Kokius gyvūnus auginate?

vandale, kaip moteris protingai moteriai šito neverta aiškinti, o kaip moteris vyriškiui galėčiau pasakyti, jei jau iškilo toks klausimas:), kad tikrai nepergyvenkite,- šuniuko lyžtelėjimas tikrai jokiu atveju neatstos mylimo vyro bučinio:). Ir klausimas toks neturėtų kilti:).

Nežinau, aš katę turiu
Bet vis dažnesni reiškiniai, kai moteris geriau jau šunį įsitaiso nei vyrą.

nežinau kaip Jums, bet mes po to, kai mūsų šunelis prieš 10 m. mus paliko, tik dabar galvojam apie kitą šunį.Visus lyginam su buvusia mūsų augintine.Tai negražus, tai neprotingas ir t.t. Mūsiškė senatvėje buvo be dantų, pražilus ir beveik nematė. Į lauką laiptais nunešdavom.Pragyveno pas mus irgi 12 metų.
Kažkaip su katėmis kitaip. Myliu jas ir prisirišu prie jų. Teko atsisveikint ne su viena katute (mažiau 2-jų niekad neturėjom), bet tas širdagraužis praeina greičiau, negu netekus šuns.
Ir po tokio ilgo laiko tarpo ryžtamės vėl turėti šunėką. Tik nežinau, kaip katės jį priims.

O mano "kvaila" filosofija šuniukų atžvilgiu.

Na katės...jų nereik vedžiot, nereik joms dėmesio- na jei jos jo neprašo..
Na jos juk ateina pas tave, kai pačios nori...
Paglostai, pažaidi....ir nueina...
Nenori pažaist- jos nueina...
Ateis kitą kart

O šuniukai...
Jie kaip vaikai...
Laukia kol ateisi iš darbo
Nori dėmesio, nori žaist...
Juos reik išvest...kasdien
Jiems reik dėmesio-kaip vaikui...

Ir aš pagalvoju
Savo vaikams tiek dėmesio negaliu suteikt, kiek reiktų tam šunėkui
O ar tai teisinga būtų
Ar turiu teisę vaikštinėti su šuniuku ryte vakare, kai savo vaikui neturiu laiko pasivaikščiot ryte vakare , na nors ir po 20 min.

Tai va, mano kvaila išvada, šunys arba senmergių, arba vaikus išauginusių žmonių išmislas.
Kitaip būtų nesąžininga nuosavų vaikų atžvilgiu.
Su "išimtimi", kad tuos šuniukus vedžiotų vaikai..hmmmm...nors...o negalėtų jie tuo metu pabendraut su tėvais

Manyčiau šunis labiau myli nei vaikus. Jiems ir laiko daugiau skyria. Juos ir iš kiemo parneša, kad į š.. neiliptu. O vaikai mūsų per juos jau nebeturi kur žaisti visur "užminuota"
Kuris iš tiek mylėtoju surenka savo šuns š...

Kas tie "myli labiau....."
Kažkaip nesupratau jūsų žinutės prasmės...sorry...

Parašiau ką galvoju, konkrečiai asmeniškai niekam netaikiau. Tokią situaciją matau aplinkui.
Be ja kodėl taip aktyviai nedalyvaujama temoje apie vaikus. Ar apie juos neturime ką parašyti Gal jie negrąžūs Gal jie neidomūs Gal nuotraukų su jais neturime Nenorim savo džaiugsmu pasidalyti su kitais

Aš niekada nekalbu apie tai, ką iš tikrųjų myliu. Manau, jog negerai kalbėti - prietaras toks yra - nesigirk savo laime (meile) - prarasi.

jofky
Berods supratau.

Tai va, mano kvaila išvada, šunys arba senmergių, arba vaikus išauginusių žmonių išmislas.
Kitaip būtų nesąžininga nuosavų vaikų atžvilgiu.
Su "išimtimi", kad tuos šuniukus vedžiotų vaikai..hmmmm...nors...o negalėtų jie tuo metu pabendraut su tėvais



Ojo joi, koks vienašališkas požiūris. O kur vaikų meilė gyvūnams, kur vaikų tobulėjimas, mokinimasis rūpinti mažesniais už save. Juk dažniausiai kačiukas ar šuniukas yra mažųjų užgaida.
Aš savo mergytei pirkau kačiuką, kai pajutau (net nesugebėsiu išdėstyti savo minčių), tiesiog pajutau kad reikia, ir tiek. Rezultatas pranoko lukesčius.
Žinau ne vieną atveją, kai namuose atsiradus šuniukui, vaiką galima palikti norint nubėgt iki parduotuvės, išnešti šiukšles ir t.t.
Čia tik viena dalelė visų "už"

Na jūs gal nesupratote..ką norėjau pasakyt.
Na turiu aš katę, ir daug daug gyvūnų turėjome.
Taip reikėjo..nes dukros juos myli..mes juos mylime, katės, žiurkėnai, žiurkės, kanarėlės, papūgėlės...reikėjo pratinti prie atsakomybės, ir t.t.

Aš apie šunis.
Tai "atskira klasė"
Tai gyvūnas, kuris reikalauja dėmesio, na kaip vaikas, kaip šeimos narys.
Ateini- reik skirt jam dėmesį..nes jis laukia. (tarkime 30 min. gal daugiau...)
Ryte-reik išvest (tarkime 30min.)
Vakare- reik išvest (tarkime 30 min. gal daugiau...)

Aš tiesiog galvoju, išties, jei turėčiau aš šunį ir jam skirčiau tiek dėmesio...ar tai nebūtų "šventvagystė" prieš vaikus..nes jiems tiek dėmesio nebus laiko skirt...

Ar jūs skiriate bendravimui realiam, kontaktui su savo vaiku 2 ir daugiau val. per dieną
Ar jūs su juo vaikštote vakarais šnekėdami, bendraudami po val.

Aš manau, kad vaikam tikrai reikia turėti augintinį, na kad išmoktų rūpintis, pajaustų atsakomybę. O pati asmeniškai gyvendama bute nenoriu auginti jokio keturkojo. Gyvūnam, kaip žmonėm reikia laisvės, o ne laukt kada grįš šeimininkas ir išves palakstyti.

Moteris ir merginos, paneles ir vaidilukes, Jus pabandykite visa sava meile sunims nukreipti vyrams, meiluziams, sugyventiniams. Meile sugryz desimteriopai :).

Na yra gyvūnų, kurie sėkmingai gyvena namuose, ir jiems lauko nereik- žiurkės, žiurkėnai, jūros kiaulytės...
Jie labai gražiai išmoko..mus ir mūsų vaikus kažkuo rūpintis, būt atsakingu...
Bet aš ne apie tai..
Tiesiog mane "užgraužtų sąžinė" jei šuniui skirčiau daugiau dėmesio nei vaikams...

Aš taip ir darau :) Bet šiaip nėra ko lygint meilės vyrui su meile šuniui. Nenorėčiau, kad mane mylėtų kaip šunį :))

Vyras-suo,kate-moteris....lyginti nera ka...nes lyginimai visiskai bereiksmei...suo yra suo ,vyras yra vyras...kiekvienas turi tureti savo teritorija ir ribas...

Gyvuneliu(kates ar sunio) laikymas bute...tai tik zmoniu savanaudiskumas...gyvunas(suo,kate ir t.t.)turi tureti savo nama, erdve..vienu zodziu laisve...nereikia gyvunelio paversti zaisliuku...( vyra galima ), As turiu suni ir labai graaaazu katina...as juos myliu....tiek kiek jie mane ( seiminike)...aisku negyvenciau name as gyvuneliu nelaikyciau....cia mano nuomone...

SUPER !!!!!!

Susidaro įspūdis, kad šuns niekada gyvenime neturėjai Pataikiau?
Šuo "gaujoje" turi savo vietą, ir kiekvienas "gaujos" (šeimos) narys turi atskiras ir labai konkrečiai apibrėžtas funkcijas šuns atžvilgiu/požiūriu. Kodėl nusprendei, kad šunį privalai vedžioti Tu ir tik Tu viena jam suteiksi dėmesį? O ką veiks vaikai? Nejau jie ištisą dieną tūno namie? Netūno? Vadinasi su šunėku bastosi laukais Va kad Tu būsi maitintoja - visai įtikėtina
Dar vienas dalykas - šuo dėmesio ne tik reikalauja, bet dėmesį ir duoda - ne taip, kaip daugelis kitų gyvūnėlių.

Na namuose išties šuns neturėjome - dėl jau mano aprašytos nuostatos.
Galų gale, mano 3 kambarių butas nėra toks erdvus normaliam šuns gyvenimui.
Turime šunį, kuris gyvena vyro darbe (Laika). Laikas nuo laiko jį vežiojame į mišką, prie ežero, na kai važiuojame "į gamtą". Naktį jis būna pririštas, dieną paleidžiamas.
Žino mane, mano dukras. Draugiškas ir šaunus.
Bet tai šuo ne namuose. Jis normalioje aplinkoje, pakankamai laisvai galintis elgtis.