Rainis rašė:
Ne, nesugrįžo... jau trečia savaitė, be abejo, kad gyvo jau nebėra. Visur išieškota, ir gyvūnų prieglaudose, ir pakelės - gal suvažinėjo, bet niekur neradom. Pasisavinti niekas jo negalėjo, nes lauke nieko net artyn neprisileisdavo, net mes patys negalėdavom lauke jo pagaut.
Bet žiūriu, kad man pas psichoterapeutą reikia ruoštis - sapnuoju savo katiną kasnakt, kažkoks košmaras, negana, kad dieną po 10 kartų į balkoną einu - gal parėjo. Jis mat per balkoną (pirmas aukštas) savo maršrutus planuodavo, per paradines duris jokiais būdais nevaikščiodavo.
Pažįstamas jausmas.
Gal pareis kaip šitas katukas
grynas.delfi.lt/gamta/is-joniskio-i-namus-siau...
Prieš ketverius metus su šunimi išėjome grybauti, aš grįžau namo, o šuo ne.
Tai irgi ir sapnavosi, ir kaimynus 3 km spindulių apklausinėjau, ir gyvūnų prieglaudas apvažinėjau, ir internete ieškojau, ir dar ilgą laiką būdavo, kad automobiliu važiuojant pamatau panašios spalvos gyvūną - iškart ant stabdžių ir puolu žiūrėt, ar ne mano šuo.
Ir jo atsiradimo istorija irgi įdomi - taip pat buvo rastas miške ir priglaustas, Kai radome, tam šunyčiui buvo gal daugiau kaip mėnuo, išvaizda - dramblio ausys, žiurkės uodega, o visas sulysęs, kad tilpo į delną. Bet atsiganė, užaugo ir šešerius metus buvo geras draugas beigi sargas ir mano grybavimo palydovas, kol išėjo...
Tik labiausiai pergyvenau - ar nepakliuvo į kilpas ir nesikamavo
Na, tikiuosi, kad jam dabar amžinuosiuose medžioklės plotuose yra gera