Dalia29 rašė: Va sėdžiu dabar ir kapstau inetą- apie malamutus ir haskius skaitau. Savaitgalį parsinešėm "Palikti sniegynuose", tai du kartus pasižiūrėjau, tik antrą kartą žiūrėdama jau nosinaitėm buvau apsirūpinus geriau
Fantastiški šunys, tik nelabai įsivaizduoju jų mūsų sąlygom.
neralūs šunys
mane, jau baigia apimti depresija, kad nėra sniego,bliauti norisi. Lietus ir lietus, nei kur į lauką išlysti su tuo šuniu negalima
purvynai teška.Penktadienį ieškojau slidžių, nesu ant jų stovėjusi įdomu kaip seksis, bet vyras atkalbėjo , kad nepirkčiau dar, nes gal tikrai nebus sniego, nervai ima
bet įsivaizduoti tos šunis galima mūsų sąlygomis, jie kinkomi į triračius ir kiti šiaip į dviračius paprastus kinkosi, mačiau per dokumentinį filmą, kad į keturačius kinko 4 šunis. Reikia man kurti klubą
čia tik svajonė, bet tikiu kad vieną dieną ją realizuosiu.Pirma reikia kokios sodybos kaime su bent 3 ha žemės
kad būtų jiems užtektinai erdvės išsidūkt.Tikiuos, kad šis mano užsidegimas niekada nepriblės ir kuo toliau tuo daugiau, nes jau dabar galiu pripažinti, kad šie šunys pakeitė mano gyvenimą
ir žinoma tik į gerą.Dabar be galo laukiam sniego ir ieškosim draugų, kad galėtumėm kinkytis, nebūtinai haskiai aš manau, bet kokios veislės šuo gali temti tik reikia jį apmokyti.Yra Vievį šiaurinių šunų klubas, mums tolokai, tai vieną kart galim per mėn. nuvykti, bet dažniau nelabai, geriau vietoj suburti kompaniją ir taupyti ant triračio, rogių
jei bus sniegelio, o mes labai tikimės, vasarį ateikit vilniečiai ir netik pasižiūrėti varžybų, manau kad paliks neišdildomų įspūdžių.Pati regėsiu savo akimis, tai tik pirmą kartą, tai nekantriai to laukiu.Yra Vln nerealaus grožio patinas Šafras ir šiaip daug gražių šuniukų prisižiūrėsit
blogų žinių
jau teko ne vieną skelbimą matyti, kaip parduodami truputuką paaugę haskiai pirkti kikoj, skaudu kai žmonės neturi kur dėt pinigų nusiperka už 2000 Lt šunį kaip pliušinį, o atsiradus pirmom bėdom bando išmesti kaip nereikalingą daiktą, skaudu ir manau kuo toliau tuo daugiau, taip bus.Jie gražūs bet labai sunkaus charakterio, na ne visi yra išimčių manoji pana, tai labai jau daug ko reikalauja, bet ji man mieliausia ir nė neįsivaizduoju kaip ją galėčiau atiduoti
o antros charakteris dar neaiškus, veisėja sako, kad labai miela tikiuos, nes Akita, tai jokios meilės, niekada nepabučiuos, o aš taip norėčiau to bučkio
greičiau prabėgdama į užpakali krimstels
na ir priračiau, tiesiog apie šunis galėčiau kalbėt ir kalbėt, jau pradėjau galvoti, gal profesiją keist