Buhalteris profesionalas

Žinok, Byla, man irgi dažnai kyla panašių minčių...Juk viešai pripažinti, kad tau mažai moka, mulkina ir t.t. it t.t., kad tu nepakankamai laiminga, kad tau negera didelis griekas. Juk iš kart gali būti išvadinta kvailele, atseit pats savo likimo kalvis. Ant bangos yra tik sėkmingi žmonės. O kad tie sėkmingi irgi kenčia, niekas nežino...

Yra DAR toks aspektas : mamai darbą pakeisti gal būtų ir nesunku. Jai pačiai dėl savęs gal būt nedaug ko tereikia. Nereikia garbės, visuomeninės padėties , kažkokio pripažinimo ir t.t. Gal ji jaustūsi laiminga namų šimininke, su kad ir pardavėjos-kasininkės, valytojos, slaugytojos ar kokia kitokia algele. GAL ji turėtų laiko savo dvasiniam tobulėjimui ir būtų laiminga. Bet kaip į tai reaguoja aplinka. Ir jos pati artimiausia aplinka ... Juk mūsų visuomenė susnobėjusi. Didžioji jos dalis. Net vaikus vertina pagal tėvų visuomeninę padėtį. Ir jei staiga mama buhalterė tempa mama valytoja... Tai ir vaikas nurašomas. Žinau ką kalbu. Susidūriau. Taigi, jei galvotum tik apie save, viskas būtų taip paparasta... Deja, gyvename ne izoliuoti nuo aplinkinių... Taip,vaikas užaugs ir praregės. Bet kol jis užaugs, jam turi sudaryti sąlygas augti oriai...

Labai neteisingai dėliojat akcentus.
Žmonės yra skirtingi. Vieni vienaip reaguoja į situacijas, kiti kitaip.

Kodėl neteisingai? Kiekvienas dėlioja akcentus pagal savo supratimą ir patirtį.

Būtent - pagal savo supratimą, jei pats niekina valytojus, tai ir bijo tuo valytoju dirbti.

Pirmiausia reikia pačiam nustoti mažiau sėkmingus niekinti, tai ir tavęs niekas neniekins. Ne visi gali buhalteriais dirbti ir ne visiems reikia jais dirbti. Valytojas toks pat reikalingas darbas kaip visi ir dar labai neaišku, be kurio darbuotojo sunkiau išsiversti :). Bent jau tol, kol jokių ataskaitų nėra :).

Dirbau tokiame darbe,kur valytojos darbas niekinamas.O man jis patinka,man tiesiog patinka,kai viską sutvarkai ir gražu.Ofise buvo bardakas,nebuvo kas tvarko,tai pasiūliau ,tegul moka ,aš sutvarkysiu po darbo.Vieną kartą išploviau,nes buvo gėda sėdėti apsidergus.Nė ačiū nepasakė.Ir ką jūs galvojat? Išpūtė akis,sako,nemokėsiu tau 100 litų už 100 kv.valymą vieną kartą per savaitę,nes brangu.Nesvarbu,kad ateina klientai,šiukšlės mėtosi,purvas pavasarį pasiekė apogėjų,deja...brangu.Taip ir sėdėjom,kol dantyse žemės girgždėti pradėjo.Gerai,kad susiradau kitą darbą ,ten viskas tvarkinga ir gražu,niekas nieko neėda ir aplinka rami,darbinga.
Va ,jums ir požiūris į žmogų ir darbą.

Pagal Prosą darbdavys moka pinigus už tai,kad internete sėdi.

Dirbau pora metų valytoja.. atleido dėl etatų mažinimo.. fiziškai sunkiau nei buhaltere be abejo, BET nervų mažiau.. sutvarkei.. išėjai ir iki kitos dienos visiškai dzin.. o buhaltere sėdi ir galvoji ar visur viskas gerai padaryta.. :)
O dėl pačių pareigų, tai nejaučiau kažkokio diskomforto ir darbuotojai visi su manim gražiai elgėsi.. nesijaučiau kažkokia žemesnio lygio.. jeigu pagal pareigas žmogus pats save viduj pastato kažkur aukščiau ar žemiau, tai ne aplinkinių kaltė.. arba man tiesiog sekasi...

Filmas dabar eina per LTV. Mes dejuojam, o kaip žmonės kitur gyvena...

240 km per dykumą su kupranugariais iki turgaus maisto nusipirkti, iki vandens dykumoj eina kažin kiek laiko...

Yra kategorija žmonių, kuriems neduok valgyti, o leisk padejuoti :).

Pamastymui:

Už pinigus kurių neturime, mes perkame daiktus, kurie mums nereikalingi, kad pasididžiuoti prieš draugus, kurie yra netikri.....


Tokia vakarų civilizacijos tiesa, dėl to mes ir dejuojam...

Apie ką ir kalbu. Nes jei galvoji kažkaip kitaip, vadinasi, esi įtartinas. Nenuoširdus, su kauke.
Visi turime krūvas problemų, bet požiūriai skiriasi. Apie tai ir noriu pasakyti. Pavyzdžiui, mano darbe. Iki krizės buvo net labai gerai, dabar tikrai galėtų būt geriau. Bet sėdi ir mąstai,ką daryti. Ar čia šokinėti, ar vistik svarbiau yra tai, kad atmosfera darbe normali, niekas tavęs tikrai nežemina, tiesioginis viršininkas toks, kad visiems linkiu (tfu tfu tfu), yra kažkoks stabilumas (tfu tfu tfu), tai ir renkiesi. Ir kadangi turi nekokios patirties, nutari, kad sveikata svarbiau už visus pasaulio pinigus. Gal geriau pasiieškoti papildomo darbelio, taip išsprendžiant kažkokias problemas.
Nes kartais atrodo, kad reikia atsiprašinėti už tai, kad aplink matai ne vien juodas spalvas.

Tiesą pasakius, nežinau, kuo dirba mano dukros klasiokų tėvai. Ir ji nežino.
Na geriausių draugų žinau. Geriausios draugės mama kirpėja, tai labai faina, ir mane dar nukerpa su nuolaida , nekalbant, kad dukra papigiai gali iš savo plaukų daryti ką nori.

Yra kategorija žmonių, kuriems labai įdomu kas kuo dirba, kas ką turi, kada kas gimęs, kas su kuo miega ir t.t. Yra tokių, tai jie ir žino.

Visi kiti - normalūs:), tai nei domisi, nei žino, nei jiems svarbu:).

Tai va su tokiais aš ir dirbu. Ir , manau kad rytoj man gali būti pasiūlyta išeiti iš jų įmonės. Nes atsisakiau dirbti už dyką. Kaip bus taip. Nes laukia pokalbis. Penktadienį perspėjo. Na, matysim...
O kas dėl valytojos darbo- tai aš jį dirbu. Po darbo. Buvo bandoma man prikišti. Bet nepavyko pažeminti. Ir nurimo.
Man asmeniškai, kiekvienas darbas yra gerbtinas.

Na nežinau gal čia tik man taip atrodo, bet tai ką Jūs sakot yra viena, kaip tai sakot rodo kitką :)

Dirbau Prosai pardavėja kasininke... Ir "štabeliuodavau" prekes prekybos salėje. Buvo toks periodas gyvenime. Man nebuvo per sunku. O figūrą kad buvau ištaisusi !
Tik prieina buvęs kolega ir sako : kaip tu gali dirbti tokį darbą, juk tu buhalterė ... Sakau, mano vaikas valgyti nori. Ir jis paniekinamai į mane žiūrėdamas man kiša 100 Lt kupiūrą... Sako, man tavęs gaila...

Intonaciją susikuriate patys... Man tik įdomu pamatyti aplinkinių reakciją. Nesakysiu daugiau nieko. Esama žmonių, kurie neturi su kuo pasikalbėti. Todėl bando kalbėtis internete... Prasta mintis. Nes aplinkiniai dažniausiai reaguoja kaip į skundą. O žmogus viso labo tik bando pasikalbėti...

Labai teisingas požiūris, neįdomu žeminti tą, kuris nereaguoja niekaip, tokie žmonės kaifuoja, jei tu pergyveni, jaudiniesi, jei praeini pro juos nematydamas, negirdėdamas, tai nėra prasmės žeminti, jokio kaifo, tik kad norėti atleisti tokį abejingą jų kliauzėms, žmogų, tai jie tikrai gali norėti. Tokie žmonės negali gyventi nieko neužgaudami ir nepažemindami, jie susiras kitą objektą tam.