Kokius gyvūnus auginate?

Tuštybių tuštybė , ach kokie mes nuostabūs - gyvūnus mylime, vaikus dieviname , vaikiukai - nieko nuobodesnio už Jūsų ginčą negalima sugalvoti .
Ir aš į jį dar įsiklijavau, košmaras, dievaži . Nykus vaizdas...

zmogau, man atrodo, kad nelabai zinai ko pati nori, arba ne ta koja islipai;
mylim gyvunus - fanatizmas, mylim- vaikus - tustybe, nuobodybe.....
apsipresk

Protingos moterys, o įsiveliat į tokią tuštybę Net Soffy, kurią visada labai gerbiau už nestandartinę nuomonę....

Soffy, kur tavo rožės?

Gal jau grįžtam prie temos? Man mieliau apie gyvūnėlius skaityt ir rašyt

nu irmute, ar tu ka nors augini namuose?

Tai todėl, kad LAIKU niekas nepasako, kad aiškiai nusišnekame:). Ačiū, kad išgelbėjote:).

Irmoske, pritariu, nealpstu dėl jokių gyvūnėlių, dėl vaikų irgi nealpstu, bet geriau jau apie juos kalbėti:).

Amrita, čia aš labai panaši buvau vaikystėje, irgi tokia šiek tiek ne tokia . Tai va, dabar mano nuotaika būtent panaši - NErožinė...


Grįžtant prie temos - turime namuose šuniuką:).

jei tem apie gyvunus, tai ir snekam apie gyvunus, niekaip nesuprantu kodel mes nusisnekam, kad kazkam bloga nuotaika, tai ir pasaulis takart kitaip atrodo, todel kazkas bando issiliet.
ir man praktiskai tas pats ka ju sapie mane manot, as esu laiminga tokia kokia esu, fanatike jusu akimis ar ne, bet tas man gyvenimo tikrai neapsunkina.

griztant prie temos : ar visi seimos nairiai myli namin.gyvunelius ?
As turi "nedidele "problema : as su vaikais savo katina "suptantu" kaip sakant. Bet vyras ... nors tas musu katinas kaip tik seimininka labai myli.
Gaila, ir nieko nepadarysi...

Mano septynmetis augina džiungarijos žiurkėną... Nu nepalyginsi su jūsų rotveileriais, bet vis gyvis..... Turėjom kažkada katę, bet ji labai kentėjo nuo mūsų pyplio. Taigi didesniems gyvūnams teks palaukti ....

Nepamenu, ar gyriausi, bet darbe auginam nimfą... dabar jos jau dvi... porelė Įtaisėm Karlutei kavalierių Kokį filmuką apie juos turimmmm...

filmuka
tai gal ir su mumis pasidalintum?

na, mano seimyna, tai visi myli. mes kai persikraustem i nauja buta, tai ilgai dar negalvojau apie joki gyvi namuose, juk jei jau turi - tai reikia rupintis, kas ten bebutu, o va vyras eme ir padare man siurpriza
atvaziavo pasiimti is mokslu, atidarau duris, o ten toks mazutis, toks puku kamuolelis susirietes ir dar su bantiku ant kaklo (didesniu nei jo galva)
net sustingau..... va, ir nebeliko laiko dvejot, isigyt ar neisigyt gyvuneli.

3gp formatas, neleidžia prisegt..... Su telefonu filmuota.....

gaila

o mums vila laika riekia slepti visokios katinos "staigmenos", kad tik musu tevelis nepamatytu. ir liudna ir juokinga ziureti, kaip vaikai teciui makaronus kabina, kad ta gele jie isverte ir pan.
na ne visi zmones myli gyvunus .
Bet as tai visa gyvenima su katinais, be ju liudna

Faina tokia staigmena.... Gerai kad vyras dovanoja - vadinasi tam pritaria...

Mes pamenu kartą labai drąsiai pasielgėm. Padovanojom kaimynų mergaitei šuniuką (man buvo 12 metų, jai - 8). Dabar pagalvoju kad gal biški kvaila buvo, dabar taip nedaryčiau nepasitarus. Bet.... nuo tada jie be šunų nebegali Jau trečią augina

mano vyras zinojo, kad myliu gyvunus, o ypac katinus, buvom kalbeje, kad laikysim;
tik nemaniau, kad jis taip greitai nores mane pradziuginti.

tai mano vyras irgi visada zinojo apie mano meile gyvunams.
Ir net dabar siulo man podovanuoti kokia suniuka...
Bet tai tikras anekdotas, nes jis visa gyvenima sako : jiegu dar ir sunis mane bus - tai tada as iseisiu..
Ir man visada po vyro pasiulymu kyla klausimas : tai ka, tu nori iseiti is namu ?

nu tiksliai keistas tada

kuo daugaiua as pazistu zmones, tuo daugiau as myliu gyvunus