Kokius gyvūnus auginate?

O čia popietės miegas su teta Sara

Užjaučiu.
Vaikysteje suvažinėjo mano šuniuką.

tikros gražuolės , tik kuri ta teta Sara?

užjaučiu, tikrai nenorėčiau niekam to pajusti

Manoji buhalterija domėjosi būdama dar maža, o dabar... matyt, atšoko fantazija arčiau susipažinus su šia profesija Neina nei iš tolo.

maniškis irgi dar mažas, turbūt irgi neš kudašių iš arčiau susipažinęs, jei tik nebus panašus į šeimininkę

Teta Sara gulinti. Jai jau 9 metai, o mano mazgė dar čia buvo kokių 4 mėn.
Iš pradžių senoji labai nenorėjo draugauti. Urzgė, kando. O po kokių kelių pasisvečiavimų... ir miegot kartu susiglaudus pradėjo.

oho tik keturi mėnesiai , o tokia didelė atrodo

Taip, dabar jai 9 mėn. Žymiai praugo ir tetą ir mamą.
Labai daug valgo. Toks jausmas, kad dėl maisto ir gyvena.

Laba diena,
kreipiuosi i jus pagalbos Noriu kaciuko (ytes), bet susiduriau su dilema: katineli ar katyte isigyti Noreciau, kad butu svelnesnis meilesnis, o ne tas kuris vaiksto vienas, maziau rupescio morciaus metu Kurios gimines atstovas labiau atitiktu situos pageidavimus?

busiu labai dekinga uz pasidalijima patirtimi

Čia iš fantastikos pasaulio. Taip viskas gerai nebūna.
Šiaip meilesnės yra katytės, bet vėl gi, neaišku su kokiu kokiu charakteriu paimsi, nes norėsi auginti nuo mažens.
O morčiai, morčiai... kenčiu, bet sterilizuot nedrįstu.

Aš laikau katiną,jau 7 metai.Tikrai man užtenka ir jo meilumo, ir švelnumo,rūpesčių dėl morčiaus jokių nėra-jis kastruotas.Pastebėjau,kad man savo švelnumo skiria daugiau ,nei sūnui,bet aš jo ir neprievartauju,o vaikas kartais gaudo,kad galėtų paglostyti,matyt nepatinka katinui toks bendravimas per prievartą,tai ir savanoriškai retai prieina.

Fantazijos tai turiu
o kodel sterilizuoti nedrįsti? Ar katytem tai sudetingiau negu katinam kastruoti? Ta prasme, kad pavojingiau?

Mano patirtis tokia: kiek susidūriau - meilesnės ir prieraišesnės katės, nei katinai. Yra buvę ir daug išimčių, bet ryškia persvara visgi nugali katės. Aš pati, tarkime, turiu labai meilų katiną, bet - jis meilus būna tada, kada pats to nori. (Turi savus "meilės" ritualus, kurie yra kasdieniniai )
Kitas - veislinis, nepasakyčiau, kad meilus, bet labai draugiškas, be to, jam kartais užeina meilės priepuoliai. Jisai mėgsta kalbėtis. Abu kastruoti. Iki tol su šiuo veisliniu buvo "žymėjimosi" ir kniaukimo problemų, jis praktiškai nuolatinėje morčiaus būsenoj būdavo. Tas kitas - ne. Tarpusavyje labai gerai sutaria, neagresyvūs, aplinkiniams, svečiams - ypač vaikams - draugiški.

Katės morčiaus metu pobjauriai elgiasi, irgi žymisi, baisiai kniaukia, ir vaikšto užpakalį atkišusios... Išoperuotos taip nebedaro, bet labiau nei patinai linkusios storėti. Na ir vėl: visuomet yra išimčių. Jei norėsi kačiukų, tai neoperuosi, bet gali būti bėdos, kur juos padėti...

Katėms sudėtingiau, nes daroma pilna nejautra, pjaunamas pilvukas, žinai, visaip gali nutikti... Ir brangiau, aišku. Kartais net stacionare turi pagulėt. Be to, kastruotas gyvūnas - tai tarsi toks ne visai tikras... Suluošintas. Būna, kad dar ir nagelius išrauna, kad baldų nedraskytų, nu tas tai man išvis baisu...

Aplamai baisu kai žmonės nusprendžia kaip gyvūnas turi atrodyti "standartai"..šunims uodegas, ausis apkarpo....Kažkur skaičiau, kad reikėtu susimastyti kaip žmones atrodytų, jeigu gyvunai mums pradėtų savus standartus taikyti.....

Gal ką žinot apie britų trumpaplaukių charakterį?

Sudėtinga tai gal ir nėra, bet galvojam apie vieną kačiukų vadą, nes jau turime užsakymų.
O mano reakcija į morčius būna tokia:
Morčius - pasibaigs morčius išvešiu išoperuos.. pasibaigs čia tavo meilės šokiai ir dainos, besarmate, begėde. Gyvent neįmanoma, ką aš to nusipelniau... ir t.t.
Morčius pasibaigė - niekur aš tavęs nevešiu, tu tokia faina, kam tave skriausti, gal kito voliojimosi ilgai nebus (čia save guodžiu)..

Atvažiavo veterinaras į namus, užmigdė, staigiai nusivežė į klinikas - išoperavo (pjūvis vos 2 cm) ir dar miegančią namo parvežė. Kažkur po savaitės pati ištraukiau siūlus ir tiek tos problemos.

Manau sunkoka bus apsispręsti Kaip visur savi pliusai, savi minusai.