Linuske rašė:
Nosytė truputį šilta, o tas rinotracheitas gydomas, ar reiks atsisveikinti su katinėliu?
. Pabandžiau pagooglinti, bet radau tik skiepus, o vaistų gydymui nerandu.
Gydomas antibiotikais.
Bet toks šūdas, kad nėr žodžių.
Mūsų vienas katinas taip ir liko čiaudintis. Vežiojau pusantro mėnesio į Kauną (20 km), kas antrą dieną leisti vaistus. Man paaiškino, kad šita zaraza visiškai neišgydoma. Tik apgydoma.
O katinas toks: pagauni su pirštinėm, dedi į boksą ir veži. Laukinis. Nors gyvena kambary. Bet jokio kontakto su žmogumi taip ir nepripažįsta.
Jei turit galimybę, vežkit. Kuo anksčiau pradėsit gydyt, tuo geresnį rezultatą pasieksit. Kol apimti tik viršutiniai kvėpavimo takai, išgysit greitai.
Mūsų Ūsas buvo apleistas. Nuvežėm jį, kai pagavom jau visai susirgusį. Bet dabar jis pakankamai storas. Žaidžia, bėgioja, miega mano kėdėje. Tik žmonių nemyli. Manęs ypač bijo. Nes prisimena, matyt, kaip aš jį vis vežiodavau
Labai sunku būna atsisveikint.
Dar turim katytę Steponą. Ji irgi sirgo. Jai akį išgelbėjom žmonių vaistais. Nors veterinarai jau buvo praradę viltį, nuėjau į vaistinę ir nupirkau lašiukų nuo akių valkties. Lašinom gal mėnesį. Išgelbėjom jos tą akytę. Kreiva dabar ji, bet tai Stepono žavesio nei kiek nesumenkina. Net nežinau, kokia zaraza buvo prie jos prikibus, bet kai radom ją, atrodė sveika, o paskui pradėjo akys, nosis. Ir dabar akys visada ašaroja. Bet vežiau profilaktiškai patikrinti, sako, nieko, taip ir gyvens.
Va kokia buvo maža mūsų Steponas, kai susirgo. Nuotraukose matosi, kad viena akytė nesveika.
Šuo ją labai globojo, mažiuką mūsų.