2009-03-24 13:17
Elste
oi durna situacija, kai reikia pasakyti.
Mum buvo su šunelio mirtim taip. Turėjo vyro brolis staforšyrą tik 4 mėn. fainuoli tokį. Nu ir užvalgė vištienos kauliukų (ogi negalima) ir pradėjo sirgti, ten žarnas sudraskė. Šeimininkas išėjo į savanorių apmokymus 3 dienom. O per tas dienas nei vienas veterinorius jau nieko padaryti negalėjo šuneliui. Gulėjo leisgivis ir merdėjo. Priėjom, tai paskutines jėgas sukaupęs atsistojo, galvą ant kelių padėjo, paglostėm ašarotom akim ir.... po kelių valandų viskas.
Grįžo laimingas šeimininkas, pasiilgęs savo šunelio, deja... Dabar akyse tas vaizdas, kaip mes stovim nukeidę galvas, o jis viską suprato, nu ir prasidėjo vos ne isterija - kur jį padėjom, kodėl ir visa kita. Siaubas. Gerai kad greitai radom panašų stafuką ir nupirkom jam. Tai to pirmojo vardu ir pavadino, ir jau 3 metai džiaugiasi juo.