tokiu atveju kaip Jūsų, kai dirbama tris dienas po 6+6+8 valandas, ar ne patogiau būtų apskaičiuoti vidutinį 3 paskutinių mėnesių valandos darbo užmokestį ir jį padauginti iš 1 dienos, už kurią mokama pašalpa, darbo valandų?

tvarkiau papildomai apskaitą tokiai mažai įmonei, kuri turėjo degalinę, tai vis sakydavau tos įmonės savininkui - tavo žmona sėdi namie, o pinigus mokat svetimam žmogui, kad tuos kelis popieriukus sutvarkytų. Ir ką- dabar kuo puikiausiai su buhalterija susitvarko jo žmona, bet....pradėjo ji nuo buhalterinės apskaitos kursų. Kai juos baigė, nepuolė iškart viską daryti pati - tik pasiėmė seno laikotarpio popieriukus ir, įsigijusi buhalterinę programą, bandė juos suvesti. Ir lygino - sutampa su mano rezultatais ar ne. Žinoma, daug kas nesutapo. Bet moteriškės būta tikrai imlios ir dukart to paties aiškinti nereikėjo, be to pati ir domėjosi viskuo ir skaitė kiek galėjo. Po pusmečio viską perėmė į savo rankas. Dabar laikas nuo laiko vis pasikonsultuoja dėl viso pikto ir tiek. Galima viską daryti pačiam, bet, deja, tam reikia pasiruošti ..... o kad pradėti nuo 0.... super optimistas....

Visiškai pasimečiau ir prašau pagalbos...papildomai pasiėmiau tvarkyti lombardo įmonės apskaitą ir jau taip susipainiojau..... Su tuo atveju, kai žmogus įkeičia daiktą ir paskui jį atsiima, sumokėdamas palūkanas, viskas aišku. Bet tuo atveju, kai po mėnesio iš lombardo daiktai išimami ir perduodami į prekybą....nu visiška tamsa. T.y. man lyg ir būtų viskas aišku, tik kad jau n... metų ten viskas daroma taip, kaip aš negaliu suvokti. Tai ir nebežinau, ar tai man kažkoks užtemimas yra ar jiems buvo...
Prisegu failiuką, kur susirašiau visas operacijas, kokias jie darydavo. Man tai klausimas iškilo paprastas - kur dingsta tos palūkanos tuo atveju, kai žmogus daikto neatsiima, nes daiktas parduodamas kaina be palūkanų. Rezultatas gaunasi 0. Kokia tada tokio verslo prasmė? Be to, cituoju:

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, atsakydama į paklausimą dėl lombardo veikla užsiimančių vienetų pajamų pripažinimo, paaiškina:
1. Civilinio kodekso (toliau – ) 4.228 straipsnyje nustatyta, kad lombarduose gali būti įkeičiami asmeninio naudojimo daiktai, kad būtų užtikrintas trumpalaikių kreditų, kuriuos lombardai suteikia fiziniams asmenims, grąžinimas. Jeigu per nustatytą terminą lombardui negrąžinama daikto įkeitimu užtikrinta kredito suma, lombardas turi teisę pasibaigus vieno mėnesio terminui parduoti įkeistą daiktą. Kai už parduotą įkeistą daiktą gauta suma viršija lombardo reikalavimą, tai skirtumas išmokamas įkaito davėjui. Pardavus įkeistą daiktą, lombardo reikalavimo teisė įkaito davėjui (skolininkui) pasibaigia net ir tuo atveju, jeigu sumos, gautos pardavus daiktą, neužteko visiškai patenkinti lombardo, kaip kreditoriaus, reikalavimus, t.y. lombardas neturi teisės išieškoti trūkstamos sumos iš skolininko kito turto.
2. Lombardo pajamas sudaro tik paskolos suteikimo sutartyje numatyta palūkanų suma. Jeigu lombardas taiko pajamų ir sąnaudų kaupimo principą, pajamos pripažįstamos nepriklausomai nuo palūkanų sumokėjimo ar šių pajamų gavimo realizavus įkeistą turtą, o jeigu pajamos ir sąnaudos pripažįstamos pagal pinigų apskaitos principą, pajamos pripažįstamos po palūkanų sumokėjimo arba šių pajamų gavimo realizavus įkeistą turtą.

Mano manymu daiktą turi parduoti už tą sumą, kurią sudaro daikto vertė + palūkanos, tada įmonės pajamos ir bus tas viršus virš daikto vertės.
Ar aš čia visai jau grybaunu....

Man paskambino penktadienį inspektorė ir paprašė, kad pakeisčiau balansą ir p/n ataskaitą registrų formose į formas. Atseit ir jos galvojo, kad galima registrų priimti, bet paaiškėjo, kad negalima, tai visiems, kas taip pateikė, skambinėja ir prašinėja pakeisti....

Įsivaizduoju su kokiu malonumu ir kaip neskubėdama važiuočiau tą pusvalandį nuo namų iki darbo, jeigu važiavimo laikas įeitų į darbo laiką...

1. Galima. Jeigu jis kitos įmonės direktorius, tai jis paprasčiausias samdomas darbuotojas kaip ir bet koks kitas.
2. Pelno mokesčio deklaravimo ir mokėjimo terminai kaip ir UAB.

comma- parašiau asmeniškai, tikiuosi gavai.
Koks skirtumas įveši kg ar vnt? Jeigu įvežame kg, o tas prekes ketiname parduoti vienetais, tai rašome užpajamavimo aktą - gauta tiek ir tiek kg už tokią ir tokią sumą. Viso tiek ir tiek vnt po tiek ir tiek. Ir toliau ramiai pardavinėjame vienetais. Jeigu vienetais neketiname prekiauti, tai užpajamuojame gautus kg ir parduodant sveriame bei nurašome kg. Kai kurias naudotas prekes vienetais esame priversti skaičiuoti dėl intrastato ataskaitų - pvz. nėra atskiro kodo naudotam radijo žadintuvui, kuriuos gauname kg. Yra naujam, kuris intrastate rašomas vnt.
Mes didmenininkai, man sunku pasakyti kaip daro mažmenininkai. Nemanau, kad jie prekes skaičiuoja vienetais. Greičiausiai pajamuojasi metų bėgyje kg, metų gale pasilieka kažkokį likutį, o visa kita nurašo į sąnaudas - apskaito periodiškai ir tiek.

PM įstatymo 18 straipsnio komentaras: Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudos: Jeigu vienetas nusprendžia sumažinti ilgalaikio turto grupės(-ių) nusistatytą minimalią kainą, tai pagal šią naujai nusistatytą minimalią kainą (ir naudojimo trukmę) tik naujai įsigytas turtas priskiriamas ilgalaikiam arba trumpalaikiam turtui.
Jeigu sumažinus ilgalaikio turto grupės(-ių) nusistatą minimalią kainą turtas, kuris buvo priskirtas ilgalaikiam ir pradėtas nudėvėti arba amortizuoti, nebeatitinka ilgalaikio turto kriterijų (tampa priskiriamas trumpalaikiam turtui), tai pelno mokesčio apskaičiavimo atžvilgiu šis turtas lieka ilgalaikiu turtu ir toliau turi būti nudėvimas arba amortizuojamas vadovaujantis PMĮ nustatyta tvarka. Jeigu toks turtas (t. y. turtas, kuris buvo priskirtas ilgalaikiam ir pradėtas nudėvėti arba amortizuoti) bus toliau nenaudojamas pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti ir nurašytas, tai to nurašyto turto nenudėvėtosios arba neamortizuotosios įsigijimo kainos dalis leidžiamiems atskaitymams bus nepriskiriama.
Jeigu vienetas nusprendžia padidinti ilgalaikio turto grupės(-ių) nusistatą minimalią kainą, ir dėl šios priežasties trumpalaikis turtas, kurio įsigijimo išlaidos ankstesniais laikotarpiais nebuvo priskirtos sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną (t. y. jis buvo apskaitytas atsargose), tampa priskiriamu ilgalaikiam turtui, tai pradėjusi tą turtą naudoti, jo nusidėvėjimą vienetas gali skaičiuoti PMĮ 18 ir 19 straipsnyje nustatyta tvarka bei taikydamas ne mažesnius nei PMĮ 1 priedėlyje turto grupėms nustatytus normatyvus.

Pabandykite paskambinti į kitą VDI skyrių ir paklausti. Kiek teko susidurti - kartais pakonsultuoja tikrai skirtingai....Tada, kai pasakai, kad va ten konsultavo kitaip, ima aiškintis tarp savęs ir išaiškėja kaip turi būti.

Citata iš
www.solidarumas.lt/Virmante.htm

Klausimas:

Norėjau paklausti, kokie tai įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai, kurie nustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką, negu 120 ar 140 dienų minimi Darbo Kodekso 133 straipsnyje. Ar užtenka gydytojų konsultacinės komisijos sprendimo pratęsti gydymosi laiką daugiau negu 120 dienų, ar vis tik darbdavys po 120 dienų gali priimti kitą darbuotoją, o sugrįžusį po ligos darbuotoją atleisti, geriausiu atveju, siūlyti jam kitą darbą ir t.t.

Atsakymas:

LR DK 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas leidimas kitais norminiais teisės aktais nustatyti, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką nei 120 ar 140 dienų, tačiau tokių specialių teisės aktų, nurodančių tokių ligų sąrašą, nėra priimta.

Vienintelis teisės aktas, liečiantis laikino nedarbingumo termino pratęsimą yra LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, šių pažymėjimų blankų, taip pat sunkių ligų, kuriomis sergantiems vaikams iki 16 metų stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje slaugyti išduodamas pažymėjimas ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus, sąrašo bei ligų ir būklių, dėl kurių suteikiamos papildomos 14 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogos, sąrašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2005, Nr. 83-3078).

Tačiau šis įsakymas išskiria vienintelę ligą, t.y. tuberkuliozę, kada laikino nedarbingumo terminas gali būti pratęsiamas daugiau nei 120 ar 140 dienų (žr. įsakymo 41 p.). Kitu atveju reikia vadovautis Darbo kodekso 133 straipsniu ir darbo vietos ir pareigų išsaugojimas priklauso nuo darbdavio valios.

tai dabar padarykite tą įrašą ir viskas bus gerai.

nu 'neįkirtau' nieko . Kasa 'dalyvavo' vienoje operacijoje- išmokant pinigus atskaitingam asmeniui, ten viskas ok. Registruojant pirktas prekes parodyta skola tiekėjui, ten irgi ok. Tiekėjui sumokėjo atskaitingas asmuo, vadinasi dar trūksta operacijos D 4431 ir K 2435. Ir viskas... O prie ko neatitikimas kasoje man nedaeina...gal kad penktadienis...

Šuo telepatas . Lieka tikėtis, kad ir toliau taikiai gyvensit

gal norėjo pasakyti, kad neaišku kokio charakterio bus šuniukai? Juk jūsiškė be dokumentų, vadinasi negrynakraujė haski. Tokios net sąvokos "psichiškai nesveiki šuniukai" nesu girdėjusi.....

Aš tai nekreipiu dėmesio. Pvz., turiu skolą už pirktus degalus 1000 Lt, pravedu tiekėjui 2000, kad užtektų ir kitam mėnesiui, tai ką - dabar skaidyti vieną operaciją į du įrašus - 4 ir 2 klasėje? Vien tam, kad būčiau teoriškai teisinga, o praktiškai- be reikalo gaiščiau? Juk kitą menesį gavus sąskaitą viskas susidengs ir tiek. Metų gale tvarkingai susikilnoju sumas į joms priklausančias vietas - permoką tiekėjui į 2 klasę, sausio 01 d. vėl ją grąžinu ten, kur ji ir gulėjo visus metus - į 4 klasę. Teoriškai neteisingai, bet praktiškai - ką tas keičia? Man taip patogiau. Svarbu darant balansą reikiamą sumą padėti ten, kur jai priklauso.

aš tam direktoriui patarčiau, kad apskaitą jam tvarkytų ta jo visažinė iš mokesčių... Direktorius sutaupytų laiko, nebereiktų lakstyti per dvi vietas, o jūs sutaupytumėte nervų....

[quote="simasVisu pirma suo yra dar labai mazas, taip jam dabar keiciasi dantys, jam skauda ir niezti, o jus dar norit uz tai ji purtyti???
Ar matet kaip suniukus i vieta stato ju mama? Darykit ta pati, ikaskit jam (geriau i nosi), apverskit ant nugaros ir nestipriai prispauskit, kad jis suprastu, kad jums nepatinka jo elgesys. Kad nekandziotu ranku, maitinkit is ranku, gluostykit, o kaip atsiras jam noras vel ikasti iskarto baikit visus zaidimus ir tt., jis labai greit ivazios kad kandziuotis neapsimoka.[/quote]

Tinka ir ant nugaros apversti, jeigu tik tą darai tinkamai. Purtymą nereiktų įsivaizduoti, kad paimi šunį už pakarpos ir duskini ,kabalduojant kojoms į visas puses . Ir neturi reikšmės šuns veislė - kiekvienam šuniui reikia paprasčiausiai parodyti, kad visam paradui vadovauja žmogus, o ne jis. Kokiu būdu tą padaryti - spręsti pačiam šeimininkui, juk jis geriausiai pažįsta savo šunį ir žino jo charakterį. Mano labradorą galėjai prie žemės priklijuoti, vistiek būtų įsivaizdavęs, kad čia toks žaidimas...Kiekvienam šuniui savo...

Tas neskauda tai kaip....kartais reikia papurtyti taip, kad cypteltų, o ne šiaip suimti. Pagal šunį jauti, kiek jam reikia to purtymo. O ir tą skausmą jie be proto gerai moka suvaidinti . Nes žino, kad paleidi tada, kai cypteli....kartais dar nespėjus suimti už pakarpos jau cypia Gudruoliai jie ....

Labai paprastai - paimti už pakarpos ir papurtyti gerai. Auginamai vilkšunei užteko vieno papurtymo, su mažu labradoru 'susitarti' buvo sunkiau, dabar trečiai šunytei-vilkšunės dukrytei-užtenka tik pikto balso. Nors mažoji žino: su mama vilkšune reikia atsargiai, labradorą galima kandžioti kaip patinka-jis nepyksta, žmogui - priklausomai nuo to, kas už tai bus. Daugiausia kenčia sūnūs, nes bernai nors ir dideli, bet jiems gaila ją barti....vadinasi galima ir smarkiau krimstelėti Mažylės broliuką augina vyro tėvai, tai turbūt tas šuo juos ir pačius greitai suės - nu nesupranta seni žmonės, kad šuo, tai ne vaikas. O dar patinas...įsijautęs į 'gaujos' vado vaidmenį....4 mėnesių pirskius.. Kai atsiveža pas mus, tai normaliausias šuo- ir klauso, ir nesikandžioja: porą kartų nupurtėm - 'pastatėm' į vietą....

Anglys matyt dar įkaitusios.

Galima.

Paskaičiuoti komandiruotės išlaidas išvykimo dienos kursu pagal gautus kvitus ir dienpinigius už komandiruotėje prabūtą laiką. Apskaitoje parodyti kaip įsiskolinimą atskaitingam asmeniui. Paskui išmokėti tą įsiskolinimą iš kasos.

gražuolė kokia....Pavydžiu to smagumo auginti mažą katuką - suaugę katinai nebe tokie žaismingi ir viskokių bajerių mažiau...

nepatinka man ta sąvoka- rinkos kaina- automobiliui nors tu ką. Gi automobilis automobiliui nelygu - vienas auto tokių metų gali būti saldainiukas, o kitas 'nudrožtas' visiškai....

6 kl.- ilgalaikio turto perleidimo nuostolis. Manyčiau leidžiami atskaitymai.

skaityti čia:
www.vmi.lt/formos/instrukcijos/IN0388_89.doc

2006 m.statistinės vertės teikimo ribos:
Įvežimo - praeitais kalendoriniais metais įvežtų prekių vertė iš ES 6 mln. litų
Išvežimo - praeitais kalendoriniais metais išvežtų prekių vertė į ES 20 mln. litų

Aš suprantu taip, kad nereikia, juk nurodom tik savo išlaidas, o ne svetimas. Pirkėjas savo įvežimo ataskaitoje jas nurodys.

"Užsienio valiuta gali būti naudojama tik šalių susitarimu mokėjimams ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais, o Europos Sąjungos valiuta euras – ir grynaisiais pinigais"- taip parašyta LR UŽSIENIO VALIUTOS LR ĮSTATYME
www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=e&C2=236161

[quote=formyte]Labukas visiems :)
beskaitant šią diskusiją kilo kudlotų minčių, čia apie IĮ ir kad jos kasos operacijos rašomos į apskaitos registrus, t.y. ŪORŽ. Tai va, aš į tą ŪORŽ kur "Operacijos turinys" rašau "Pajamos už gydymą", na čia pas mane odontologinė veikla, bet ant

Nu tai ant juk rašote gerai...žurnalas tai ne kasa