Elvusia rašė: Ar šituos jau galiu auginti?
Ar vis dar ėsi mane, kad gyvūnus myliu?
Jo. Augink.
Bet kodėl atrodo, kad aš tave ėdu
. Kategoriškai ne. Nu prisipažinsiu...buvo kilęs noras neseniai truputį "paėsti", bet aš jį užgniaužiau pačioje užuomazgoje. Bet jokiu būdu ne už gyvūnus. Būčiau ėdęs ties ten...kada kalbėjai apie sijono juosmens vietą ant tavo kūno. Apgavai minutei bekalbėdama vėjus, o tai aš sunkiai persergu. Nu gražiai ji atrodo, galvoju...labai net vietoj ten viskas pas ją...visai nepasenusiais duomenimis pasiremdamas
Ir dzingt... "Nu pamaiva nori, kad pagirčiau ... atrodo kaip šešiolikinė, o anūkai jau į penktą klasę galėtų aiti...ir oi oi matai sijonas ant kaklo negerai.
Negirsiu" O jau paskiau , kaip Petronės dainoj apie pjūklą... "хвалить мне было уже лень"
Mylėk tu tuos gyvūnus. Jiems nuo to tikrai geriau. Bet sutik...būk tu ar gyvūną įsimylėjęs ar dar ką...vis elgesys truputį ne toks, vis arba padarai arba pasakai ką netaip, kad kiti nesunkiai atspėja tokią žmogaus būseną ir daugumoje atvejų geranoriškai pasišaipo. Tai aš labai geranoriškai ties loginiais tavo minčių trūkiais ir pakikenu...
Taika
P.S Praėjusias mišias pratęsiant...aš tau kaip per išpažintį. Pirmą šunį, dobermanę kalę, miške radau begrybaudamas vaikingą paliktą ir namo parsivežiau. Antras dar buvo...jis nesiskaito, o dabartinis irgi neabejotina gailestingumo apraiška- skirtas buvo paskandinti...o gyvenimas dabar daaaaug geresnis nei Šarikui-šarikovui kliuvo