Dividendai

Taip, pateikite šį klausimą akcininkų susirinkimui, ir bus galima grąžinti į nepaskirstytą pelną.

Ačiū už atsakymą.
O kaip tai reiks atvaizduoti kapitalo pokyčių atsakaitoje? Kokiose eilutėse turės atsispindėti?

Tai čia kitais metais klauskite, juk akcininkų susirinkimo nutarimus parodysite NKPA už 2010 metus.

Sveiki,

ar galima 2010 m. paskirstyti pelna uz 2008 m., po 2009 m. nuostolio patvirtinimo?
Ta prasme 2008 m. buvo pelnas. Po akcininku susirinkimo buvo nuspresta - neskirstyti.
2009 m. - nuostolis. Akcininku susirinkimas 2010 m. ir jie nori paskirstyti 2008 m. pelna, o 2009 m. nuostoli palieka nepadengta.
Ar taip galima?

Negalima.
Reikia sudėti (algebriškai) 2008 metų pelną ir 2009 metų nuostolį.
Jei bus ką skirstyti - tegu skirsto.

kur galeciau apie tai pasiskaityti?

Gal pabandykite perskaityti?
Taip pat akcinių bendrovių įstatymą, ypač atidžiai apie dividendų skyrimo sąlygas.

Aciu, Raini

dar klausimelis.
Tai jei 2009 m. buvo nuostolis, as ji dengiu 2008 m. pelnu ir privalomuiju rezervu?
kitais metais, jei turesiu pelno, tai vel teks atstatineti privalomaji rezerva?

Pelnu "susidengia" savaime, net negalima sakyti, kad dengiate - tiesiog apskaičiuojate paskirstytinąjį grynąjį pelną (nuostolį).
Jei po to gaunasi nuostolis, AKCININKAI priima sprendimą dengti jį pirmiausiai iš turimo privalomojo rezervo.
Ir tas sudengimas matysis tik 2010 metų MFA.

tai techniskai protokole atrodys viskas taip:
grynasis 2009 m. nuostolis yra 40 Lt, kuris susideda is:
1) 2008 m. nep. pelnas - 50 Lt
2) grynasis nuostolis - 100Lt (be neleidziamu?)
3) Rezervas 10 Lt
?

Finansinis nuostolis ir yra tas nuostolis, kuris rašosi į protokolą;
t.y VISOS pajamos minus VISOS sąnaudos.
40 Lt 2009 nebus grynasis nuostolis, o bus nepaskirstytas nuostolis ( einamųjų ir praėjusių laikotarpių)

na viską supratau

gal ir pasikartosiu, tačiau įdedu info apie dividendus.
nes info tikrai nemažai ir naudingos. (ir gana aiškiai surašyta:)

Išsimokėjai dividendus – lauk ieškinio

aujų finansinių metų pradžia kasmet pasižymi dividendų įmonių akcininkams išmokėjimo vajumi. Deja, kartais akcininkai, susižerdami visą įmonės pelną, pamiršta apie kitus savo įmonės kreditorius. Šiemet ši problema dar aktualesnė, nes ekonomikos pakilimo laikais dividendų išmokėjimu buvo mažiau domimasi dėl sklandžiau vykusių atsiskaitymų su kreditoriais ir didesnio verslo partnerių tarpusavio pasitikėjimo.

Sunkmetis privertė įmonių kreditorius, tame tarpe ir valstybinę mokesčių inspekciją bei kitas institucijas, atidžiau nagrinėti skolininkų finansinius duomenis ir sekti, ar akcininkai nebando „apeiti“ kitų įmonės kreditorių. Be to, ir teismai staiga prisiminė anksčiau retai taikytas Civilinio kodekso suteikiamas galimybes reikalauti akcininkų atsakomybės už bendrovės neįvykdytas prievoles, kai akcininkai prisidėjo prie įmonės nemokumo.

Panašu, jog šiemet anksčiau praktikuoti ir, atrodo, verslo logiką turėję pinigų išmokėjimo būdai vis dažniau įvardijami kaip neteisėti. Kieno teises, sakykite, pažeidžia įmonės beprocentė paskola akcininkui, vėliau įskaitant šią paskolą mokėtinų dividendų atžvilgiu? Arba įmonės kreditavimasis banke, kai trūksta apyvartinių lėšų dividendų išmokėjimui? Juk teisiškai akcininkas, priėmęs sprendimą eiliniame akcininkų susirinkime paskirstyti pelną ir išmokėti dividendus, tampa tokiu pačiu įmonės kreditoriumi kaip ir įmonės tiekėjai bei kiti verslo partneriai. O įmonės vadovybė, gavusi tokį akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividendų paskirstymo privalo sumokėti akcininkams paskirstytus dividendus per 30 dienų nuo tos dienos, kai buvo priimtas sprendimas. Paradoksas, bet tokiais atvejais akcininkai, kurių tikslas investuojant į bendrovę buvo gauti tos bendrovės pelno dalį, yra puolami iš visų pusių ir verčiami įrodinėti, kad turi teisę gauti tuos dividendus.

Kita vertus akcininkai gali pretenduoti tik į tą pelno dalį, kurios išmokėjimas neapsunkins įmonės atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Ši taisyklė yra, ar bent jau turėtų būti, pagrindinis kriterijus sprendžiant, ar dividendų išmokėjimas yra teisėtas. Jos, deja, ne visada paisoma. Tuomet ir pasipila įmonės kreditorių reikalavimai akcininkams grąžinti išmokėtus dividendus. Be to, akcininkui išmokėtą dividendą gali išieškoti ir pati įmonė, jeigu įrodo, kad akcininkas žinojo ar turėjo žinoti, kad dividendas yra paskirtas ir (arba) išmokėtas neteisėtai. Todėl, kad nesulauktumėte panašių reikalavimų ar net ieškinio, apžvelgsiu kelias pagrindines sąlygas, kai dividendų išmokėjimas galėtų būti pripažintas neteisėtu.

1. Dividendai išmokami nepasibaigus finansiniams metams. Dividendų mokėjimas avansu yra pakankamai rizikingas dalykas, nes neįvertinami pilnų mokestinių metų finansiniai rezultatai. Lietuvoje tarpiniai dividendų mokėjimai įstatymų nėra numatyti. Tačiau kaip minėta, neretai metų eigoje įmonės suteikia akcininkams paskolas su ypatingai žemomis arba nulinėmis palūkanomis, o vėliau, priėmus sprendimą išmokėti dividendus, paskolos nėra realiai grąžinamos, o tiesiog įskaitomos mokėtinų dividendų atžvilgiu. Tokiais atvejais yra rizikos, jog atsižvelgdama į tikrąjį paskolos suteikimo tikslą valstybinė mokesčių inspekcija laikytų, jog įmonės suteikta paskola faktiškai reiškė dividendų išmokėjimą, todėl pareiga sumokėti mokesčius nuo dividendų atsiranda ne tą dieną, kai buvo priimtas sprendimas juos išmokėti, o žymiai anksčiau – „paskolos“ išdavimo dieną. Bent vieną kartą sumokėjęs delspinigius, baudas už laiku nesumokėtus mokesčius, kitą kartą rimtai pagalvos, ar ne per brangu jam imti tokią paskolą iš savo įmonės.

2. Lėšos išmokamos ne iš realaus bendrovės pelno, o iš kitų šaltinių, kurie formaliai pervedami į paskirstytiną pelną. Tai reikštų, jog pvz., nors akcijų priedai ar įmonėje sudaryti rezervai yra laikomi akcininkų kapitalo dalimi, jų negalima pervesti į pelną, o paskui išmokėti neva kaip dividendus. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, griežtai pasisakęs prieš akcijų priedų pervedimą į paskirstytiną pelną tolimesniam išmokėjimui per dividendus (2010 m. sausio 18 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A556 – 169/2010). Tiesa, teismas akcentavo ne faktą, kad išmokų iš akcijų priedų apskritai negalima daryti, bet pritaikė joms A klasės pajamoms nustatytą mokesčių tarifą (kuris lėšų išmokėjimo momentu buvo 33 procentai). Tačiau tikėtina, kad tokiomis išmokomis susidomėję kiti įmonės kreditoriai įtikintų teismą įpareigoti akcininką ne tik grąžinti tokias išmokas (kaip gautas be teisinio pagrindo), bet ir susimokėti 5 procentų palūkanas už naudojimąsi pinigais.

3. Bendrovė yra nemoki ar išmokėjusi dividendus taptų nemoki. Noriu pastebėti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiame kontekste nemokumo sąvokos neleidžia tapatinti su Įmonių bankroto įstatyme įtvirtinta įmonės nemokumo būsena. Remiantis Įmonių bankroto įstatymu, įmonė laikoma nemokia, kai jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vertinant, ar galima išmokėti dividendus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nemokumo sąvoką aiškina daug plačiau. Nemokumą siūloma aiškinti per tą prizmę, jog kitų bendrovės kreditorių reikalavimai turi viršenybę prieš akcininko teisę į dividendus. Anot teismo, negalima priimti sprendimo išsimokėti dividendus, jei bendrovė dar neatsiskaitė su kitais kreditoriais pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję. „Nepaisant to, kokia yra bendrovės finansinėje atskaitomybėje formaliai deklaruojama įmonės finansinė būklė, vien faktas, kad, priimant sprendimą išmokėti dividendus, bendrovė turėjo piniginių prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję, leidžia daryti prielaidą, kad bendrovė buvo nemoki“ (2009 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009).

4. Bendrovė veikia nuostolingai (paskirstytinojo ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama).

5. Bendrovės nuosavas kapitalas yra mažesnis arba išmokėjus dividendus taptų mažesnis už bendrovės įstatinio kapitalo, privalomojo rezervo, perkainojimo rezervo bei rezervo savoms akcijoms įsigyti sumą. Nuosavo kapitalo rodiklis (turtas minus įsipareigojimai) yra vienas iš tiksliausių rodiklių, atspindinčių įmonės finansinę būklę. O kas, jei dėl dividendų išmokėjimo įmonei atsiranda papildomų finansinių įsipareigojimų? Kaip pvz., jei įmonės metų pelnas susidarė dėl pervertinto turto, kuris yra labai nelikvidus, o apyvartinių lėšų trūksta, todėl įmonei tenka imti banke paskolą dividendams išmokėti. Ar visada tikslas pateisina priemones ir banko paskola, paimta dividendų mokėjimui, yra tinkamas žingsnis?

Yra ir kitų sąlygų, kurių turi būti laikomasi išmokant dividendus. Pavyzdžiui, akcijos, už kurias skiriamas dividendas, turi būti visiškai apmokėtos, privilegijuotųjų akcijų savininkai turi pirmumo teisę gauti dividendus prieš paprastųjų akcijų savininkus ir pan. Tačiau tokių sąlygų laikymąsi didžiąja dalimi gali užtikrinti įmonių vadovai. Tuo tarpu dėl aukščiau minėtų pelno paskirstymo klaidų dažniausiai taptų atsakingi įmonės akcininkai, kurie vargu ar, pasidžiaugę gausiais dividendais, taip pat nudžiugtų netikėtai gavę šaukimą į teismą.

Sveiki,

jeigu įmonė nutarė fiziniams asmenims išmokėti 10 tūkst. Lt dividendais, tai atskaičiavus 20 proc. GPM, realiai liks tik 8 tūkst.?

Taip.

Dėkui Jums!

sveiki, UAB dirba pelningai , 2009 metu pradzioje nepaskirstyto pelno buvo tarkim 500000, Lt 2009 metais uždirbo 120000Lt grynojo pelno . vienintelis įmonės akcininkas FA nori išsimok 250000Lt dividendų. kaip ir viskas aisku sumokam 20 proc GPM . 0,
radau kabliuka cituoju:
Dalis paskirstytinojo pelno gali būti skiriama dividendams, tantjemoms valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Šiems tikslams bendrovė gali skirti ne daugiau kaip 1/5 grynojo ataskaitinių finansinių metų pelno. Be to, bendrovė, per nustatytus terminus nesumokėjusi įstatymų nustatytų mokesčių, negali mokėti dividendų, metinių išmokų (tantjemų) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams ir premijų darbuotojams. Tantjemas stebėtojų tarybos ir valdybos nariams mokėti avansu draudžiama.


tai pagal mane galiu išmokėti tik 24000Lt . t,y 1/5 , ar kažka ne taip supratau

O įmonei sumokėjus GPM (tuos 2 tūkst. Lt) šia suma bus mažinamas įmonės pelno mokestis?