Kokius gyvūnus auginate?

Pas mane namuose anglų kokerspanielė Pupa. Dabar jai ruja,tai vakar net kiemsargė pasiūlė šluotą kad apsiginčiau nuo Pupos "kavalierių".
Vaizdelis ne koks: bėgu per gatvę su savo augintinę, o paskui 2 jos "bičai".

Va su tuo morčium tai problemos. Grįžau ką tik į namus, o varge - katinas savo kvapu jau apšlakstęs laiptinę. Nors nusišauk, kastruot irgi nenorim. Tai ką, griebiau skudurą, smilkalų... ir lauksim grįžtančio. Tai tada tik leidžiam paėsti - ir vėl į lauką. Kas įdomiausia, mūsų katinai eina pas kaimynų katytę, o kaimynų katinai lanko mūsų katę. Ir dar : vienas katinas žymi savo valdas, o kitas - ne.
Kažkada buvau nupirkus tablečių, tai vyras kai pamatė, kad katiną jomis šeriu, subarė mane: argi nori katiną impotentu padaryt !

Tai leidžiam pasilakstyti, bet, kad smirdi baisiausiai ir purvinas visas apdraskytas, kraujai taškosi. Vienu žodžiu baisu ''

Va va ..kokie vyrai..kai išleidi "pasilakstyt"

Loreta13, bet kokiam gyvūnui reikia skirti dėmesio. Turiu katę ir jai dėmesio reikia tikrai daug.

Ar aš ką sakiau
Aš nereali kačių mylėtoja, jei kas.

Atleiskite Loreta13 jeigu mano aukščiau parašyra žinutė įžeidė. Dėmesio katei reikia visada - net jeigu neprašo. Ir pavedžioti reikia - labai gražiai vasarą žolytę kremta.
Kai grįžtu namo - visad pasitinka prie durų. Pasiimu, paglostau. Jeigu bent kelis kartus atstumčiau (maždaug ko čia maliesi aplink kojas), nebepasitiktų

akiplesha
Na viskas gerai. Ta žinutė buvo tik katės ir šuns palyginimui.
Juk puikiai žinote tą anekdotą:
Šuniukas galvoja "Mane šeimininkas myli, glosto, šukuoja, maitina - reiškia jis mano dievas"
"Mane šeimininkas myli, glosto, šukuoja, maitina - reiškia aš jo dievas" - spėkite kieno čia žodžiai

Loreta 13,
Pakartojote mano draugės žodžius. Ji visada sako: šis butas yra mano katės. Esu tik aptarnaujantis personalas.Privalau ją maitinti, valyti jos tualetą, linksminti ją ir t.t. Ir, jei katė pageidauja, pasikabėti su ja.

[quote:3a25cfa050]pritariu, tas kas neaugina jokio gyvuno niekada nesupras tu, kurie augina, ir bergždžias laikas ginčytis dėl to.[/quote]Pagaliau protingas požiūris, nors aš auginančių gyvūnėlius nesuprantu labai sąlyginai - suprantu, kad galima juos mylėti, tik jie manęs neįtikina, kad ir aš turėčiau alpti dėl kokių nors gyvūnų, jei noriu mylėtojų akyse atrodyti normali. Tik gal aš nenoriu :roll

Stela
Suprasti pažodžiui, jei ką
Yra daug meilės rūšių..po galų galais
Juk savo darbą mylite vienaip, gamtą, poilsį...tėvus kitaip, vaikus...ir t.t.
Ir niekas čia nieko nepriešpastato.

Niekada nelaikiau namuose jokio gyvūnėlio, visada maniau, kad tai gyvūnų kankinimas. Dar gal dėl tvarkos.... Po vieno gero baliuko draugai iš kaimo lauktuvių įdėjo katytę . Ji su mano šeima jau metai laiko, visų numylėtinė, Daug gerų emocijų. Na ji niekada nenuliūdina. Keista skaityti, kad lyginama meilė gyvūnui ir žmogui.

O man nei kiek nekeista, nes tikrai labai dažnai labiau katiną, šuniuką atsimena nei vaiką. Tik nepradėkim aiškinti, kad taip nebūna ir t.t. Būna, žmonės įdomiai supranta meilę kai kada. Įvairią meilę. Pažįstu moterį be galo tvarkingą, darbščią, grindis plauna 2xkart per dieną, o dulkes valo tris kart:), bet vaikus užaugino nuo kūdikystės maitindama dešrelėmis krautuvinėmis. Ir galėjai jai aiškinti kiek nori, kad negalima jų vaikams duoti, nesveika baisiausiai, ne - nėra laiko normalaus maisto virimui dėl didelės meilės švarai ir tvarkai.
Taip ir su šunimis, katėmis - dažnai jiems daugiau kliūna ir meilės ir pinigų nei vaikams, aiškinama, kad tai tam, kad vaikai silpnesnius mylėtų, globotų, tik ar tikrai tik dėl to? Kai kada kai kam lengviau nupirkti vaikui gyvūnėlį nei skirti vaikui laiko ir viskas. Vaikas ne vienas - su šuniuku, tėvai TV žiūri ramiai netrukdomi.

Būtent
Juk apie tai niekas ir nekalba...
Tiesiog mylime "mažesnius už save" savotiška meile..kuri papildo mūsų gyvenimą, išmoko to, ko negalėtume išmokt bendraudami vien su žmonėmis...
neužmint boružėlės, vabaliuko ar skruzdėlytės...
nenuskriaust paukščio sužalotu sparneliu...
Ai..ką aš čia
kas supranta tai supranta...
O kam neįdomu...neišmokysi mylėt mažesnius už mus...

Na, jau visai, dievaži:). Jei aš nenoriu šuns namie, tai aš paukščiukams sparnelius būtinai sukinėju ir skruzdėlynus naikinu .
O gal vis tik įmanoma nealpti dėl kačių-šunų, vėžlių, žuvyčių, tarakonų, jūros kiaulyčių ir būti visiškai nežiauriu žmogumi :roll
Netgi visai švelniu, pasakyčiau:).

O ką...vargšą katinėlį nuskriaustą, primuštą, pilną blusų ir šašuotą priglaustumėte

Labai žiaurus klausimas, turiu pasakyti. Nežinau, sakau atvirai - nežinau. Niekada neteko būti tokioje situacijoje, taigi nežinau. Labai nenoriu būti tokioje situacijoje, sakau atvirai.

Turiu tokį pažįstamą, jisai ką nors sugalvotų, manau. Jisai neblogas toks, benamiais žmonėmis gatvėse rūpinasi.

Aš užduosiu klausimą - ar eitumėte pas nušašusį, utelėtą, labai labai murziną žmogų, kad jį nuprausti, pamaitinti? Tokį, kuris nepasako ačiū už tai, kad jį nuprausei, o iškolioja tave ir taikosi tau įspirti - įkąsti?
Jisai praktiškai niekada nebūna dėkingas ir nemurkia, nesiglausto kaip priglaustas katinėlis.

Įsiterpsiu. Na, labai gražiai parašėte, Loreta13:). Manau, kad jei savo vaikams neįskiepysime meilės žmonėms, gyvūnams, augalams..., tai tas vaikelis niekada gali ir "nepamatyti", nepasidžiaugti skruzdėlyte, šuniuku, katyte, boružėle, vabaliuku, gėlyte, saulėlydžiu... (ko gero, žinoma, yra ir išimčių). Ir, žinoma, neužtenka tik nusipirkti ir turėti, neskiriant dėmesio. Tuomet man labai gaila to gyvūnėlio. Tai jau geriau visiškai neturėti..Ypatingai vaikelis turi matyti tą tėvų rodomą dėmesį gyvūnui..Aš, asmeniškai, norėčiau laikyti daugiau gyvūnėlių, bet sąlygų nėra, tai ir nekankinsiu gyvūnų:).

puikūs

Mes auginam suniuka ir dar turim akvariuma