Elvusia
Niekada neįsigydavome gyvūnų mano noru. Žinau ką tai reiškia. Žinau ką reiškia būt atsakingu už mažesnius mūsų draugus. Todėl tie sprendimai buvo dukrų. Ir jos žinojo, kad šalia teikiamų teigiamų emocijų, kuriuos teikia tie mūsų gyvūnėliai, atsiranda ir papildomo darbo, atsakomybė už juos. Ir jos tai priimdavo.
Na nesakau, kad aš visai "nuošalėje", perku ir aš maistelį, kai kada pakeičiu kokį paklotą ar pakeičiu vandenuką, nuvežu pas vet. gydytoją.
Bet man labiausia patinka, kad maniškės išmoko rūpintis kažkuo, kas nuo jų visai priklausomi. Ir ne dėl kažkokios prievartos, o sąmoningai ir su noru.
Ir be jokių "nenoriu", "negaliu" ar "atsibodo".
Turbūt galėtume ir be tų gyvūnų gyvent, namuose būtų švariau, mažiau rūpesčio...bet...ir mažiau šypsenų, teigiamų emocijų, galų gale užuojautos, ar netekties skausmo.
Na mes gyvename taip, nuolat su kažkuo šalia.
Nežinau ar tai gerai ar blogai, bet mums taip patinka.