Aš tokį šunį greičiau užjausčiau - jis
niekieno. T.y. neturi savo "gaujos". Ar atkreipei kada dėmesį į gatvėj prabėgančius šunis ir ar mėginai juos kalbint?
Šunį, turintį šemininką, 100 proc atskirsi. Šuo - gaujos gyvūnas, tai ne katė, kuriai šeimininkas rūpi tiek, kiek ją šeria. Taigi kaimyno (ar dar kažkieno kito) šuo (nors ir džiaugiasi Tave sutikęs) anaiptol nėra lygu Tavo auginamam šuniui. Mano požiūriu apie "šunišką laisvę ir normalų šuns gyvenimą" šneka žmonės, nelabai ką nutuokiantys apie šuns natūrą. Kokių laisvių ar nelaisvių ir kokių ypatingų gyvenimo sąlygų reikia draugams? Ar nori pasakyt, kad jei Tu turėsi vieno, o ne trijų kambarių butą, draugų (tikrų draugų) akyse būsi mažiau vertinga, mažiau įdomi ir mažiau "verta" draugystės?
Žinoma, jei šuo laikomas verslui (parodos, šuniukai ir t.t.), tada ir šneka kita - verslas yra verslas.
Loreta13 rašė:
Na namuose išties šuns neturėjome - dėl jau mano aprašytos nuostatos.
Galų gale, mano 3 kambarių butas nėra toks erdvus normaliam šuns gyvenimui.
Turime šunį, kuris gyvena vyro darbe (Laika). Laikas nuo laiko jį vežiojame į mišką, prie ežero, na kai važiuojame "į gamtą". Naktį jis būna pririštas, dieną paleidžiamas.
Žino mane, mano dukras. Draugiškas ir šaunus.
Bet tai šuo ne namuose. Jis normalioje aplinkoje, pakankamai laisvai galintis elgtis.