Kokius gyvūnus auginate?

Na jau ne, man namuose iškrypimų nereikia Nenorėjo moters, tegul kankinasi.
Nors, tiesą pasakius, Kikoj vis paklausinėjam gaidytės. Bet paskutiniu metu, ko tai, tik berniukai pardavime

Gaideliai mušis kol vienas žus..

o kitas žuvytes jie skriaudžia?

Jis turbūt todėl taip pavadintas, nes yra mušeika..jei tik turės galimybę stengsis pasimušt...

www.akvariumas.lt/
valdaspv pateikė nuorodą, paskaityk.

Mano zuveliu yra 13 ir dabar neseniai pamaciau 1 maza geriau isiziurejes suskaiciavau 10

Vadinasi, turit mailiaus. Kokios žuvelės?

Auginu prancūziuką (tai mano 2 šuo, pirmas irgi buvo prancūziukas, bet apie tai dar negaliu rašyti ) 3,5 mėn. Gal kas gali patarti - labai kandžiojasi - iki kraujo (su 1 taip nebuvo), mušti nenoriu, bet nieko negaliu padaryti.

Mano prancuzui jau 6m.Aš kažkada šiame forume rašiau apie jį.Tai labai mielas,draugiškas ir t.t.padaras.Aišku jis pas mus atsidūrė tik vaikų dėka.Bet dabar dėl to nesigailiu.O maži šuneliai man atrodo visi viską graužia ir nori parodyti ,kad esantys šunys.Bet šiaip nelabai prisimenu ,kad būtų kokių eibių prikrėtęs,apart kokią šliūrę ar kitą daiktelį nudvelbęs ir pakramsnojęs.Jeigu kyla kokių klausimų klauskit.

Ačiū, kad atsakėte
tai klausimas vienas - koja (mano) perkąsta - dvi žaizdos - matyt pataikė i veną, nes labai bėgo kraujas, apie rankas - net nekalbu - o šiandien įkando ir prakando lūpą irgi iki kraujo - dantukai jo labai aštrus, kaip atpratinti - nežinau .

Šuniukai kelių tai mėnesių keičia dantukus. Tie naujieji nebebus tokie aštrūs, o ir šunelis laikui bėgant į protą sueis. Mūsų šuniukui irgi taip buvo.

Nežinau, kaip prancūzai, mūsų labradoras tik dabar (6 mėn) nustojo kąsti iki kraujo. Kol keitėsi dantys, kentėjom visi.
Tarp kitko ypač kentėjo dukra ir vyras.
Mes duodavom per nosį su laikraščiu. Neskauda, tik, turbūt, nemalonu. Tai tik šitaip apsigindavom.

Hebryte, - nuraminote, nes aš jau pradėjau galvoti, kad -maniškis “žmogėdra”, bet jei ir kiti taip daro - gal praeis
Nes mano pirmasis - buvo tikras "laižiakas" - irgi visi kentėjo, bet kai paaugo- praėjo, o šis - lyg žaidžia - bet labai jau skaudžiai

Būtent žaidžia
Tik neapskaičiuoja, kiek galima kąsti, kad kitiems neskaudėtų.
Pvz. mes labai saugom savo šeškiukus nuo šunkos. Dabar jis lyg ir nekanda, bet lapcės tokios didelės ir sunkios, prispaudžia šeškiuką, tai net cypia. Nori žaisti. Bijom, kad nesužalotų.
Dar labai geras žaislas - pagalys su visa žieve. Juokiamės, kol nužievina, nekanda niekam - turi užsiėmimą. Namuose, žinoma, šiukšlynas, bet rankos sveikos.

Mes pirkome saviškį 2 mėn.tai jis buvo toks mažas "peliukas" ,kad tikrai atrodo nesikandžiojo.Bet paskui kiek parodydavo dantukus,bet kažkaip jį atpratinome- gaudavo per snukutį,žinoma lengvai ir daug su juo bendraudavo ,ypač vaikai.Dabar jis tik mėgsta mus paerzinti- tyčia pastverdamas ką nors,ar grebšteldamas į ranką,bet labai atsargiai.Aišku jis jau suaugęs šuo.

Labai paprastai - paimti už pakarpos ir papurtyti gerai. Auginamai vilkšunei užteko vieno papurtymo, su mažu labradoru 'susitarti' buvo sunkiau, dabar trečiai šunytei-vilkšunės dukrytei-užtenka tik pikto balso. Nors mažoji žino: su mama vilkšune reikia atsargiai, labradorą galima kandžioti kaip patinka-jis nepyksta, žmogui - priklausomai nuo to, kas už tai bus. Daugiausia kenčia sūnūs, nes bernai nors ir dideli, bet jiems gaila ją barti....vadinasi galima ir smarkiau krimstelėti Mažylės broliuką augina vyro tėvai, tai turbūt tas šuo juos ir pačius greitai suės - nu nesupranta seni žmonės, kad šuo, tai ne vaikas. O dar patinas...įsijautęs į 'gaujos' vado vaidmenį....4 mėnesių pirskius.. Kai atsiveža pas mus, tai normaliausias šuo- ir klauso, ir nesikandžioja: porą kartų nupurtėm - 'pastatėm' į vietą....

Ok, - girdėjau, kad reikia papurtyti, bet kažkaip gaila - nors suprantu, kad neskauda - tik savo viršų parodai, bet man visada atrodydavo, kad tai skaudi procedūra - šiandien ir išbandysiu - apie rezultatus informuosiu

Mes nepurtom, bet vyras paguldo jį ant menčių kol pradeda inkšti, ir sako jam - aš šitos gaujos vadas, ir nedrįsk įvedinėti savo valdžios
Mes su dukra lūžtam iš juoko, bet tai kartais padeda.
Šiaip jau šuo jaučia ką galima kandžiot, o ko ne. Taigi mūsų "gaujos vadas" ir kenčia labiausiai, nes visa šeima jaučiam, kad šuo jį pripažįsta geriausiu draugu. Deja, ne šeimininku.

Tas neskauda tai kaip....kartais reikia papurtyti taip, kad cypteltų, o ne šiaip suimti. Pagal šunį jauti, kiek jam reikia to purtymo. O ir tą skausmą jie be proto gerai moka suvaidinti . Nes žino, kad paleidi tada, kai cypteli....kartais dar nespėjus suimti už pakarpos jau cypia Gudruoliai jie ....

Mieli kolegos
Gal kas gali padovanoti arba parduoti takso veislės šuniuką (arba ilgaplaukį, arba trumpaplaukį). Labai, labai noriu.