Rainis rašė:
Bet žiūriu, kad man pas psichoterapeutą reikia ruoštis - sapnuoju savo katiną kasnakt, kažkoks košmaras, negana, kad dieną po 10 kartų į balkoną einu - gal parėjo. Jis mat per balkoną (pirmas aukštas) savo maršrutus planuodavo, per paradines duris jokiais būdais nevaikščiodavo.
Mūsiškiai irgi per balkoną migruoja :)
Na, dar nepraraskit vilties. Gal kur kokiame rūsy kas nors netyčia uždarė ir jis negali išeiti...
Gal, gal gal...
O tas jausmas, kad sapnuojate, ar kad gedite, žinomas iki panagių...
Niekad negalvojau, kad galima taip pergyventi dėl katės. Nors tikrai esam ne vieną palaidoję. Bet kažkaip ramiai tai priimdavome.
O savo Mamusiuką iki šiol prisimenam ir pakalbam. Taip trūksta....
Nors tų kačių namuose yra. Ir per daug. Bet būna ypatingos katės.
O jūsų Rainis vienintelis. Taigi kitaip net ir negali būti.
Aš, žinoma, gal ne laiku ir ne vietoje. Bet, manau, jūs galite kokiam nelaimėliui suteikti šilumos.
Tai nebūtų Rainio pakeitimas. Tai būtų savęs paguoda, žinant, kad sušildei sužvarbusią širdukę :)