apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas paklausėjo netenkina, tai paklausimo ir gauto atsakymo kopijas jis gali pateikti nagrinėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos.
D
2010-06-09 20:38
dotis
Laba diena,
mane taip pat sudomino sis klausimas, bet jis trupuciuka kitoks. Dar tik pradejau viska issiaiskineti, bet labai busiu Jums dekingas uz bet kokius atsakymus ir komentarus.
Isisteige imone lietuvoje, steigejas Ukrainietis. Turi kontraktu su italija statybu darbams atlikti, bet tiesiai is ukrainos negali idarbinti ukrainieciu, todel idarbins per lietuvos imone.
Kazin ar imanoma lietuvos imonei, idarbinti ukrainiecius lietuvos imoneje ir paskui juos iskamandiruoti i italija dirbti statybose, idomu kaip su darbu sauga, zurnalais su mokesciai ir taip toliau.
Aciu uz Jusu atsakymus!!!
mane taip pat sudomino sis klausimas, bet jis trupuciuka kitoks. Dar tik pradejau viska issiaiskineti, bet labai busiu Jums dekingas uz bet kokius atsakymus ir komentarus.
Isisteige imone lietuvoje, steigejas Ukrainietis. Turi kontraktu su italija statybu darbams atlikti, bet tiesiai is ukrainos negali idarbinti ukrainieciu, todel idarbins per lietuvos imone.
Kazin ar imanoma lietuvos imonei, idarbinti ukrainiecius lietuvos imoneje ir paskui juos iskamandiruoti i italija dirbti statybose, idomu kaip su darbu sauga, zurnalais su mokesciai ir taip toliau.
Aciu uz Jusu atsakymus!!!
lemone
1159
2010-07-12 15:51
lemone
Lietuvoje įdarbinti darbuotojai dirba Švedijos įmonėje.Įsiregistravę Švedijoje PVM mokėtojais. Mokesčius visus mokėdavom Lietuvoje, tik PVM Švedijoje, bet va neseniai gavom laišką iš Švedijos, kad esame skolingi didžiulę sumą nesumokėtų mokesčių už 2008-2009 metus(ankstesnių metų kažkodėl neliečia).Kaip supratom tai gali būti pelno mokestis, (arba sodra)
Tess skaičiau jūsų atsakymą iš VMI(nelabai ką ten supratau dėl pelno mokesčio
), tai ar jūsų įmonė moka Švedijoje pelno mokestį?
Mano variantas lygiai toks kaip jūsų, sezoninis darbas,komandiruojami darbuotojai, neišdirba daugiau kaip 183 dienų.
Pelno mokesti iki šiol mokėjom Lietuvoje
Tess skaičiau jūsų atsakymą iš VMI(nelabai ką ten supratau dėl pelno mokesčio
), tai ar jūsų įmonė moka Švedijoje pelno mokestį?
Mano variantas lygiai toks kaip jūsų, sezoninis darbas,komandiruojami darbuotojai, neišdirba daugiau kaip 183 dienų.
Pelno mokesti iki šiol mokėjom Lietuvoje
Tess
20234
2010-07-12 15:52
Tess
Tiesą sakant nežinau, tuoj paieškosiu dar vieną laiškelį. 
P.S. Radau tik, kad GPM yra mokamas LT.
P.S. Radau tik, kad GPM yra mokamas LT.
lemone
1159
2010-07-12 16:17
lemone
2011-09-11 06-52
Tess rašė: Tiesą sakant nežinau, tuoj paieškosiu dar vieną laiškelį.
P.S. Radau tik, kad GPM yra mokamas LT.
Ačiū Tess labai už pagalbą. Tai reiškia ir sodra ir pelno mokestis reikia Švedijoje mokėt.O bože,bože šefą apopleksija nutrenks. Bet švedai irgi geri, kaip mostelėjo už 2 metus sumas milžiniškas. Ten girdėjau pelno mokestis 40%.
Einu morališkai ruoštis
Tess rašė: Tiesą sakant nežinau, tuoj paieškosiu dar vieną laiškelį.
P.S. Radau tik, kad GPM yra mokamas LT.
Ačiū Tess labai už pagalbą. Tai reiškia ir sodra ir pelno mokestis reikia Švedijoje mokėt.O bože,bože šefą apopleksija nutrenks. Bet švedai irgi geri, kaip mostelėjo už 2 metus sumas milžiniškas. Ten girdėjau pelno mokestis 40%.
Einu morališkai ruoštis
Tess
20234
2010-07-12 16:18
Tess
Galėsiu tik rytoj pas vyr. buh. patikslinti, šiandien jos nėra darbe. 
Tik man priminti reikia
Tik man priminti reikia
lemone
1159
2010-07-13 13:22
lemone
2011-09-11 06-52
Tess rašė: Galėsiu tik rytoj pas vyr. buh. patikslinti, šiandien jos nėra darbe.
Tik man priminti reikia
Tess,
Aš bandau priminti, jums kad paklaustumėt vyr. buhalterės apie moesčius Švedijoje Lietuvos įmonei
Nors nesitikiu nieko teigiamo sužinoti, bet gi "viltis durnių motina"
Tess rašė: Galėsiu tik rytoj pas vyr. buh. patikslinti, šiandien jos nėra darbe.
Tik man priminti reikia
Tess,
Aš bandau priminti, jums kad paklaustumėt vyr. buhalterės apie moesčius Švedijoje Lietuvos įmonei
Nors nesitikiu nieko teigiamo sužinoti, bet gi "viltis durnių motina"
A
2010-07-13 15:46
asta-001
Laba diena. Esame UAB registruotas Lietuvoje. Siunciame zmones patalpų remonto darbams Vokietijoje. Komandiruotes. Norime įdarbinti Sovietsko gyventoją darbui Vokietijoje. Ar tai keblu? Ar galima įdarbinti rusijos piliečius pas mus, kad dirbtų kitoje ES šalyje?
Tess
20234
2010-07-14 15:01
Tess
2011-09-11 06-52
lemone rašė: Tess,
Aš bandau priminti, jums kad paklaustumėt vyr. buhalterės apie moesčius Švedijoje Lietuvos įmonei
Nors nesitikiu nieko teigiamo sužinoti, bet gi "viltis durnių motina"
Na va pagaliau užklausiau
Sodra moka ten. Atlyginimas pagal Švedijos nustatytus teisės aktus, jį dar turi tvirtinti kažkokios profsąjungos.
GPM ir PM mokamas LT.
Tikiuosi padėjau.
lemone rašė: Tess,
Aš bandau priminti, jums kad paklaustumėt vyr. buhalterės apie moesčius Švedijoje Lietuvos įmonei
Nors nesitikiu nieko teigiamo sužinoti, bet gi "viltis durnių motina"
Na va pagaliau užklausiau
Sodra moka ten. Atlyginimas pagal Švedijos nustatytus teisės aktus, jį dar turi tvirtinti kažkokios profsąjungos.
GPM ir PM mokamas LT.
Tikiuosi padėjau.
lemone
1159
2010-10-20 10:35
lemone
sonata600 2010-04-25 15:27
Nesvarbu, kad dirbat Švedijoj, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis galioja visai EEB. Ir mes visus 3 metus ramiai mokėjom mokesčius Lietuvoj, o dirbdavom Norvegijoj. Bet atėjo viena diena ir norvegai privertė įsteigti ten įmonę. O kadangi kaip ir jūs jokios veiklos nevykdom čia, tai esam priversti mokėti visus mokesčiu Norvegijoj. Bet pasiskaitykit truputėlį mano įkeltus dokumentus, o daugelis yra didelio formato tai net nesistengiau įkelti. Esu ir audito firmoj su skambiu pavadinimu konsultavusis, labai pasigailėjau sukišus 430 lt. ir gavau tik patvirtinimą, kad žinau tai, ką ir jie žino, dargi sprendimą Nr.148 patys atšvietė, nes apie nieko negirdėjo
Švedijoje per metus dirbam trumpiau nei 3 mėnesius, bet kaip jūs Sonata600 rašot niekam neįdomus tas 148 sprendimas. Sutinkam , kad sodros mokestį teks mokėti Švedijoje, bet jie to mokesčio reikalauja ir už 2008, 2009 metus, o juk mes tai sodrą už tuos metus Lietuvoje sumokėjom. Aišku mažiau negu būtų reikėję Švedijoj mokėt. Švedai "pataria", kad tą ką sumokėjom Lietuvoje mūsų sodra pervestų į Švediją - kas yra "misija neįmanoma", o skirtumą turėtume sumokėti patys. Gal kas susidūrėt su panašiu atveju? Gal kas žinot kokiu telefonu sodroje galima būtų pasikonsultuoti, nes bendruoju telefonu prisikambint neįmanoma.
Nesvarbu, kad dirbat Švedijoj, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis galioja visai EEB. Ir mes visus 3 metus ramiai mokėjom mokesčius Lietuvoj, o dirbdavom Norvegijoj. Bet atėjo viena diena ir norvegai privertė įsteigti ten įmonę. O kadangi kaip ir jūs jokios veiklos nevykdom čia, tai esam priversti mokėti visus mokesčiu Norvegijoj. Bet pasiskaitykit truputėlį mano įkeltus dokumentus, o daugelis yra didelio formato tai net nesistengiau įkelti. Esu ir audito firmoj su skambiu pavadinimu konsultavusis, labai pasigailėjau sukišus 430 lt. ir gavau tik patvirtinimą, kad žinau tai, ką ir jie žino, dargi sprendimą Nr.148 patys atšvietė, nes apie nieko negirdėjo
Švedijoje per metus dirbam trumpiau nei 3 mėnesius, bet kaip jūs Sonata600 rašot niekam neįdomus tas 148 sprendimas. Sutinkam , kad sodros mokestį teks mokėti Švedijoje, bet jie to mokesčio reikalauja ir už 2008, 2009 metus, o juk mes tai sodrą už tuos metus Lietuvoje sumokėjom. Aišku mažiau negu būtų reikėję Švedijoj mokėt. Švedai "pataria", kad tą ką sumokėjom Lietuvoje mūsų sodra pervestų į Švediją - kas yra "misija neįmanoma", o skirtumą turėtume sumokėti patys. Gal kas susidūrėt su panašiu atveju? Gal kas žinot kokiu telefonu sodroje galima būtų pasikonsultuoti, nes bendruoju telefonu prisikambint neįmanoma.
sonata600
1534
2010-10-21 04:28
sonata600
Labai daug neaiškumų su tom užsienio komandiruotėm. Nors ir yra dvig.apmokestinimo išvengimo sutartys su Švedija, Suomija, kurios yra ES valstybės ir mano atveju Norvegija, kuri nėra ES sudėtyje. Turit ten atsidarę įmonę ar ne.
Dabar jau šiaip ne taip įsteigėm filialą. Žinoma kylo vėl daug klausimų, nes mes Lietuvoj nedirbam, todėl negaunam formos E 101. O būtų paprasčiau, nors vargo surinkti, šias pažymas sočiai. Susirašinėju ir su jų mokesčių administratorium, tai jis man pareiškė: visus mokesčius mūsų filialas mokės Lietuvoj.
Nagi čia dabar galvoju. Dar galiu sutikt, kad Sodra, GPM, pelno mokestis, mokamas čia. O kaipgi su PVMu? Juk mes jo negalim mokėt Lietuvoj, nes naudojamės PVMĮ 41 str.
Dabar vėl rašysiu, kad pagrįstų savo atsakymą jų įstatymais, nes neparodysiu gi jų „diplomuoto buhalterio", kaip pats prisistatė, atsakymo mūsiškei VMI:)) nes kurio vežime sėdi to ir giesmę giedi t.y. vadovaujiesi tos šalies įstatymais, nepamiršdamas ir savų. Tik jaučiu, kad jis nelabai irgi žino.
Pasiskaitymui siunčiu savo surinktas žinių nuotrupas iš visų įmanomų šaltinių.
Ir skambinkit į Sodrą, tik geriausia įmokų skyriaus viršininkei (ui), nors ir jos menkos specialistės šiais klausimais, bet vis tiek turi būt būdas, kaip susigražinti dvigubai sumokėtus mokesčius Sodrai. Bendro telefono jau senokai nėra, tad nevarkit.
Dabar jau šiaip ne taip įsteigėm filialą. Žinoma kylo vėl daug klausimų, nes mes Lietuvoj nedirbam, todėl negaunam formos E 101. O būtų paprasčiau, nors vargo surinkti, šias pažymas sočiai. Susirašinėju ir su jų mokesčių administratorium, tai jis man pareiškė: visus mokesčius mūsų filialas mokės Lietuvoj.
Nagi čia dabar galvoju. Dar galiu sutikt, kad Sodra, GPM, pelno mokestis, mokamas čia. O kaipgi su PVMu? Juk mes jo negalim mokėt Lietuvoj, nes naudojamės PVMĮ 41 str.
Dabar vėl rašysiu, kad pagrįstų savo atsakymą jų įstatymais, nes neparodysiu gi jų „diplomuoto buhalterio", kaip pats prisistatė, atsakymo mūsiškei VMI:)) nes kurio vežime sėdi to ir giesmę giedi t.y. vadovaujiesi tos šalies įstatymais, nepamiršdamas ir savų. Tik jaučiu, kad jis nelabai irgi žino.
Pasiskaitymui siunčiu savo surinktas žinių nuotrupas iš visų įmanomų šaltinių.
Ir skambinkit į Sodrą, tik geriausia įmokų skyriaus viršininkei (ui), nors ir jos menkos specialistės šiais klausimais, bet vis tiek turi būt būdas, kaip susigražinti dvigubai sumokėtus mokesčius Sodrai. Bendro telefono jau senokai nėra, tad nevarkit.
lemone
1159
2010-10-21 08:47
lemone
Tai va dabar papasakosiu visus savo vargo kelius.
Pirmiausia paskaminau į užsienio išmokų tarnybą. Paaiškinau situaciją, kad mes Lietuvoje registruota įmonė dirbame tik Švedijoje, todėl negavom E101,o sodros mokesčius mokėjom Lietuvoje. Specialistė be galo nustebo, kodėl mes taip darėm, anot jos jei negauni E101 tai iš kart ir reikia mokesčius mokėti toj valstybėj kur dirbi.Švedijoje mes įmonės atsidarę neturim, bet esam PVM mokėtojai ir ten, bei Lietuvoje mokam PVM(Lietuvoje dažniausia grąžintinas)Keista, kad švedai prašo sumokėti pas juos tik sodrą, kiti mokesčiai jų nedomina.
Žodžiu nebesuprantu nieko.
Toliau- skambinu į savo sodros skyrių, vėl aiškinu situaciją ir klausiu ar mums grąžins sodros mokestį jei mes sumokėsim Švedijoje, kad nebūtų dvigubai apmokestinta. Paaiškino kad tai įmanoma, bet reikia pristatyt kiekvieno darbuotojo pažymą apie sumokėtą sodros mokestį, darbo laiką Švedijoje su vertimais(per 2 metus kažkur apie 60 darbuotojų), komandiruočių įsakymų kopijas, patikslintus visus SAM-us, užpildytas 2SD pagal kažkokį tai punktą, dokus, kad tikrai sumokėjome Švedijoje sodros mokestįir dar galybę visokių prašymų ir pažymų.Nežinau net nuo ko pradėt Tiesa, Sonata600 gal kartais girdėjote apie darbuotojų nuomą užsienio firmai? Įdomu kas tada moka darbuotojams komandiruotpinigius? O kaži Lietuvoje ar gali viena firma kitai išnuomot darbuotojus?
Pirmiausia paskaminau į užsienio išmokų tarnybą. Paaiškinau situaciją, kad mes Lietuvoje registruota įmonė dirbame tik Švedijoje, todėl negavom E101,o sodros mokesčius mokėjom Lietuvoje. Specialistė be galo nustebo, kodėl mes taip darėm, anot jos jei negauni E101 tai iš kart ir reikia mokesčius mokėti toj valstybėj kur dirbi.Švedijoje mes įmonės atsidarę neturim, bet esam PVM mokėtojai ir ten, bei Lietuvoje mokam PVM(Lietuvoje dažniausia grąžintinas)Keista, kad švedai prašo sumokėti pas juos tik sodrą, kiti mokesčiai jų nedomina.
Žodžiu nebesuprantu nieko.
Toliau- skambinu į savo sodros skyrių, vėl aiškinu situaciją ir klausiu ar mums grąžins sodros mokestį jei mes sumokėsim Švedijoje, kad nebūtų dvigubai apmokestinta. Paaiškino kad tai įmanoma, bet reikia pristatyt kiekvieno darbuotojo pažymą apie sumokėtą sodros mokestį, darbo laiką Švedijoje su vertimais(per 2 metus kažkur apie 60 darbuotojų), komandiruočių įsakymų kopijas, patikslintus visus SAM-us, užpildytas 2SD pagal kažkokį tai punktą, dokus, kad tikrai sumokėjome Švedijoje sodros mokestįir dar galybę visokių prašymų ir pažymų.Nežinau net nuo ko pradėt
Tiesa, Sonata600 gal kartais girdėjote apie darbuotojų nuomą užsienio firmai? Įdomu kas tada moka darbuotojams komandiruotpinigius? O kaži Lietuvoje ar gali viena firma kitai išnuomot darbuotojus?
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui