rašė: Danguolė Pranckėnienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė
Šiuo metu nedidelėje įmonėje buhalteris trečdalį laiko skiria įvairioms deklaracijoms ar valstybės nurodymams vykdyti (pavyzdžiui, aptarnauja antstolius). Deklaracijų skaičius auga geometrine progresija. Planai dėl išmaniojo mokesčių administravimo rodo, kad valstybės naudai reikės dirbti dar daugiau. Tačiau rinka reikalauja pigesnių apskaitos paslaugų, todėl visiems teks daug investuoti į kompiuterines sistemas.
Tie, kas neturės lėšų investicijoms, turės papildomai samdytis darbuotojų. Toks mechaninis darbas nėra patrauklus ir neleidžia buhalteriams tikėtis didelio užmokesčio.
Didesnė vyriausiųjų buhalterių dalis greitai išeis į pensiją, o naujoji buhalterių karta turėtų susidoroti su šiais iššūkiais. Nauja karta yra racionali, greičiau keičia darbo vietą, geriau išmano IT. Dalį buhalterijos darbų reikia kitaip organizuoti: nekartoti operacijų, pavesti dalį darbų vadybininkams, kitaip sutvarkyti vidaus kontrolės sistemas.
Apskaitos darbų perdavimo apskaitos įmonėms tendencija atsirado siekiant gauti pigių apskaitos paslaugų. Tokių paslaugų dalį sudaro informacijos suvedimas. Tai leidžia sutaupyti IT išlaidų. Apskaitos paslaugas teikiančios įmonės privalo drausti savo veiklą, jose darbuotojai specializuojasi.
Buhalteris įmonėje taip pat atsako už savo darbo rezultatus, bet jam užkraunama nepalyginamai daugiau įvairių reikalų, jis gaišta daugiau laiko mokymuisi, nes viską turi aprėpti vienas. Įmonė gali rinktis vieną iš variantų – abu jie turi pranašumų ir trūkumų.
Svarbu, kad vyriausiasis buhalteris suprastų verslą, jo sprendimai neturi varžyti verslo plėtros. Jis turi mokytis visą gyvenimą, turėti kam paskambinti ir paklausti, pasitarti, kur pabūti tarp savo kolegų. Buhalteriams stinga psichologinio pasirengimo konfliktinėms situacijoms, dažnai jie netinkamai sprendžia prieštaravimus ir dėl to patiria didelį stresą, susigadina sveikatą. Buhalteriui reikėtų vadovus mažiau gąsdinti vardijant, kiek visko negalima daryti. Jei išlaidos yra verslo sąnaudos, tai jas taip ir reikia įvardyti. Juk Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų buvo laikas, kai įmonė savo virtuvėlei kavos ir cukraus negalėjo įsigyti, paskui vandens, po to dar šio to. Reikia dirbti nesiblaškant ir nekeliant streso vadovui bei kolegoms.
Linas Gusarovas, konsultacijų ir apskaitos paslaugų UAB „Gusarovas ir partneriai“ vadovas
Buhalterio ateitis komplikuota, bet garantuota. Nuolat besikeičianti įstatymų bazė reikalauja nuolatinio žinių atnaujinimo. Buhalteris ir toliau bus pirminis informacijos apie daugumą įstatymų pakeitimų šaltinis ir jų diegėjas įmonėse.
Jokie iššūkiai nestebina ir nestebins. Pradedant paskubomis priimta „naktine“ mokesčių reforma, euro įvedimu, apskaitos standartų pakeitimais, ES direktyvų perkėlimu į Lietuvos teisę ir baigiant auditorių lobizmu priimant įstatymų pakeitimus dėl profesionalaus buhalterio.
Vienas įstatymo pakeitimas didžiąją dalį Lietuvos universitetus baigusių buhalterių priverčia iš naujo studijuoti, laikyti egzaminus arba gauti sertifikatus užsienyje. Tačiau auditoriai be jokių pastangų ir sertifikavimo tampa profesionalais, galinčiais tvarkyti apskaitą.
Papildomai vertėtų paminėti ir nuo 2016 metų įsigaliojančią prievolę įdiegti savo apskaitos sistemoje naują rinkmeną, skirtą VMI darbui palengvinti. Ji pareikalaus ne tik lėšų, bet ir buhalterio darbo laiko.
Technologijos palengvins apskaitos procesą, bet privers buhalterį labiau gilintis į IT sritį. Deja, programų kūrėjai kuria teorinio lygio apskaitos programas, o buhalteriai turi adaptuoti programas prie realaus darbo ir dar už tai papildomai susimokėti programų diegėjams.
Jei buhalteris nori padaryti karjerą, jis turi baigti finansus, teisę, IT, personalo vadybą, psichologiją, vairuoti automobilį, susikalbėti bent dviem užsienio kalbomis ir būti tarnavęs (tarnavusi) kariuomenėje.
Gintaras Černius, Mykolo Romerio universiteto profesorius
Atsakymas į klausimą, kokia yra buhalterio profesijos ateitis Lietuvoje artimiausius dešimt metų, priklauso nuo to, ką vadiname „buhalterio profesija“.
Ar ši sąvoka apima tradiciškai susiklosčiusį supratimą apie techninį darbuotoją, kuris suveda skaičius į kompiuterį ir pagamina ataskaitą, ar kalbama apie kvalifikuotą šiuolaikiškai apskaitą tvarkantį specialistą?
Jei kalbame apie pirmąjį variantą, tai tokios profesijos ateitis nekokia. Duomenis pigiau suves ir ataskaitas pagamins specializuotos apskaitos bendrovės.
Tačiau jokia apskaitos bendrovė nesugebės stebėti kasdieninio įmonės pulso.
Šį darbą gali atlikti tik kvalifikuotas specialistas, kuris dalyvauja valdant įmonę kaip vertę kuriantis partneris.
Tai naujos kartos buhalteris, sugebantis sukurti ir prižiūrėti išmaniąją buhalteriją.
Dabartiniai buhalteriai per kelerius metus turės pereiti į kiek aukštesnį profesionalumo ir kvalifikacijos lygį. Brandaus amžiaus buhalteriams praktikams, įpratusiems prie dešimtmečiais nekintančios apskaitos sistemos, tą padaryti bus nelengva, tačiau įmanoma.
Daugiau galimybių šiuo atveju turi jaunimas, kadangi aukštosios mokyklos, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universitetas, jau rengia tokio pobūdžio buhalterius.
Technologijų bijoti nereikia, jos pačios savaime buhalterių duonos neatims, o tik sumažins techninio darbo apimtį. Dėl to žmonių, atliekančių tokį darbą, skaičius sumažės. Tačiau aš nevadinčiau tokių žmonių buhalteriais – tai techniniai darbuotojai.
Jei įmonės vadovybei ir savininkams duomenys reikalingi valdymui, prognozėms, jokia apskaitos bendrovė tokių buhalterių nepakeis.
Sėkmingos karjeros gali tikėtis išmanus visomis prasmėmis buhalteris, kuris girdi skaičių simfoniją. O bendraujant su vadovu buhalteriui reikia kalbėti vadovo, o ne buhalterio kalba. Reikia suprasti, kokių duomenų ir kokiam tikslui reikia valdovui, ir pateikti tik tai, ko iš tikrųjų reikia.
Lina Ulienė, UAB „Aukštaitijos vandenys“ vyriausioji finansininkė
Ar po penkerių arba dešimties metų buhalteris vis tiek bus reikalingas, – ši profesija amžina. Tačiau kiekvienas naujas laikotarpis šiai profesijai suteikia naujų atspalvių. Šiandien buhalteriui neužtenka žinoti debetą ir kreditą, jis turi išmanyti finansus, vadybą, teisę, informacines technologijas, kurios suteikia naujų galimybių: greičiau ir efektyviau sutvarkyti apskaitą, parengti įvairias ataskaitas ir leidžia valdyti finansus esamu laiku.
Buhalteris turėtų būti atsakingas, principingas, sąžiningas, kompetentingas. Sėkmingos karjeros gali tikėtis iniciatyvūs, nebijantys rizikuoti, sugebantys strategiškai mąstyti ir nuolat tobulėjantys buhalteriai. Aišku, kaip ir kiekvienoje profesinėje veikloje yra laimės faktorius, – svarbu atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje.
Bendraudamas su vadovu, kolegomis buhalteris pirmiausia turi mokėti išklausyti, būti kantrus, dėmesingas, komunikabilus, turėti savo nuomonę ir mokėti ją apginti.