Atleidimas is darbo del nedarbingumo.??????
K
2007-01-18 17:17
kambuz
Esu jau 2 su puse menesiu nedarbingas(del lidos turiu nedarbingumo lapeli) Ar gali mane darbdavis paliosoti is darbo...???P.S;-turiu 2 gr.invaliduma 
L
2007-01-18 18:00
Laguna_
jei del sveikatos bukles nebegalite atlikti savo tiesioginiu pareigu, jus gali atleisti pagal tam tikra DK straipsni, sumokejus atitinkama kompensacija ir is anksto ispejus (gaila neturiu Darbo kodekso po ranka)
volgadon
4395
2007-01-18 18:26
volgadon
Dienos tikslumu nepamenu ,čia reikai klausti gyd.daktarės,kiek tęsiamas maksimum biuletenis invalidams.Sveikiems iki 120 kal.d.po to med .komisija.Invalidams žinau mažiau ,atrodo iki 90 ,jei ne dar mažiau.Ir bus aišku dėl galėjimo eiti esamas pareigas.
K
2007-01-18 20:24
kambuz
2011-09-11 05-15
Laguna_ rašė: jei del sveikatos bukles nebegalite atlikti savo tiesioginiu pareigu, jus gali atleisti pagal tam tikra DK straipsni, sumokejus atitinkama kompensacija ir is anksto ispejus (gaila neturiu Darbo kodekso po ranka) Zinau kad mane gali atleisti....Bet skaitikit klausima...Kada mane gali atleisti...????????
Laguna_ rašė: jei del sveikatos bukles nebegalite atlikti savo tiesioginiu pareigu, jus gali atleisti pagal tam tikra DK straipsni, sumokejus atitinkama kompensacija ir is anksto ispejus (gaila neturiu Darbo kodekso po ranka)
K
2007-01-18 20:27
kambuz
2011-09-11 05-15
prosas rašė: Yra ir dar kai kas
133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams
1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų.
2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne
dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką. Aciu....issamus atsakimas....bet vis delto ;-kaip ira su darbotoju kuris jau turi invaliduma.?????
prosas rašė: Yra ir dar kai kas
133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams
1. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas. Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų.
2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne
dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.
K
2007-01-18 20:30
kambuz
2011-09-11 05-15
volgadon rašė: Dienos tikslumu nepamenu ,čia reikai klausti gyd.daktarės,kiek tęsiamas maksimum biuletenis invalidams.Sveikiems iki 120 kal.d.po to med .komisija.Invalidams žinau mažiau ,atrodo iki 90 ,jei ne dar mažiau.Ir bus aišku dėl galėjimo eiti esamas pareigas. TAS PAREIGAS GALIU EITI BUDAMAS INVALIDAS....BET PER KIEK LAIKO DARBDAVIS MANE GALI ATLEISTI...TAIP SUPRANTU PO 90 DIENU...??????
volgadon rašė: Dienos tikslumu nepamenu ,čia reikai klausti gyd.daktarės,kiek tęsiamas maksimum biuletenis invalidams.Sveikiems iki 120 kal.d.po to med .komisija.Invalidams žinau mažiau ,atrodo iki 90 ,jei ne dar mažiau.Ir bus aišku dėl galėjimo eiti esamas pareigas.
volgadon
4395
2007-01-18 20:47
volgadon
130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.
5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti:
1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;
2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.
6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.
7. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
Paskaityk dar čia.O 90kal dienų invalidams tęsiamas biuletenis.Nes už daugiau neapmoka.
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.
5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti:
1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;
2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.
6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.
7. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
Paskaityk dar čia.O 90kal dienų invalidams tęsiamas biuletenis.Nes už daugiau neapmoka.
volgadon
4395
2007-01-18 20:50
volgadon
2011-09-11 05-15
Pašalpos mokėjimo laikotarpiai
1. Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
2. Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu:
- šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
- asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) - iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
3. Vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Gydantis proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare – už visą jame būtą (įskaitant vykimo į stacionarą ir atgal) laiką.
5. Slaugant sergantį šeimos narį:
- ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
- vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
- slaugant stacionare sergantį bet kuria liga vaiką iki 7 metų, taip pat slaugant stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jei vaikai slaugomi stacionare – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
7. Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.[b][/b]
1. Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
2. Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu:
- šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
- asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) - iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
3. Vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Gydantis proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare – už visą jame būtą (įskaitant vykimo į stacionarą ir atgal) laiką.
5. Slaugant sergantį šeimos narį:
- ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
- vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
- slaugant stacionare sergantį bet kuria liga vaiką iki 7 metų, taip pat slaugant stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jei vaikai slaugomi stacionare – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
7. Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.[b][/b]
K
2007-01-19 15:01
kambuz
2011-09-11 05-15
volgadon rašė: 130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.
5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti:
1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;
2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.
6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.
7. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
Paskaityk dar čia.O 90kal dienų invalidams tęsiamas biuletenis.Nes už daugiau neapmoka.Viska suprantu....aciu uz informaciaj,...bet atsdakikit man paprasta lietuviu kalab.Ar po 90 dienu nedarbingumo..mane kaip invalida darbdavis gali atleisti is darbo.???????????
volgadon rašė: 130 straipsnis. Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
1. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbuotojai, nurodyti šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius.
2. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą turi būti nurodyta:
1) atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas;
2) atleidimo iš darbo data;
3) atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka.
3. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis.
4. Kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis), kad būtų išvengta numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jos būtų sušvelnintos. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu. Jį pasirašo darbdavys bei darbuotojų kolektyvui atstovaujančio organo atstovai.
5. Įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, darbdavys privalo raštu prieš du mėnesius pranešti teritorinei darbo biržai, savivaldybės institucijai ir įmonės darbuotojų atstovams (Kodekso 19 straipsnis), kai per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti:
1) dešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba iki devyniasdešimt devynių darbuotojų;
2) daugiau kaip dešimt procentų darbuotojų, jeigu įmonėje dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų;
3) trisdešimt ir daugiau darbuotojų, jeigu įmonėje dirba trys šimtai ir daugiau darbuotojų.
6. Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis, nepažeidžiant sutartyse nurodyto termino. Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Vyriausybė.
7. Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
8. Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
3. Teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti:
1) narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
2) darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
3) dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis į administracinius organus;
4) lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms organizacijoms;
5) amžius;
6) nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų nustatytais atvejais atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir prievoles.
4. Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenimis iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
5. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo užmokestį.
Paskaityk dar čia.O 90kal dienų invalidams tęsiamas biuletenis.Nes už daugiau neapmoka.
K
2007-01-19 15:02
kambuz
2011-09-11 05-15
volgadon rašė: Pašalpos mokėjimo laikotarpiai
1. Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
2. Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu:
- šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
- asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) - iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
3. Vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Gydantis proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare – už visą jame būtą (įskaitant vykimo į stacionarą ir atgal) laiką.
5. Slaugant sergantį šeimos narį:
- ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
- vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
- slaugant stacionare sergantį bet kuria liga vaiką iki 7 metų, taip pat slaugant stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jei vaikai slaugomi stacionare – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
7. Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.[b][/b]Viska suprantu....aciu uz informaciaj,...bet atsdakikit man paprasta lietuviu kalab.Ar po 90 dienu nedarbingumo..mane kaip invalida darbdavis gali atleisti is darbo.???????????
volgadon rašė: Pašalpos mokėjimo laikotarpiai
1. Ligos ar traumos atveju – iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
2. Užkrečiamų ligų protrūkių ir epidemijų metu:
- šių ligų židiniuose nustačius karantino režimą – visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo;
- asmenį nušalinus nuo darbo kaip užkrečiamos ligos sukėlėjo nešiotoją (jeigu negalima perkelti į kitą darbą) - iki darbingumo atgavimo arba kol bus pripažintas invalidumas.
3. Vaikų įstaigoje nustačius infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei prižiūrėti vaiką – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.
4. Gydantis proteziniame ir/ar ortopediniame stacionare – už visą jame būtą (įskaitant vykimo į stacionarą ir atgal) laiką.
5. Slaugant sergantį šeimos narį:
- ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas;
- vaiką iki 14 metų – ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų;
- slaugant stacionare sergantį bet kuria liga vaiką iki 7 metų, taip pat slaugant stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, jei vaikai slaugomi stacionare – už visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip 120 dienų per kalendorinius metus;
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
7. Savanoriškai gydantis stacionare nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos - ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.[b][/b]
K
2007-01-19 15:02
kambuz
2011-09-11 05-15
prosas rašė: Aš taip suprantu.
Invalidumas yra invalidumas.
O nedarbingumas yra kitas reikalas.
Jei žmogus turi invalidumą, tai ir dirba taip, kaip jis gali.
Kažko gal negali. Kažką gali, bet daktarai neleidžia.
Tokiems darbams darbdavys jo neturėtų priimti.
Bet tai čia žmogus dirba.
O kai yra nedarbingumo pažymėjimas,
tai žmogus nedirba visai.
Va tada ir žiūrima, kiek jis serga.
Kaip rašiau anksčiau, jei tai yra ne dėl sužalojimo darbe,
ir jei tai yra ne dėl profesinės ligos,
tai, aš suprantu, gali atleisti po 120 dienų, sirgtų iš eilės.
Arba jei buvo sirgta su pertrauka, tai kai per metus prisirinks 140 dienų.
Manau, iškart po to darbdavys gali nutraukti sutartį.
Įspėjimai čia lyg nenumatyti.Viska suprantu....aciu uz informaciaj,...bet atsdakikit man paprasta lietuviu kalab.Ar po 90 dienu nedarbingumo..mane kaip invalida darbdavis gali atleisti is darbo.???????????
prosas rašė: Aš taip suprantu.
Invalidumas yra invalidumas.
O nedarbingumas yra kitas reikalas.
Jei žmogus turi invalidumą, tai ir dirba taip, kaip jis gali.
Kažko gal negali. Kažką gali, bet daktarai neleidžia.
Tokiems darbams darbdavys jo neturėtų priimti.
Bet tai čia žmogus dirba.
O kai yra nedarbingumo pažymėjimas,
tai žmogus nedirba visai.
Va tada ir žiūrima, kiek jis serga.
Kaip rašiau anksčiau, jei tai yra ne dėl sužalojimo darbe,
ir jei tai yra ne dėl profesinės ligos,
tai, aš suprantu, gali atleisti po 120 dienų, sirgtų iš eilės.
Arba jei buvo sirgta su pertrauka, tai kai per metus prisirinks 140 dienų.
Manau, iškart po to darbdavys gali nutraukti sutartį.
Įspėjimai čia lyg nenumatyti.
K
2007-01-19 15:04
kambuz
2011-09-11 05-15
prosas rašė:
volgadon rašė: O 90kal dienų invalidams tęsiamas biuletenis.Nes už daugiau neapmoka.
Na, biuletenis gal ir bus tęsiamas.
Jei žmogus dar serga, tai reiškia serga.
Gal tik sodra nemokės daugiau kaip už 90 dienų.
Be to, šitos 90 apmpkėjimo dienų taikomos tik tada, kai žmogus
gauna invalidumo pensiją.
O kažin, ar visi invalidai gauna tą pensiją.
Jei negauna - tada kaip ir neinvalidas. Viska suprantu....aciu uz informaciaj,...bet atsdakikit man paprasta lietuviu kalab.Ar po 90 dienu nedarbingumo..mane kaip invalida darbdavis gali atleisti is darbo.???????????
prosas rašė:
volgadon rašė: O 90kal dienų invalidams tęsiamas biuletenis.Nes už daugiau neapmoka.
Na, biuletenis gal ir bus tęsiamas.
Jei žmogus dar serga, tai reiškia serga.
Gal tik sodra nemokės daugiau kaip už 90 dienų.
Be to, šitos 90 apmpkėjimo dienų taikomos tik tada, kai žmogus
gauna invalidumo pensiją.
O kažin, ar visi invalidai gauna tą pensiją.
Jei negauna - tada kaip ir neinvalidas.
P
2007-01-19 15:16
Patriciuke
2011-09-11 05-15
Darbo kodeksas 129 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
Panašu, kad gali.
Toliau:136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;
Reikia žiūrėti konkrečią situaciją. Gal būt, dar priklauso išeitinė išmoka.
1. Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį šio Kodekso 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
2. Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
Panašu, kad gali.
Toliau:136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo;
Reikia žiūrėti konkrečią situaciją. Gal būt, dar priklauso išeitinė išmoka.
volgadon
4395
2007-01-19 15:53
volgadon
Aš asmeniškai neskankinčiau atleis ,kada atleis ,ar gali atleisti .Paskambinčiau į darbo inspekciją ,paaiškinčiau viską su datom ir gaučiau atsakymą.Ši situacija ne kiekvieną dieną pasitaikanti ,o buhalteris tai ne juristas darbo teisės klausimais,gali kokį straipsnelį ir praleisti.Galima darbovietės neminėti,jeigu nenorit.
L
2007-01-19 15:53
lorita
2011-09-11 05-15
kambuz rašė: Esu jau 2 su puse menesiu nedarbingas(del lidos turiu nedarbingumo lapeli) Ar gali mane darbdavis paliosoti is darbo...???P.S;-turiu 2 gr.invaliduma
Jeigu šį darbą galite atlikti, turint invalidumą, tai ar Jūsų situacijoje negalima būtų nutraukti nedarbingumą nors vienai dienai. Juk keistųsi situacija..
kambuz rašė: Esu jau 2 su puse menesiu nedarbingas(del lidos turiu nedarbingumo lapeli) Ar gali mane darbdavis paliosoti is darbo...???P.S;-turiu 2 gr.invaliduma
Jeigu šį darbą galite atlikti, turint invalidumą, tai ar Jūsų situacijoje negalima būtų nutraukti nedarbingumą nors vienai dienai. Juk keistųsi situacija..
M
2011-09-17 10:31
mendi111
volgadon rašė:
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
Sveiki, ar galetumete paikslinti si punkta.
Kalendoriniai metai- tai nuo sausio iki gruodzio, ar menuo nuo invalidumo paskirimo ir sekantys 11 menesiu?
volgadon rašė:
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
Sveiki, ar galetumete paikslinti si punkta.
Kalendoriniai metai- tai nuo sausio iki gruodzio, ar menuo nuo invalidumo paskirimo ir sekantys 11 menesiu?
C
2011-09-17 10:49
Colop
mendi111 rašė:
volgadon rašė:
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
Sveiki, ar galetumete paikslinti si punkta.
Kalendoriniai metai- tai nuo sausio iki gruodzio, ar menuo nuo invalidumo paskirimo ir sekantys 11 menesiu?
Manyčiau, jog nuo paskirtojo mėnesio + dar 11 mėnesių.
www.sodra.lt/index.php?cid=324
mendi111 rašė:
volgadon rašė:
6. Invalidams, turintiems draudžiamųjų pajamų ir gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją – ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus;
Sveiki, ar galetumete paikslinti si punkta.
Kalendoriniai metai- tai nuo sausio iki gruodzio, ar menuo nuo invalidumo paskirimo ir sekantys 11 menesiu?
Manyčiau, jog nuo paskirtojo mėnesio + dar 11 mėnesių.
www.sodra.lt/index.php?cid=324
K
2012-10-13 13:50
ksien
Sveiki,norejau pasiteiraut jusu,mano motina pradirbo apie 2 metus fabrike,susirgo siuo metu,3 savaites turejo biuleteni,del to ,kad sirgo ir nedirbo darbdavys nori ja atleisti is darbo. Kaip juos atveju elgtis,ar kreiptis i VDI , prasyti kompensacijos......Motina nenori iseit is darbo.Aciu lb
L
Tax.lt © 2002 - 2024, admin@tax.lt,
Reklama tax.lt
Buhalterinės apskaitos sistema internete smulkiam ir vidutiniam verslui