Kokius gyvūnus auginate?

spokas17, kasčiadabartau?
Fantastiški katinai, aš Tau pasakysiu
Jie šiltučiai, švelnučiai, išdidūs. Negali rankų nuo jų atitraukti.
Nereali veislė, nereali
Kai mano namuose kada nors sumažės (tikiuosi) plaukuotų škacų, būtinai turėsiu sfinksą.

Ne, man tai visai fu. Aš jau geriau kada nors visus tavo mielus, minkštus susitinksiu. Myliu visus gyvius, ir draugės šunėką tokį pat pliką. Bet man katinas tam ir katinas namie, kad jis minkštas.

Va čia pati gražiausia spalva man katinuko ir dar rainiai lietuviški

Bet kokie čia KATINAI! Protinguoliai, meilumo neišpasakyto, tvarkingi. Gaila tik kad žodžiais nekalba. Būtų dar lengviau bendrauti.

O taip nutinka per kiekvieną musės medžioklę. Todėl palanges teko atlaisvinti. O dendrobiumai, pasirodo, be galo ištvermingi. Jau kiek kartų aš juos "susisėmiau"... Ir jiems nieko! Net atžalas leidžia!

Byla, čia pas jus namie? o kaip su jūsų alergija gyvūnams?

Kažkiek yra. Bet esmė turbūt buvo depresijoje. Kadangi jau antri metai "sėdžiu ant tabletės"- antidepresanto, tai visai neblogai jaučiuosi. Truputį pačiaudžiu. Bet ne taip baisiai. Pavasarį buvo blogiau, kai augalija žydėjo. Gėriau antihistamininius preparatus. O dabar jau kuris laikas apsieinu visai be antihistamininių, tfu, tfu, tfu.... Pora-trejetas savaičių. Svarbiausia kad manęs nebeerzina niekas kas susiję su gyvūnais. Nei pūkai, nei išverstos gėlės. Pūkai išsivalo kuo puikiausiai. Mes abu miegame. Aš pati kaip katinas. Atsikeliu visa aplipus jo plaukais. Liepos 19 katinukui bus 1 metukai. Kartu gyvename nuo lapkričio 1.

Tai smagu Byla kad taip

Gerai, kad sėdžiu. Būčiau išvirtusi suvisam
Byla ir katinas... O tai tau Ir dar vienoje lovoje
Na, negaliu patikėti
O tai kaip su švara ir tvarka? Byla, taigi plaukai visur? Pedantė
O čia tai geras
Nu maladec, Byla

Ramiai. Visas pasaulis verčiasi aukštyn kojomis
Aš šunį vakarais vedžiojau. Devintą išvedu ir taip 1.5km kas vakarą. Sūnus grįžęs taip jį įpratino ir kai išvažiavo, neapsikentęs inkštimo išvedžiau. Ir patiko. Visą žiemą, kol tamsu vakarais, vedžiojau. Prieš metus, taip kaip tu, apie šitokį "reiškinį būčiau sakęs - "negaliu patikėti".

O dabar šviesu tai pats vaikšto ar kaip?

Kai šviesu, man su juo cackintis gėda pasidarė
O tu, kažkuria prasme, esi telepatė.
Ir nereikėjo ilgai galvoti, kaip čia tą draugystę užrišus.Tuos randevu jo "paties pasivaikščiojimas" pabaigė. Paskutinio pasivaikščiojimo metu "išdavė" mane pas rujojančią "kaimynę" pabėgdamas. Dvi dienas po to akis nuleidęs vaikščiojo, trečią cyptelėjęs gavo "tapkių" ir nuo tol , be jokių prieštaravimų "macionu" kieme tenkinasi.

Mudu susišnekame. Ateina į lovą ir sako "Mmmmm" - duok ranką. Snukutį pasideda ant rankos, paguli ir vėl sako "Mmmmm" - glostyk. Tada užmiega. Apie 4:20 žiemą keldavosi ir sakydavo "miau" - duok valgyt - jei vedasi į vonią, o jei vedasi link balkono - išleisk greičiau. Nes jis savo reikaliukus atlieka tik dėžutėje balkone. Jis taip nusprendė. Yra dėžutė ir vonioje , jei kartais mes niekas nebūtumėm namie, o katinuką prispirtų. O dabar, vasarą, balkono durys nakčiai lieka praviros, manęs nežadina kol neužsimano valgyti. Kai pasiilgsta dienos bėgyje, užšoka ant mano darbo stalo ir vėl sako "Mmmmm" - atėjau, man trūksta dėmesio, duok ranką ir paglostyk. Ir pabaiga. Įsitaiso ant rankos ir murkia.

Byla gražuolis tavo kačius, o kai taip gražiai apie jį pasakoji tai toks jausmas kad mano mamos žodžiais kalbėtum jinai irgi su katinu gyvena, taip sakant susikalba su juo, supranta kiekvieną uodegos judesį turi katinai kažką raminančio, bet man labiau prie širdies šuo, vien dėl to kad esi priverstas eit pasivaikščioti

Ačiū. Labai protingas šitas katinas. Jei jam nepatinka, jis nagų neišleidžia, ima ir kanda - nelysk. Vienas vaikas labai jam gerinosi, o Kukas niekaip prie to vaiko... Ko jis tik nepridarė kad vaikas nekibtų. Striukę skalbiau du kartus. Jei tik prilindo kai katinas nenorėjo - striukė apšlapinta.
O mudu kažkaip susišnekam labai lengvai. Jei tik atsisėdau pamegzti - jau jaučiu kad strėnom šilta.
Jei plaunu indus - ir jis plauna, arba prašo kad atsukčiau vonioje vandenį ir žaidžia. Kai maudausi - katinas būtinai sėdi ant vonios krašto.
Jei kartais abu susibaram, tada jis mane porą dienų ignoruoja. Eina išdidžiai uodegą iškėlęs pas mažąją. Bet tai trunka tik porą dienų. Ir tai buvo gal vos du kartus.
Dėl šuniukų nežinau. Turiu kaimyną Šreką, vokiečių aviganis, smagu man juo pasidžiaugti - svetimu. Bet niekada neturėjau šalia šuns. Aš nesuprantų jų. Dar yra toy pudelis Pretis pas kitus kaimynus, bandė su Kuku susidraugauti kai buvo visai dar mažiukas, bet Kukas nuo jo pabėgo. Šuniukais svetimais džiaugiuosi.
P.s. Kukas eina pasivaikščioti. Tik labai nemėgsta pavadėlio. O be pavadėlio baisoka ir ilgai reikia kviestis grįžti namo.

Toks vaizdas, kad šuo tai ne šuo o koks jorkšyras.... ar ne tu jį vedžiojai, o jisai tave? Kad gėda pasidarė?

Nu bet į senatvę iš vis pasidarei.... šuniui pasidžiaugti kaimynėmis neleidi...... bele alimentų tik nepripaišys... tegul tik džiaugiasi...

kas tai?

Kaip kokie 5 jorkšyrai... į plotį

Būtum tu savo laiku tapkių gavęs, tai nebūtum ir anūkių gražuolių turėjęs.

Senas išsireiškimas. "Mocionas" toksai terminas ŽŪ būdavo...Žiemą karves iš tvartų į gryną orą varydavo pramankštinimui. Googlė taip pat verčia...Tik aš su klaida parašiau.
Jei mūsų šunį matuoti "jorkšyrais", tai negaliu prieštaraut. Pradžioje žiemos į plotį 5 jorkšyrai, pabaigoje nukrito iki 4, o dabar ir visi 6 gali būt